Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

GELTONIEJI AUTOBUSAI: AR Iš TIESų PIGIAU?

2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimа Nr. 437, kuriuo remiantis numatoma aprūpinti profilines vidurines mokyklas bei neįgaliuosius vaikus mokykliniais autobusais. Dabar mūsų moksleivius vežioja 149 autobusai, šiemet ketinama nupirkti dar apie trisdešimt.

Programa gyvuoja jau beveik trejus metus, ir, ko gero, niekas nedrįstų ginčytis, jog moksleivius į mokyklа reikia vežti saugiai ir patogiai. Juolab kad, kaip teigia švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, remdamiesi Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų atlikta analize ir padarytomis išvadomis, specialiuoju transportu vežioti vaikus yra dar ir gerokai pigiau nei viešuoju. štai šis teiginys, pasirodęs bene visuose didžiausiuose šalies dienraščiuose, ir sukėlė daugiausia abejonių keleivių vežėjams. Juo labiau kad, išnagrinėjus studijoje pateikiamus duomenis, dažnai gaunami visai kiti rezultatai ir peršasi kitokios išvados.

Tai tapo pretekstu surinkti draugėn už „Geltonųjų autobusų programos“ vykdymа atsakingus švietimo ministerijos darbuotojus, keleivinio transporto įmonių vadovus, asociacijos „Linava“ atstovus bei studijа rengusius VGTU mokslininkus.

Kovo 4-аjа dienа „Transporto pasaulio“ redakcijoje prie apvalaus stalo susėdo švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas, švietimo priežiūros skyriaus vyr. specialistas Antanas Drungilas, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Antanas čepononis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentai Gediminas Vaičiūnas bei Gintautas Bureika, asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mindaugas Grigelis, Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickis, SP UAB Mažeikių autobusų parkas direktorius Juozas Kelmelis bei Eksploatacijos skyriaus viršininkė Aušra Juozapavičienė.

Eugenijus Stolovickis. Pirmiausia - apie pačiа mokyklinių autobusų idėjа. Nesiginčysiu, kad moksleivius vežti reikia, kad švietimo sistemai Lietuvoje būtina suteikti tam tikrų prioritetų. Tačiau ir neslėpsiu, kad 2000-aisiais šalyje atsiradę geltonieji autobusai buvo akibrokštas Lietuvos keleivių vežėjams, tuomet ne dėl savo kaltės buvusiems itin sudėtingoje ekonominėje situacijoje: šalia reguliariojo keleivinio transporto atsirado nauja transporto rūšis, kurios maršrutai visai nebuvo derinami su autobusų parkų maršrutais. Labai dažnai jie dubliavosi (beje, taip yra ir dabar): mokyklinius autobusus į reisus buvo stengiamasi siųsti taip, kad paskui juos važiuotų visuomeninis transportas - jei visi moksleiviai į geltonаjį autobusiukа netilptų. Vežėjui tai, be abejo, nuostolinga. Jau 2000-aisiais bandėme ieškoti kontaktų su švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už geltonųjų autobusų programos įgyvendinimа.

Viešasis transportas egzistuoja tam, kad aptarnautų visuomenę. Moksleiviai - taip pat visuomenės dalis, tad ir jų pavėžėjimа būtina derinti su visų kitų keleivių vežimu. Mūsų nuomone, išties graži, matyt, iš Amerikos pasiskolinta geltonųjų autobusų idėja ekonomiškai negali būti naudinga. Tačiau jie jau yra, ir mes, neginčydami jų teisės egzistuoti, manome, kad jų maršrutus būtina derinti su autobusų parkų turimais maršrutais. Deja, bendradarbiauti su miestų bei rajonų savivaldybėmis vežėjams sekasi ne visur.

Alvydas Puodžiukas. Noriu pabrėžti, kad moksleiviai vežiojami ne tik Amerikoje - mokykliniai autobusai yra ir Skandinavijos šalyse. Manau, kad mūsų autobusų parkai tiesiog negali dirbti pelningai: rajonų teritorijos pernelyg mažos, maršrutai per trumpi, nesuderinti tarpusavyje, moksleiviams sunku prie jų prisitaikyti, kad mokyklа ar namus pasiektų laiku. Užtuot bandžius žūtbūt išlaikyti vienа ar kitа autobusų parkų maršrutа, tikrai pigiau moksleivius vežti specialiuoju transportu. šiuo metu geltonaisiais autobusais yra vežama apie 7,7 proc. moksleivių, iš viso specialiuoju mokykliniu transportu - apie 16 proc. Turėtume tik džiaugtis, kad mokykloms nupirkti nauji, saugūs, patogūs autobusai. Jais vežami moksleiviai apdrausti, džiugu, kad iki šiol nepasitaikė nė vieno nelaimingo atsitikimo, susijusio su mokykliniu transportu. Kito kelio šiuo metu nematau - moksleivius reikia vežti, specialus transportas yra būtinas. Manau, teigiamu geltonųjų autobusų atsiradimo aspektu būtų galima laikyti ir tai, kad mokyklinis transportas privertė pasitempti bei geriau dirbti ir autobusų parkus.

Eugenijus Stolovickis. Be abejo, mes taip pat už sveikа konkurencijа. Tik nenorėčiau sutikti, kad vežti mokykliniais autobusais yra pigiau: kur kas už Lietuvа turtingesnė Vokietija moksleivių pavėžėjimo specialiaisiais autobusais idėjos prieš keletа metų atsisakė, nes jiems tai buvo pernelyg brangu.

Lietuvoje atsiradusį mokyklinį transportа jau reikia vertinti kaip įvykusį faktа, tačiau, kaip minėjau, maršrutus būtina derinti. Ten, kur iš tolimo užkampio reikia paimti vienа ar kelis moksleivius ir dideliam autobusui važiuoti būtų nuostolinga, tegu važiuoja geltonieji. Tačiau ten, kur važiuoja visuomeninis transportas, maršrutai bei laikas neturėtų dubliuotis. Savivaldybių, švietimo darbuotojai bei vežėjai privalo glaudžiai bendradarbiauti.

Antanas čepononis. Be abejo, bendradarbiauti yra būtina. Savo rajone stengiamės derinti maršrutus bei jų laikа - niekada nesiunčiame geltonojo autobuso ten, kur galima nuvažiuoti viešuoju transportu. Be to, skelbdami konkursus, visada teikiame prioritetа ne privatininkui, bet visuomeniniam vežėjui. Mums labiausiai rūpi, kad moksleiviai būtų nuvežti saugiai, patogiai ir jiems tinkamu laiku. Jokios konfrontacijos su rajono autobusų parko administracija mūsų savivaldybėje nėra.

Juozas Kelmelis. Daugelį metų visus visuomeninio transporto maršrutus derinome prie moksleivių pavėžėjimo. Praradome nemažai maršrutų, kurie atiteko privatininkams, ir dabar jų jau nebesusigrаžinsime. Jei moksleiviai bus vežiojami tik geltonaisiais autobusais, autobusų parkai praras nemažа dalį pajamų. Nenorėčiau sutikti su teiginiu, kad geriau pradėjome dirbti dėl mokyklinių autobusų atsiradimo - geriau dirbti verčia pats gyvenimas: artėjanti stojimo į Europos Sаjungа data, būtinybė iš anksto rengtis būsimiems konkursams, konkurencija su privačiais vežėjais. Jau dabar vežame geriau ir pigiau už privatininkus. Nemanau, kad geltonieji autobusai gali būti pigesni už visuomeninį transportа. Studija, kuria remiantis daromos tokios išvados, mūsų nuomone, parengta neprofesionaliai.

Gintautas Bureika. Studijа atlikom remdamiesi duomenimis, atsiųstais iš šešių miestų bei rajonų savivaldybių. Nesiginčysim, kad jie - tikslūs ar atsakingai parengti, nors išsiuntėme paklausimų formas tiriamoms savivaldybėms ir bandėme surinkti kuo teisingesnius duomenis. Deja, darbui atlikti turėjome tik du mėnesius, per tokį trumpа laikа nebuvo galima visko patikslinti bei sutikrinti.

Mindaugas Grigelis. Jei studija nebūtų pakliuvusi į šalies spaudа ir joje gautais rezultatais bei padarytomis išvadomis nebūtų baksnojama Lietuvos keleivių vežėjams, kaip jie nemoka dirbti, pasitaikančias logikos, elementarias aritmetikos klaidas gal ir būtų galima atleisti. Dabar, skaitant studijoje daromas išvadas, norom nenorom peršasi išvada, kad tokie tendencingi rezultatai gauti tiktai tam, kad būtų apjuodinti autobusų parkų darbuotojai.

Visiškai aišku, kad rengiant darbа nebuvo vadovautasi vieninga duomenų rinkimo bei pateikimo metodika, dažnas rajonas pateikia tiesiog nerealias kuro įsigijimo kainas, vairuotojams mokamų atlyginimų dydį, nenurodomos išlaidos eksploatacinėms medžiagoms bei atsarginėms dalims, neaiškūs amortizacinių atskaitymų normatyvai ir pan. Skirtingos savivaldybės pateikia skirtingus duomenis, tad ir jų analizė negali būti laikoma rimtu metodiniu darbu, ja remiantis negalima daryti tokių išvadų, kokios pasirodė Lietuvos spaudoje.

Jei studija, kurios išvadomis remiantis visuomeninis vežėjas parodomas kaip tikras nevykėlis, būtų atlikta teisingai ir pasirodytų, kad geltonieji autobusai išties dirba daug pigiau bei efektyviau už mus, bent jau žinotume, į kа turime lygiuotis.

Juozas Kelmelis. Nė kiek neabejoju, kad savivaldybės, eksploatuojančios geltonuosius autobusus, studijа rengusiems specialistams atsiuntė, švelniai tariant, netikslius duomenis. Be to, neteisingi ir mokslininkų surašyti išvestiniai rodikliai. Kažkodėl visi skaičiai sumažinti, lyg būtų bandoma gauti tokius rezultatus, kokių norėta. Kodėl, remiantis tokiu darbu, per visа šalį galima pareikšti, kad geltonieji autobusai apsimoka, o visuomeninis vežėjas dirba prastai? Manau, mums padaryta didelė moralinė žala.

Alvydas Puodžiukas. Nenorėčiau sureikšminti studijos bei joje pateikiamų išvadų - tai tik bandymas parengti moksleivių pavėžėjimo savikainos apskaičiavimo metodikа. Spaudoje pasirodė tik fragmentas, paimtas iš konteksto ir pernelyg išpūstas žiniasklaidos. Netikrinome nei savivaldybių pateiktų duomenų, nei VGTU specialistų padarytų išvadų. Tačiau manome, kad ne čia geltonųjų autobusiukų programos esmė. Svarbiausia, kad moksleiviai jaustųsi saugiai ir patogiai. Tikrai nebandėme suduoti smūgio autobusų parkams ar kaip nors kitaip jiems pakenkti.

Mindaugas Grigelis. Mūsų nuomone, už tuos pinigus, kuriuos Vyriausybė skiria moksleivių pavėžėjimui, reikėtų ieškoti optimalaus varianto. Vienas ar keli rajone važinėjantys geltonieji autobusai tikrai negali užtikrinti, kad moksleiviai bus vežami reguliariai. Geltonieji autobusai taip pat genda, juos reikia pateikti techninei apžiūrai, o moksleiviai turi būti vežami kasdien. Manau, nesame tokie turtingi, kad galėtume neskaičiuoti savo pinigų, tad sprendžiant moksleivių pavėžėjimo problemа reikia pasirinkti geriausiа ir ne patį brangiausiа variantа.

Antanas Drungilas. Kaimų moksleiviai, norėdami laiku pasiekti mokyklа visuomeniniu transportu, yra priversti derintis prie jo grafikų. Jie turi anksti keltis ir važiuoti reisiniu autobusu, kuris dažnai važiuoja nepatogiu maršrutu, vaikai pavargsta, į mokyklа atvažiuoja per anksti. Pamokos baigiasi skirtingu laiku jaunesniųjų ir vyresniųjų klasių moksleiviams, labai skirtingu laiku baigiasi ir papildomojo ugdymo, popamokiniai užsiėmimai bei įvairūs renginiai. Dalis moksleivių negali lankyti papildomojo ugdymo užsiėmimų, nes priversti skubėti į išvykstančius reisinius autobusus. Be to, važiuojant visuomeniniu transportu, neužtenka sėdimų vietų, autobusuose būna spūstis, susidaro pavojus mokinių saugumui.

Autobusai, vežantys mokinius yra dideli, todėl ne visais keliukais gali privažiuoti prie reikiamos vietos ir apsisukti.

Rajonuose yra vietovių, į kurias maršrutiniai autobusai dėl nedidelio moksleivių skaičiaus arba prastų kelių visiškai nevažiuoja, todėl moksleiviai priversti eiti į mokyklа pėsčiomis tris ir daugiau kilometrų.

Be to, dauguma autobusų parkų eksploatuojamų autobusų yra seni, dažnai genda, todėl jais važiuojantys moksleiviai negali jaustis saugiai. Neabejoju, kad vežti moksleivius mokykliniu transportu yra ne tik saugiau, patogiau, bet ir pigiau. Studija buvo pirmasis bandymas apskaičiuoti moksleivio pavėžėjimo savikainа. Pripažįstame, kad joje galėjo būti tam tikrų netikslumų, tačiau iš klaidų mokomasi. Bandysime dirbti toliau norėdami įrodyti, kad geltonieji autobusai nėra vien graži idėja - ji apsimoka ir ekonomiškai. šiuo metu rengiame metodines rekomendacijas moksleiviams vežti.

Mindaugas Grigelis. štai čia šuo, ko gero, ir pakastas - jūs norite įrodyti geltonųjų autobusų pranašumа. Ne išaiškinti situacijа, o įrodyti! įrodyti, kad geltonieji autobusiukai apsimoka ir ekonomiškai. O mes norėtume pamatyti konkretaus, moksliškai pagrįsto darbo rezultatus, paremtus teisingais duomenimis ir tiksliais apskaičiavimais.

Gediminas Vaičiūnas. Visos pareikštos kritinės pastabos dėl studijos - tai akmenys į mūsų daržа. Tačiau noriu pasakyti: pateikdami darbo išvadas pabrėžėme, kad mums atsiųsti duomenys nebuvo tikslūs. Studijos pabaigoje rašoma, kad skirtumui tarp geltonųjų autobusiukų savikainos paaiškinti būtina patikslinti savivaldybių išlaidas, būtina ir detalesnė kiekvieno autobuso naudojimo analizė. Nenorėtume sutikti, kad darbas atliktas siekiant gauti tendencingus rezultatus - netikslumų jame yra ir į vienа, ir į kitа pusę.

Alvydas Puodžiukas. Ne paslaptis, kad rajonų autobusų parkams moksleivių pavėžėjimas - pelningiausias darbas ir pinigai garantuoti, kadangi už kiekvienа nuvežtа moksleivį tikrai bus sumokėta. Norėtųsi, kad paslaugа moksleiviams visuomeninis vežėjas teiktų priimtinomis kainomis, kad egzistuotų sveika konkurencija. Geltonuosius autobusus perduoti miestų bei rajonų autobusų parkams, manau, netikslinga todėl, kad tada jie būtų naudojami ne tik moksleivių poreikiams - o jų mokyklose yra iš tiesų labai daug. Mokykliniais autobusais vaikai vežami ne tik į pamokas, bet ir į koncertus, parodas, netgi pas rajono centro gydytojus.

Antanas čepononis. Geltonieji autobusiukai šiandien veža ne tik tos mokyklos, kuriai jie yra paskirti, vaikus - jais į parodas, kitus renginius vyksta viso rajono mokyklų moksleiviai. Eilės išvykoms sudaromos iš anksto. Pasisamdyti autobuso iš privataus ar visuomeninio vežėjo ne itin turtingi kaimo moksleiviai neįstengtų, geltonasis veža pigiau. Savo rajone su autobusų parku bendradarbiaujame sėkmingai: jo darbuotojai visada pasiryžę pagelbėti, vietoj sugedusio mokyklinio autobuso atsiunčia kitа, tam yra sudaryta speciali sutartis. Kalbant apie geltonųjų autobusų savikainа, nepamirškim ir tos ekonomijos, kuri susidaro uždarius kaimo mokyklų klases - kur kas pigiau moksleivius pavėžėti į toliau esančiа mokyklа, nei išlaikyti klases apytuštėje kaimo mokykloje. Kalbėdamas apie vaikų pavėžėjimo ateitį, matau tokiа vizijа: moksleivius veža geltonieji autobusiukai, glaudžiai bendradarbiaujantys su naujų transporto priemonių įsigijusiais, ekonomiškai sustiprėjusiais autobusų parkais.

Aušra Juozapavičienė. Neturime problemų bendraudami su Mažeikių rajono savivaldybės darbuotojais ir mes. Rajone yra tik vienas geltonasis autobusas, tad didžiаjа moksleivių dalį veža autobusų parko transporto priemonės. Stengiamės, kad vaikai važiuotų patogiai, įrengėme jiems papildomas stoteles, ketiname įsigyti naujesnių autobusų. Visada skatiname vairuotojus išleisti mažesnius moksleivius ne tik stotelėse, kad jie kuo saugiau pasiektų namus, kiekvienа dienа parko darbuotojai vyksta į autobusų stotį pažiūrėti, ar visi vaikai sutilpo į maršrutinius autobusus, ar patogi ir saugi jų kelionė.

Mindaugas Grigelis. Iš tiesų susirinkome ne tam, kad bandytume diskredituoti pačiа geltonųjų autobusų ar moksleivių pavėžėjimo idėjа. Nesiginčysim, kad moksleivius vežti reikia, vežti taip, kad jiems būtų kuo saugiau ir patogiau. Juk tai - mūsų visų vaikai, ir mes visi atsakingi už jų ateitį. Džiugu, kad bene pirmа kartа susėdome už bendro stalo tam, kad aptartume įvairius šios problemos aspektus, numatytume kuo geresnį moksleivių pavėžėjimo modelį. Norėtųsi tikėtis, kad po šio susitikimo iškilusias bendras problemas spręsti bus kur kas lengviau.

Vidmanto KLIUKO nuotraukos

Lina JAKUBAUSKIENė

"Transporto pasaulis"
Kovas Nr. 3 (27)

"Linava" informuoja

Brokuotos TIR knygelės

Bulgarija

čekija

Italija, Slovėnija

Jungtinė Karalystė

Kazachstanas

Lenkija

Rusija

Slovakija

Vengrija

Diskusija

GELTONIEJI AUTOBUSAI: AR Iš TIESų PIGIAU?

Pas kaimynus

KALININGRADE - SUNKVEžIMIų BEI AUTOBUSų GAMYBA

Poleminės pastabos

AR TIKRAI MUMS REIKIA MAžIAUSIAI?

Servisas

Juodosios dėžės: iš lėktuvų - į sunkvežimius

Naujas krovininių automobilių servisas Alytuje

„Linavos“ servisas: automobilių apsaugos sistemos vilkikams ir puspriekabėms

Lietuvoje ir pasaulyje

BGL

DRAUDIMO BENDROVEI LINDRA - DEšIMT METų

IRU GRIEžTINA REIKALAVIMUS

TRANSPORTERIAI - GREITI, BET AR SAUGūS?

VEžėJAMS į PAGALBА

VOKIETIJOJE - NAUJA MUITINėS AGENTūRA

 Tęsiamas bendradarbiavimas

Transporto politika

BALTOJI KNYGA - MūSų ATEITIES VEIDRODIS

Keleivinis transportas

PAS LENKų AUTOBUSų GAMINTOJUS

Technika

BAVARIJA PASITINKA ATEITį

Kaip veikia ESP

POPULIARėJA RESTAURUOTOS PADANGOS

Trys varikliai - trys charakteriai

Važiuoklė, „vizginanti uodega“

Teisė

Dokumentinis procesas pagal naujаjį CPK

Verslo etika

įtaigi vadovo kalba

Sveikata

NEBYLUSIS AVARIJų KALTININKAS

Muziejus

Kelių traukiniai prasidėjo taip…