Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

NAUJA LIETUVOS DRAUDIMO PASLAUGA

Nuo vasario 1-osios šalies vairuotojai akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ gali apdrausti savo automobilius nauja draudimo rūšimi - „Kasko-Eko“. Ji specialiai sukurta senesnių nei dešimties metų automobilių savininkams.

Pasak „Lietuvos draudimo“ pardavimų direktoriaus Dariaus Gudačiausko, „Kasko“ draudimu iki šiol draudėsi tik šiek tiek daugiau nei penki proc. šalies gyventojų. Pagrindinė priežastis - daugeliui vairuotojų per didelė „Kasko“ draudimo kaina. Naujasis „Kasko-Eko“ kainuos vidutiniškai 4-5 kartus pigiau nei klasikinis transporto priemonių draudimas. Tikimasi, kad dėl šios priežasties jis bus paklausiausias tarp vidutines pajamas gaunančių gyventojų.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2004 m. Lietuvoje važinėjo 1,32 mln. registruotų lengvųjų automobilių, iš jų 40 proc. senesni nei 10 metų. Pagal autoįvykių skaičių Europoje vis dar pirmaujame: Lietuvoje kasmet įvyksta iki 80 tūkst. eismo įvykių. Juose apgadinama apie 150 tūkst. automobilių. Vidutinė žala avarijа patyrusiam automobiliui - apie 1,6 tūkst. Lt.

„Lietuvos draudimo“ skaičiavimais, bendra eismo įvykiuose patiriamų nuostolių suma per metus siekia 220 mln. Lt, o daugiau kaip 100 mln. Lt už automobilių remontа vairuotojai sumoka iš savo kišenės. Bendrovės atstovų teigimu, „Kasko-Eko“ turėtų išspręsti eismo įvykių kaltininkų problemа ir avarijа sukėlusiam vairuotojui kompensuotų nuostolius, kurių nepadengia privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Kaip teigė „Lietuvos draudimo“ verslo ir rizikų departamento direktorius šarūnas Nedzinskas, iki šiol tik mažiau nei vienas procentas šalies gyventojų apdrausdavo senesnius nei dešimties metų automobilius. Naujoji didžiausios šalies draudimo bendrovės sumanyta paslauga paskatins juos labiau rūpintis savo automobiliais.

Pasak bendrovės vadovų, kol kas „Kasko-Eko“ bus dotuojama iš kitų draudimo rūšių - gyventojų mokamos įmokos, palyginti su automobilių patiriamomis žalomis avarijos atveju, yra nedidelės. Pavyzdžiui, 15 metų senumo automobilio „Volkswagen Golf“ „Kasko-Eko“ draudimo įmoka nesieks nė 200 Lt. Be abejo, įmokos dydis priklausys nuo daugybės veiksnių: automobilio amžiaus, markės ir modelio, registravimo vietos, vairuotojo amžiaus, jo vairavimo pažangumo ir pan.

Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovų, „Kasko-Eko“ paslauga - tai maksimaliai supaprastinta klasikinė „Kasko“. Ji numato žalos atlyginimа tik kaltininkui susidūrimo su kita transporto priemone atveju. „Kasko-Eko“ draudžia tik nuo eismo įvykyje patirtų nuostolių, o „Kasko“ draudžia ir nuo vagysčių, gamtos stichijų, trečiųjų asmenų veikos ir automobilio sugadinimų eismo įvykiuose. Toks draudimas kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Vakarų Europos šalyse „Kasko“ draudimu apdrausta iki 85 proc. visų transporto priemonių, mūsų šalyje ši paslauga dėl pernelyg didelės kainos dar nėra populiari. Daugiausia lietuviai draudžia naujus, iki penkerių metų amžiaus automobilius, tačiau didžiausiа šalies keliuose važinėjančių automobilių dalį vis dar sudaro senesnės nei dešimties metų transporto priemonės.

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, 2004 m. „Lietuvos draudimas“ užėmė 37,3 proc. transporto draudimo rinkos. šiemet bendrovė tikisi valdyti 42 proc. šios rinkos.

Remiantis AB „Lietuvos draudimas“ prognozėmis, šiemet „Kasko“ rinka dėl naujai pasiūlytos „Kasko-Eko“ paslaugos Lietuvoje augs iki 40 proc. ir gali siekti 140 tūkst. sutarčių.

Lina JAKUBAUSKIENė

Baltijos valstybių

transporto sektoriaus plėtra

Vasario 3-4 d. Vilniuje vyko trečiasis Baltijos šalių transporto sektoriaus restruktūrizavimo seminaras, kurį organizavo LR susiekimo ministerija, Pasaulio bankas ir Europos transporto ministrų konferencija (ETMK). Renginio rėmėjas - TEDIM - tarptautinis plėtros forumas dėl logistinio bendradarbiavimo tarp Europos Sаjungos ir Rusijos, taip pat tarp Europos Sаjungos valstybių narių. šio seminaro tikslas - įvertinti dabartinę Baltijos valstybių transporto verslo plėtros situacijа, kelių infrastruktūrа po įstojimo į Europos Sаjungа, pasikeisti nuomonėmis ir suderinti probleminius klausimus, kylančius ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir kaimyninės Rusijos. Pasak Europos Komisijos Transporto ir energetikos generalinio direktorato Geležinkelių transporto ir sаveikos skyriaus vadovo Jeano Arnoldo Vinnoiso, visos Baltijos šalys turi unikaliа galimybę plėsti savo transporto paslaugų rinkа tiek į Vakarus, tiek į Rytus.

Baltijos šalys įgyvendino ne vienа transporto sektoriaus plėtros projektа, kuriuos finansavo ir iš savo, ir iš Europos Sаjungos tarptautinių finansinių institucijų biudžetų. Prie šių projektų įgyvendinimo prisidėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas, šiaurės investicijų bankas ir Pasaulio bankas. Kaip spaudos konferencijoje teigė Pasaulio banko Centrinės Europos ir Baltijos šalių direktorius Rogeris Grawe, Pasaulio bankas nemažai padėjo įgyvendinti automobilių kelių transporto ir jūrų uostų projektų.

šis trečiasis Baltijos valstybių transporto sektoriaus restruktūrizavimo seminaras skirtas įvertinti pasikeitusiа Baltijos valstybių transporto sektoriaus plėtros situacijа po įstojimo į Europos Sаjungа įvairiose srityse, tarp kurių labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į kelių infrastruktūros valdymo, kelių transporto paslaugų, geležinkelių, oro transporto ir paslaugų, uostų ir jūrų transporto, miestų transporto infrastruktūros ir paslaugų, privataus ir viešojo kapitalo partnerystės (PPP) transporte ir pagalbos sektorių veiklа.

Kita svarbi seminaro tema - prekybos ir transporto veiklos sаlygų palengvinimas. šioje studijoje pateikti pasiūlymai, kurie turėtų įtakos transporto sektoriaus institucinei plėtrai ir kitoms sferoms, tarp jų muitinei bei pasienio kontrolės punktams.

Apžvelgdamas Lietuvos transporto veiklа ir jo problemas bei atsakydamas į žiniasklaidos atstovų klausimus, LR susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis pasidžiaugė, kad iš Europos Sаjungos sanglaudos ir struktūrinių fondų Lietuva gaus penkis kartus didesnę paramа, nei turėjo iki įstojimo į Europos Sаjungа. Pasak valstybės sekretoriaus, Lietuva vien per artimiausius trejus metus iš šių fondų turėtų gauti apie 430 mln. eurų paramа.

Supažindindamas žiniasklaidos atstovus ir seminaro dalyvius su paskutinių eismo nelaimių mūsų keliuose tyrimais, A Mačiulis pabrėžė, jog pagrindinis kaltininkas mūsų keliuose - nepateisinamas žmonių elgesys. Pasak valstybės sekretoriaus, ateityje bus imtasi visiškai naujų priemonių, remiantis ES šalių patirtimi.

Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) generalinis sekretorius Jackas Shortas pabrėžė, jog Baltijos šalys, ypač Latvija ir Lietuva, nepakankamai rūpinasi saugaus eismo problemomis. Jo manymu, šiems klausimams gerokai daugiau dėmesio turėtų skirti minėtų šalių parlamentarai, valstybės institucijos, visuomenė ir visos visuomenės informavimo priemonės. Sprendžiant šias problemas, Europos Sаjungos institucijos turėtų padėti Baltijos šalims parengti fatališkų įvykių prevencijos priemonių planа.

š. m. vasario 3-4 d. Lietuvos sostinėje Vilniuje vykęs renginys buvo trečiasis Baltijos valstybių transporto sektoriaus restruktūrizavimo seminaras. Pirmasis vyko 2000 m. lapkričio 16-17 d. Latvijos sostinėje Rygoje, antrasis - Piarnu (Estija) 2003 m. lapkričio 26-27 d.

šiuose seminaruose buvo vertinamas Baltijos valstybių transporto plėtros progresas, nustatomos ir vertinamos bei svarstomos tolesnio jo restruktūrizavimo galimybės, kalbama apie būtinas priemones, palengvinančias prisijungimа prie ES transporto tinklo.

Tomas LABžENTIS

"Vežėjų žinios"
Vasaris Nr. 3 (87)

"Linava" informuoja

Naujienos

Veteranai

EDMUNDUI JUOZėNUI -70

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

Naujienos

VKTI informuoja

Naujienos

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams