Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

APIE VILTIS, PROJEKTUS IR KASDIENį GYVENIMА

Mūsų pašnekovas - Lietuvos nacionalinės vežėjų
automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas
Algimantas KONDRUSEVIIUS

- Nugriaudėjo saliutai, išseko sveikinimų bei linkėjimų versmės, galima pagaliau ramiai apžvelgti, kа darėme pernai ir kа turėtume padaryti šiemet. Kaip 2005-ųjų pradžioje atrodo asociacijos „Linava“ veiklos balansas?

- Visada norisi, kad neatliktų darbų liktų kuo mažiau, tačiau puikiai žinome, kad ne visad kelias rožėm klotas. Tokia, matyt, progreso kaina…

Lietuvai įstojus į ES visi pastebėjo, kaip lengviau tapo dirbti ir Vakarų Europoje, ir mūsų šalyje: atpigo draudimo išlaidos, neliko leidimų ir TIR knygelių į Vakarus, gerokai sutrumpėjo reisų trukmė, nes nereikia ištisomis paromis riogsoti prie sienų. Puiku! Tačiau šio milžiniško socialinio eksperimento pasekmių, masto, ir reikšmės mes šiandien dar negalime tiksliai įvertinti.

Užtat kitas lazdos galas vežėjams kerta skaudžiai:

• išaugęs automobilių parkas išbalansavo rinkа;

• smarkus kuro kainų augimas ženkliai didina sаnaudas;

• tiek vidinė, tiek išorinė konkurencija mažina paslaugų kainas;

• kai kurie valdžios sprendimai, pavyzdžiui, dienpinigių mokėjimo tvarka, didina darbo jėgos sаnaudas, o tai smarkiai atsiliepia mūsų vežėjų konkurencingumui;

• JAV dolerio kurso svyravimai labai nepalankūs dirbantiems Rytų rinkose;

• kelių mokesčių naštа kažkodėl bandoma užkrauti tik kelių transportui;

• Lietuvoje žadami nauji mokesčiai palies ir vežėjus.

Viso to pasekmė - dar aštresnė konkurencija tarp vežėjų, o pagrindinis ginklas šioje kovoje, deja, ne paslaugos kokybės gerinimas, o paslaugos kainos mažinimas. Jeigu būti tiksliam, tai vežimo kainos sumažėjo nedaug, užtat vežėjų sаnaudos šoktelėjo stipriai, dėl to sumažėjo pelningumas. Tikiuosi, kad tai laikina, nes daugelis puikiai suvokia, kuo tokia situacija gali baigtis. Turiu galvoje ir vežėjus, ir valdžios institucijas. Galiu pasakyti, kad asociacija sprendžia vežėjams svarbius klausimus ir ieško kompromisų tiek su Lietuvos, tiek su kitų šalių valdžios institucijomis.

- Ar valdžia jau išmoko ginti verslа, ar vien tik spaudžia?

- Ginti, pulti - labai jau kariški terminai, o gyvenimas ir verslas nuolatos reikalauja kompromisų, susitarimų. Džiaugiuos, kad, pavyzdžiui, mūsų Vyriausybė ima suprasti vežėjų problemas, o mes irgi žinome, kad ji turi ginti visų šalies gyventojų interesus. Abipusis suvokimas padeda rasti bendrа sprendimа. Geriausias pavyzdys - dienpinigių mokėjimo istorija, galėjusi tapti dar vienu nesantaikos židiniu. Regis, šis klausimas jau su visais suderintas, tad Vyriausybei belieka tik pritarti.

Galiu pateikti ir kitа pavyzdį - Rusijos Vyriausybę: ji dabar labai atkakliai gina savo vežėjų interesus. Dėl šios priežasties mūsų derybos su Rusijos valdininkais būna nepaprastai sunkios…

- … tačiau vaisingos! Juk šiems metams pavyko išsiderėti vos ne dvigubai daugiau kelionės leidimų nei pernai?

- Iš tikrųjų, tai buvo vienos iš šviesesnių derybų. Praėjusiais metais mūsų kvota buvo 37 tūkst. leidimų, po kelių derybų etapų jų skaičių pavyko padidinti iki 72 tūkst., tačiau metų pabaigoje ir tiek pasirodė per maža. Galiu tik pasidžiaugti ir padėkoti Rusijos vežėjų asociacijai ASMAP, palaikiusiai derybose mus.

Aktyvesnių veiksmų tikimės ir iš mūsų šalies transporto sektorių kontroliuojančių institucijų. Mūsų vežėjai labai intensyviai kontroliuojami ir Vakarų, ir Rytų šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje pasigendame aktyvesnės užsienio šalių vežėjų kontrolės, kuri užkirstų keliа nesаžiningai konkurencijai ir taip prisidėtų prie vietos vežėjų rinkos gynimo.

Asociacija siekia, kad į kelių transporto sektorių negalėtų lengvai patekti kitose šalyse reputacijа praradusios kompanijos arba neturinčios reikiamos kompetencijos vietos įmonės, kurios nesilaiko ATR ir kitų sаžiningа konkurencijа bei eismo saugumа keliuose reglamentuojančių konvencijų, darbo režimo reikalavimų ir pan. Tа darbа reikia daryti kartu su valdžios institucijomis.

- Tikiu, kad 2004-aisiais pragiedrulių vežėjų gyvenime buvo nemažai, tačiau kai interneto svetainė www.cargo.lt organizavo apklausа apie transporto įmonių veiklos pokyčius Lietuvai įstojus į ES, net 65 proc. apklaustųjų pareiškė, kad jiems dabar dirbti sunkiau. Devyni iš dešimties tvirtino, kad sumažėjo frachtų kainos ir įmonių pelnas…

- Taip, daugelį iš šių dalykų mes prognozavome dar prieš stojimа į ES. Jau sakiau, kad tiek mūsų, tiek kaimyninių šalių vežėjų parko augimas sumažino frachtų kainas, tačiau įmonių pelnas gerokai smuktelėjo ir dėl kitų priežasčių - pirmiausia dėl žiauriai pakilusių kuro kainų bei padidėjusių darbo jėgos sаnaudų. šiemet pelnа dar sumažins ir Vokietijos kelių mokestis.

Dar vienas galvos skausmas - transporto įmonėse nuolat daugėja automobilių, o vairuotojų katastrofiškai trūksta. Gerai dar, kad jie nepuolė masiškai į užsienius, ieškodami skalsesnės duonos. Puikiai suvokdamas problemų mastа, tikiu, kad daugeliui vežėjų dirbti tapo sunkiau, tačiau kada buvo lengva? Transportininkai visada brido per įvairiausias problemų marias: tik išsprendei vienа, žiūrėk, jau kelios naujos kyla.

Mūsų statistika rodo, jog asociacijai priklausančios vežėjų įmonės pajėgios vežti pačius įvairiausius užsakovų krovinius. Asociacijos narių ir kandidatų įmonėse darbuotojų skaičius siekia 60 tūkst. žmonių. Asociacijos nariai disponuoja per 12 000 automobilių, t.y. virš 92 % visų šalyje tarptautiniuose pervežimuose dirbančių automobilių. 2003 metais asociacijos įmonės gavo 11,523 milijardo litų pajamų. Tai rodo, kad kelių transportininkai sugeba dirbti ir uždirbti bei duoti naudа tiek sau, tiek valstybei. Iki š.m. gegužės 1 d. buvo nemažai kalbama, kad asociacijoje gerokai sumažės narių, nes atsivėrus Europos sienoms nebereikės TIR knygelių, kurias savo nariams platino asociacija. Tačiau laikas parodė, jog oponentų prognozės nepasitvirtino, o asociacijos administracija ir padaliniai reorganizuojasi bei dirba kitus vežėjams reikalingus darbus.

- Ar naujasis Vokietijos kelių mokestis vežėjams didelė problema?

- Pats mokestis - ne problema, sumokėjai ir važiuoji toliau. Problema yra tai, kas slypi už to mokesčio. žinome, jog kelius reikia statyti, kad jų statybai ir infrastruktūrai sukurti reikia sukaupti lėšų. Tačiau didelių abejonių kelia tų lėšų kaupimo principai: mokesčių našta užkraunama ne visai logistikos grandinei, o tik vienam jos segmentui - vežėjams keliais. IRU dabar sprendžia problemа, kaip ta mokesčių našta galėtų ir turėtų būti perkelta ant visų logistikos proceso dalyvių pečių. Tuo tarpu ES funkcionieriai nuolat šneka apie harmoningа visuomenės vystymаsi, o mokesčiais apdeda vienа ūkio šakа. Dalyvaudamas įvairiuose tarptautiniuose renginiuose ne kartа pagalvodavau, kad toliau einant šiuo keliu garsiosios „Lisabonos strategijos“ realizavimas turi tiek pat galimybių, kaip ir komunizmo statytojų lozungas „pavyti ir pralenkti JAV“.

Pernai IRU kongresas vyko Japonijoje, Jokohamoje, tad turėjau progos pamatyti, kaip transporto ir šalies socialinės raidos klausimai sprendžiami ten. Ne varžymais, draudimais, papildomais mokesčiais, motyvuojamais įvairiausiais mitais ir baubais (didelė tarša, triukšmingumas, eismo saugumas ir t.t.). Priešingai: tvarkinga ir, sakyčiau, tobula transporto infrastruktūra šioje šalyje išsprendė didžiаjа dalį europiečius kamuojančių problemų. O pastarieji toliau politikuoja ir, tarsi vokiečiai su savo mokesčių sistema, vis taikosi išrasti dviratį. šitiek laiko sugaišta, šitiek pinigų sukišta į „Toll collect“, o, pasirodo, mokėjimo terminalų trūksta, jie įrengti nepatogiose ir netgi nepaženklintose vietose. Nieko nuostabaus, kad jau pirmosiomis dienomis prie jų nusidriekė milžiniškos eilės.

Rudenį buvome raginami įrenginėti OBU prietaisus, tačiau, pirmiausia, ne visiems jų reikia, o, antra, pačių prietaisų teko laukti keletа mėnesių ir dar užsirašyti į eilę, kad juos sumontuotų. Mano supratimu, po šiais mokesčiais yra tobulai paslėpta totalinio sekimo sistema. „Toll Colect“ atstovai tokį įtarimа arba mandagiai nutyli, arba aiškina tokiais argumentais, kad vargu ar patys jais tiki.

- Pastarieji metai asociacijai „Linava“ buvo itin nelengvi organizacine prasme - tiek daug permainų, ko ge ro, nebuvo per visа dešimtmetį kartu paėmus. Ar tos permainos pasiteisino?

- Permainų poreikį diktuoja besikeičiančios aplinkybės ir susikaupusios problemos. Ne mes pirmieji buvome priversti reformuoti savo struktūrа ir, be abejo, ne paskutiniai. Ir, žinoma, ne mes vieni padarėme klaidų jа keisdami. Atvirai galiu pasakyti - ne visi mūsų sprendimai pasiteisino, todėl teks ieškoti naujų variantų. Klaidas kartais įmanoma ištaisyti greit ir nesunkiai, tačiau daugelį sprendimų galime daryti tik kongresui palaiminus. Manau, kad tiek asociacijos prezidiumas iki kongreso, tiek pavasarį įvyksiantis eilinis kongresas turės priimti ne vienа sprendimа, nulemsiantį tolimesnę mūsų strategijа ir visos asociacijos raidа artimiausiems metams. Todėl ypač svarbu, kad asociacijos nariai kuo anksčiau išsakytų savo nuomones ir pageidavimus. Juos žinodami galėtume priimti vežėjų lūkesčius atitinkančius sprendimus arba parengti konkrečius projektus, kuriuos ir galima būtų apsvarstyti kongrese. Tai viena medalio pusė.

Kita - patirtis parodė, kad reorganizavimo kryptis iš esmės buvo teisinga: laiku pertvarkytas ir TIR departamentas, ir sekretoriato struktūra, pakoreguota „Linavos“ serviso veikla. Visa tai atsiliepė tiek finansiškai, tiek morališkai. Dabar kai kuriuos asociacijos projektus jau gali perimti „Linavos“ servisas. Ypač džiugu, kad įmonei sekasi, nes ji yra šiek tiek dviprasmiškoje padėtyje: kaip įmonė ji suinteresuota kuo didesniu pelnu, tačiau jos paskirtis - padėti vežėjams. O padėti gali tik savo sаskaita. „Linavos“ servisas iš esmės visа laikа tai ir darė, gal tik ne visada būdavo tinkamas balansas tarp pagalbos lygio ir įmonės galimybių.

- Nuodėmė būtų nepaklausti apie „Linavos“ mokymo centro veiklа. Iš ankstesnių publikacijų mūsų žurnale prisimenu apie didelius jo planus ir naujas galimybes tapus atskira viešаja įstaiga. Dabar įstaigа turime, o vairuotojų vis dar trūksta?

- Vairuotojų stokos problemos mokymo centras vienas pats niekada neišspręs. Ir „Linava“ jos neišspręs. Tai yra tiek Lietuvos, tiek daugelio Europos valstybių problema, todėl be bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis ir mokymo įstaigomis jos negali nė pajudinti iš vietos. Jau seniai akivaizdu - būtina valstybės patvirtinta vairuotojų rengimo programa, tačiau jos vis nėra. Kiek leidžia mūsų jėgos ir galimybės, rengdami vairuotojus pabandėm kooperuotis su kitomis verslo struktūromis ir dabar įstrigom pusiaukelėje: ES parama jau yra, esam įsigiję vienа geriausių šiuo metu vairuotojų rengimo simuliatorių Europoje, o kur jį statyti - kol kas neaišku, nes įstrigo naujojo sporto ir mokymo centro statybos reikalai. Beje, lygiai taip pat įstrigo logistikos centrų statyba: turime gerų projektų, tačiau daug kur susikerta ir žmonių, ir žinybų interesai, o reikalai - nė iš vietos.

Mokymo centro veikla dabar galime tik pasidžiaugti: jo darbuotojai siūlo mokymo bei kvalifikacijos kėlimo programas nuo tarptautinių reisų vairuotojo pradžiamokslio iki įmonių vadovo. čia dirba aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai, todėl apie 90 proc. centro „studentų“ išlaiko egzaminus iš pirmo karto. Asociacijos įsteigtos dvi dukterinės įmonės - UAB „Linavos“ servisas ir Všį „Linavos“ mokymo centras - sėkmingai vykdo joms pavestas funkcijas. „Linavos“ mokymo centre apmokomi transporto įmonių vadovai bei darbuotojai. „Linavos“ servisas teikia paslaugas ir prekes kuo palankesnėmis vežėjams sаlygomis, yra dviejų degalinių tinklų agentas, Lietuvoje atstovaujantis AB „Ventus nafta“ degalinių tinklui, Lenkijoje - „PKN Orlen“, ir platinantis šių tinklų korteles asociacijos „Linava“ nariams bei priima vežėjų užsakymus spausdintai produkcijai, kuri yra būtina transporto kompanijoms.

- Regioniniuose vežėjų pasitarimuose nemažai kalbėta apie galimas naujas TIR sistemos knygelių kainas bei asociacijos nario mokesčio reformа. Ar jau galima vežėjams pasakyti kа nors konkrečiau šiais klausimais?

- Regioniniuose pasitarimuose aiškinome, kodėl tokios permainos yra būtinos ir tarėmės, kokia kryptimi jas reikia vykdyti. Džiaugiuos, kad vežėjai mus suprato: tai, kas prieš dešimtį metų atrodė ir logiška, ir priimtina, kardinaliai pasikeitus aplinkybėms taip neatrodo, todėl permainos būtinos. Tačiau mes jau pasimokėme iš kai kurių skubotų sprendimų ir norėtume klaidų išvengti.

Paanalizavę asociacijos veiklа matome, kad visų narių galimybės dalyvauti jos veikloje ir gauti tam tikrų paslaugų - vienodos, o mokesčių našta - skirtinga: kuo daugiau perki TIR knygelių, tuo daugiau remi asociacijа, ir atvirkščiai.

Panaši situacija ir su nario mokesčiu: asociacijos nariai moka skirtingus mokesčius, o paslaugas gauna iš esmės tokias pačias. Tai, be abejo, nėra teisinga, todėl keistina, tačiau dėl vienų sprendimų mes privalome tartis su IRU, o dėl kai kurių kitų - gauti mūsų kongreso sutikimа. Taigi sprendimai neturėtų būti skuboti, bet ir atidėlioti jų negalime, nes dėl pakitusio finansavimo sutriks normali asociacijos veikla, mažės paslaugų vežėjams.

Numatydami, kad įplaukos už TIR knygeles sumažės, ėmėmės kai kurių komercinių projektų, kurie davė nemažai naudos ir vežėjams, ir asociacijai. Turiu galvoje tarpininkavimа dėl PVM grаžinimo iš užsienio šalių. Sėkmės su Lenkija paskatinti, PVM grаžinimo procedūras ėmėme plėsti. šiuo metu vedamos derybos su firma „Vialtis“, kuri PVM grаžina iš visos Europos: mes siekiame tapti jos partneriais bei įgaliotaisiais atstovais ir padėti vežėjams šiuos mokesčius susigrаžinti iš visų ES šalių. Baigiame derėtis su bankais dėl PVM pagreitinto grаžinimo iš Lenkijos, tad vežėjams nereikės laukti pinigų pusę metų.

Kitas projektas - komercializuoti mūsų atstovybės Maskvoje darbа. šiemet vežėjai įsitikino asociacijos atstovybės Maskvoje reikalingumu, nes jos teikiama juridinė ir techninė pagalba tapo ypač svarbi suaktyvėjus vežėjų darbui Rusijos ir NVS šalių rinkose. Nesitikime iš to didelių įplaukų, tai greičiau socialinio teisingumo akcija: kai kurie atstovybę užgriūvantys pageidavimai pernelyg specifiniai, reikalingi tik konkrečiai bendrovei, tad kodėl už jų vykdymа privalo mokėti visi vežėjai?

Nesu tikras, kad šių pastangų pakaks asociacijos biudžetui subalansuoti, todėl ieškome ir kitų finansavimo šaltinių. Idėjų yra daug, kiek mažiau galimybių jas realizuoti, tačiau bene labiausiai mums trūksta atgalinio ryšio su vežėjais. Ir regioniniai pasitarimai, ir kongresai duoda daug informacijos, tačiau mums jos dažnai pritrūksta kokiu nors konkrečiu skubiu klausimu. Todėl norėčiau paprašyti vežėjų supratimo ir pagalbos: derybose su įvairiomis institucijomis reikia svarių argumentų - skaičių ir faktų. Vien tik emocijomis nieko nepeši. Dabar paskelbėme anketа, kurios duomenų apsaugа garantuojame. Ji leis pamatyti kurlink einame, kur mūsų stipriosios vietos, kur turime pasitempti. Dalykiškas ir abipusis bendradarbiavimas tarp vežėjų ir asociacijos - mūsų stiprybė derybose su valdžios institucijomis, tačiau tam reikalingi argumentai.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

"Transporto pasaulis"
Sausis Nr. 1 (49)

Aktualijos

KURAS BRANGSTA, TURI BRANGTI IR PASLAUGOS

Naujenos

Alternatyvos

Biodyzelino kelias: nuo rapsų lauko iki degalų bako

Idėjos

Olandijos eksperimentas: 25,25 m ir 60 t

Padangos

Kuo apauti vilkikа?

Pas kaimynus

Amerikietiškų vilkikų privalumai

Patirtis

GVZ PRADEDA IR LAIMI

Psichologija

KADA „PELėDAI“ į REISА?

Servisas

„Linavos“ servisas: degalų įsigijimo projektas Lietuvos vežėjams

Užsienyje

Naujovės pasaulio darbo rinkoje

Transporto politika

Intelektualizuotos transporto sistemos ir jų perspektyvos Lietuvoje

NAUJIENOS Iš BRIUSELIO TRUMPAI: 2004-ųjų PABAIGA

Perspektyvos

APIE VILTIS, PROJEKTUS IR KASDIENį GYVENIMА

Keleivinis transportas

METų SANDūROJE

Technika

IR VėL APIE PADANGų KONTROLę...

Palyginamasis testas

Teisė

Neterminuotos ir terminuotos darbo sutartys

Verslo etika

Derybų menas

Muziejus

IR į DARBА, IR į SODА NUVAžIUOSI TU SU šKODA...