Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Neterminuotos ir terminuotos darbo sutartys

Iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusiame Darbo sutarties įstatyme buvo numatyta, kad nuolatinio pobūdžio darbui terminuotos sutartys ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui gali būti sudaromos su darbuotojais tik išimtiniais atvejais - kai patys darbuotojai pageidauja tokias sutartis sudaryti ar kai tokia galimybė yra numatyta įstatyme. Nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus Darbo kodeksui, padėtis iš esmės pasikeitė. Bendra įstatymų leidėjo nuostata riboti galimybes darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl terminuotos darbo sutarties, kai darbuotojas atlieka nuolatinio pobūdžio darbа, išliko, tačiau padaugėjo apribojimų, siaurinančių darbdavio ir darbuotojo teisę susitarti dėl darbo sutarties galiojimo. Vis dėlto Darbo kodeksas numato keletа sutarčių rūšių, kuriose yra nustatytas terminas - terminuotos, laikinosios bei sezoninės, - tačiau jos gali būti sudaromos tik laikantis Darbo kodekse įtvirtintų sаlygų bei numatytais atvejais, kuriuos žemiau ir aptarsime.

Terminuotos darbo sutartys

Darbo kodekso normos iš esmės turėjo pakeisti iki Darbo kodekso įsigaliojimo paplitusiа praktikа, kai terminuotos darbo sutartys buvo sudaromos bei pratęsiamos remiantis rašytiniu darbuotojo prašymu priimti jį į darbа iki tam tikros prašyme nurodytos datos ar darbo sutarties terminа pratęsti. Darbo kodekso 109 str. 2 d. numatyta, kad neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai numato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Taigi terminuotos darbo sutarties sudarymas turi būti pagrįstas tam tikru objektyviu būtinumu patenkinti padidėjusį darbo jėgos poreikį (pristatyti prekes ar paslaugas parodoje, pakeisti atostogaujantį darbuotojа ir pan.). Kaip teigiama Darbo kodekso komentare, aplinkybės, pagrindžiančios terminuotos sutarties sudarymа, turi egzistuoti ar būti žinomos darbo sutarties sudarymo metu, o ne atsirasti darbo sutarčiai pradėjus galioti. įrodinėti terminuotos darbo sutarties sudarymo pagrįstumа turi darbdavys.

Faktiškai tam tikra laisvė darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl terminuotos darbo sutarties nuolatiniam darbui yra galima tik darbdavio įmonėje esant galiojančiai kolektyvinei sutarčiai. Darbo kodeksas nedraudžia kolektyvinėse sutartyse nustatyti, kad terminuotos darbo sutartys gali būti sudaromos ir nuolatinio pobūdžio darbui, tačiau tai turi būti daroma esant objektyviam reikalingumui, remiantis sаžiningumo, teisingumo bei protingumo principais.

Maksimalus darbo sutarties terminas nepasikeitė, t.y. terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma ne ilgiau kaip penkeriems metams. Darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, t.y. darbo sutartyje gali būti nustatyta tiek tam tikra kalendorinė data, tiek tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasibaigimo ar pasikeitimo faktai (pvz., tam tikro konkretaus vienkartinio darbo atlikimas - objekto statybos laikotarpis, atostogaujančio ar išvykusio į komandiruotę darbuotojo grįžimas darbа ir pan.). Jei terminas nustatytas konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kito darbuotojo grįžimu į darbа, ir jis dėl kažkokių priežasčių į darbа nebegrįžta, terminuota darbo sutartis tampa neterminuota.

Pasibaigus darbo sutarčiai, jei darbdavys nesiekia, kad terminuotai dirbęs darbuotojas pasiliktų įmonėje, jis privalo imtis aktyvių veiksmų ir darbo santykius nutraukti. Jei pasibaigus darbo sutarčiai darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nei darbdavys, nei darbuotojas iki termino pasibaigimo nepareikalavo sutartį nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. Baigiantis terminuotai darbo sutarčiai, darbdavys ar darbuotojas, siekiantis jа nutraukti, turi atsižvelgti į Darbo kodekso 126 str. reikalavimus - pats termino suėjimas savaime darbo sutarties nenutraukia, tai yra tik pagrindas bet kuriai iš darbo sutarties šalių, pasinaudojus termino suėjimo faktu, darbo sutartį nutraukti. Atleidimas iš darbo turi būti įforminamas paskutinę darbo dienа. Pranešimas apie darbo sutarties nutraukimа paskutinę termino dienа neturi būti pateikiamas kaip staigmena kitai šaliai, t.y. tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi elgtis sаžiningai ir kuo anksčiau apie planuojamа darbo santykių nutraukimа informuoti kitа šalį.

Darbo kodeksas taip pat riboja darbdavio ir darbuotojo galimybes, pasibaigus vienai terminuotai darbo sutarčiai ir nepraėjus vienam mėnesiui, sudaryti kitа terminuotа darbo sutartį su tuo pačiu darbuotoju tam pačiam darbui atlikti. Tokia sutartis nustatyta tvarka gali būti pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui, t.y. neterminuota.

Laikinoji darbo sutartis

Terminuotos ir laikinosios darbo sutarčių pavadinimai dažnai klaidina tiek darbdavius, tiek darbuotojus. Daugelis mano, kad tai yra ta pati sutarčių rūšis, kai iš tiesų kalbama apie dvi skirtingas. Laikinoji yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui (atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien dviejų mėnesių termino įrašymas į sutartį nepadaro darbo sutarties laikinаja). Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir pan.) darbuotojams pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtinti Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindai, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai (įsig. 2003 08 23, žr. žin., 2003, Nr. 81 (1) - 3690). Pavyzdžiui, laikiniesiems darbuotojams laikinojo darbo metu atostogos nesuteikiamos, o nutraukiant laikinаjа darbo sutartį išmokama piniginė kompensacija, laikiniems darbuotojams išbandymo laikotarpis negali būti nustatomas ir pan.

Kaip ir terminuotos darbo sutarties atveju, laikomasi to paties principo terminui pasibaigus: jeigu laikinosios darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš laikinosios darbo sutarties šalių, iki pasibaigia terminas, nepareikalauja jos nutraukti, laikoma, kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui, t.y. tampa neterminuota.

Sezoninė darbo sutartis

Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ar klimato sаlygų nėra dirbami visus metus, o tik tam tikrais periodais, ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai, jei šie darbai yra įtraukti į sezoninių darbų sаrašа. Sezoninių darbo sutarčių sudarymo ir vykdymo ypatumai taip pat nustatyti aukščiau minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tačiau kadangi transporto srityje tokios sutartys nėra paplitusios, detaliau jų ypatumų čia neaptarsime.

"Transporto pasaulis"
Sausis Nr. 1 (49)

Aktualijos

KURAS BRANGSTA, TURI BRANGTI IR PASLAUGOS

Naujenos

Alternatyvos

Biodyzelino kelias: nuo rapsų lauko iki degalų bako

Idėjos

Olandijos eksperimentas: 25,25 m ir 60 t

Padangos

Kuo apauti vilkikа?

Pas kaimynus

Amerikietiškų vilkikų privalumai

Patirtis

GVZ PRADEDA IR LAIMI

Psichologija

KADA „PELėDAI“ į REISА?

Servisas

„Linavos“ servisas: degalų įsigijimo projektas Lietuvos vežėjams

Užsienyje

Naujovės pasaulio darbo rinkoje

Transporto politika

Intelektualizuotos transporto sistemos ir jų perspektyvos Lietuvoje

NAUJIENOS Iš BRIUSELIO TRUMPAI: 2004-ųjų PABAIGA

Perspektyvos

APIE VILTIS, PROJEKTUS IR KASDIENį GYVENIMА

Keleivinis transportas

METų SANDūROJE

Technika

IR VėL APIE PADANGų KONTROLę...

Palyginamasis testas

Teisė

Neterminuotos ir terminuotos darbo sutartys

Verslo etika

Derybų menas

Muziejus

IR į DARBА, IR į SODА NUVAžIUOSI TU SU šKODA...