Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

BAVARIJA PASITINKA ATEITį

Vokiečiai visada garsėjo praktiškumu. Priešingai mums, anot Balio Sruogos, „prakeiktai lyrikų tautai“, jie ir šiandien ne svajoja apie ateitį, o pasitinka jа milijardinėmis investicijomis, kad globalizacijos viesului įsisukus visu smarkumu, šalis atsidurtų ne jo pakraštyje, o pačiame centre. Tam šalia Bavarijos sostinės Miuncheno oro uosto statomas antrasis milžiniškas terminalas, leisiantis padvigubinti dabartinio - aštunto pagal dydį Europoje - oro uosto galimybes ir per metus pervežti iki 55 mln. keleivių bei tris kartus daugiau krovinių.

Centras centrui nelygu

Didžiuojamės gyvenа geografiniame Europos centre, tačiau tuo visas pasididžiavimas ir gali baigtis: gamybinių, komercinių, finansinių, politinių ir visokių kitokių reikšmių požiūriu esame, deja, beviltiška provincija. Centrai paprastai formuojasi ten, kur kažkas vyksta ir kur tam vyksmui sudaromos visos sаlygos. Prognozuojama, kad Europos didžiųjų oro uostų keleivių bei krovinių vežimo apimtis artimiausiu metu padidės 0,1 proc., Miuncheno - dvigubai. Vokietija jau dabar skraidina krovinių daugiausia Europoje, o pradėjus eksploatuoti išplėstа nuo 10 iki 17 vietų „Air Cargo“ terminalа, iki 2015 metų vežimų apimtis čia turėtų padidėti trigubai. Akivaizdu, kad netolimoje ateityje Miunchenas bei Frankfurtas ir taps centrais, nemaža dalimi nulemsiančiais ekonominį Europos klimatа.

Tačiau kodėl žurnale, rašančiame daugiausia apie kelių transporto reikalus, staiga prabilome apie naujаjį Miuncheno oro uosto terminalа?

Formaliai tai galima paaiškinti tuo, kad gegužės 20-24 d. šiame Bavarijos mieste įvyks transporto ir logistikos paroda, kurioje dalyvaus ir „Linava“. į jа „Linavos“ servisas organizuoja darbinę vežėjų kelionę, o ne vienas vežėjas jа aplankys ir savarankiškai, nes tokio lygio parodose visada gali pamatyti ir sužinoti kа nors naujo. Tai būtų patogi proga susipažinti ir su unikaliu statiniu, kurio kaina - 1,3 milijardo eurų, darbų apimtis - milžiniška, o statybos tempai - sunkiai protu suvokiami. Neformali tokio reportažo atsiradimo priežastis - vis labiau ryškėjantys keleivių bei krovinių vežimo pokyčiai: logistika pagaliau išaugo iš teorinių samprotavimų lygmens ir pradėjo duoti konkrečių rezultatų, kurie toli gražu ne visada bus palankūs kelių transportui. Apie tuos pokyčius vežėjai privalo žinoti ir atsižvelgti į juos planuodami tolimesnę veiklа.

Laikas - pinigai

Apie politikų bandymus „permesti“ dalį kelių transportu gabenamų krovinių į geležinkelį rašiau praėjusiame „Transporto pasaulio“ numeryje („Bavarijoje - būsimųjų permainų veidrodis“). Dar vienas sparčiai augantis kelių transporto konkurentas - aviacija. Iki šiol daug kas vertino jа skeptiškai: skrydžiai pasiutusiai brangūs, pernelyg ilgai užtrunka keleivių bei krovinio dokumentų apiforminimas, oro uostai gerokai nutolę nuo miestų, kuriems pasiekti gaištama daug laiko, sutaupyto skrendant. Atrodytų - ne konkurentas, tačiau neskubėkime spręsti, apsižvalgykime po būsimаjį Miuncheno antrаjį terminalа.

Pirmiausia čia pribloškia pastatų didybė. Po stogu - 26 ha arba beveik tiek pat, kiek IAA parodos Hanoveryje visi paviljonai kartu paėmus. Antrasis terminalas per metus galės aptarnauti iki 32,5 mln. keleivių, o abu sykiu - iki 55 mln. Projektuojant naujаjį terminalа atsižvelgta į silpniausias oro uostų vietas: žmonių spūstį vienu metu vienoje vietoje, amžinа automobilių statymo vietų stokа, gaišatį tvarkant bagažа bei kelionės dokumentus, susisiekimo problemas su artimiausiais miestais. Naujojo terminalo kūrėjų užduotį apsunkino ir iki minimumo (30 min.) sutrumpintas privalomas keleivių atvykimo į oro uostа laikas. Taigi keleivių judėjimo srautai turi būti apskaičiuoti minutės tikslumu, nes, įstrigus vos vienam „Boeing 747“ arba A 380, žmonių minia pridarytų daugybę rūpesčių oro uosto tarnyboms. Kad to neatsitiktų, naujajame terminale bilietai bus pardavinėjami 24 vietose, dirbs 26 apsaugos kontrolės punktai, 110 pasų kontrolės vietų, o į įsodinimo vietas ves 114 vartų. Reiso laukiančių keleivių paslaugoms - 20 restoranų, 70 parduotuvių, 15 kelionių agentūrų, 7 bagažo karuselės, kurių bendras ilgis daugiau kaip pusė kilometro. Suderinti visа šį mechanizmа - nepaprastai sunkus uždavinys, todėl dar gerokai prieš oro uosto atidarymа, 2003 m. birželio 29 d., vyks keleivių judėjimo eksperimentai: tūkstančiai žmonių užplūs dar iki galo neįrengtas sales, „repetuos“ dokumentų įforminimа, bagažo atidavimа, „sės“ į lėktuvus ir t. t. Ir tik po to ateis tikrieji keleiviai, nuo pakilimo takų atsiplėš arba leisis šimtai lėktuvų. į Miunchenа atvykę keleiviai greituoju traukinuku ant magnetinių pagalvių miesto centrа, esantį už 30 km, pasieks per 15 min. Kol kas gidai apie tai tik pasakoja, tačiau vasara jau ne už kalnų…

Didelės permainos laukia ir Cargo centro (Air Cargo Center). šiuo metu jis užima 63 ha teritorijа, jo pralaidumas apskaičiuotas 270 tūkst. tonų krovinių per metus. Po rekonstrukcijos per šį centrа bus galima gabenti iki 1 mln. tonų krovinių. Vienu metu galės būti kraunami septyni „Boeing 747-400“ arba keturiolika mažesnių krovininių lėktuvų.

Galima gabenti, bet ar gabens? Ar ryšis tai daryti krovinių savininkai, žinodami, kiek šis malonumas kainuos?

Statistika tvirtina: nuo 1970-ųjų metų krovinių vežimo geležinkeliu apimtis Europoje praktiškai nesikeitė, o krovinių gabenimo automobiliais ir lėktuvais grafikų kreivės kilo 450 kampu. Ta tendencija išlieka ir XXI a., tad transporto politikai dabar daro viskа, kad situacija bent kiek pasikeistų. Tačiau rinka yra rinka, čia greit užuodžiama, iš kur eurais dvelkia, ir kapitalas plūsteli pavėjui neraginamas be apeliacijų į patriotinius jausmus. štai ir antrasis Miuncheno terminalas statomas už privataus kapitalo lėšas (pasikartosiu - 1,3 milijardo eurų!): 60 procentų jų „duoda“ pats oro uostas, kitus 40 - „Lufthanza“.

Ar pasiteisins tokios investicijos? Galima manyti, jog taip, nes posakis „laikas - pinigai“ dabar aktualus kaip niekad. Antra vertus, aviacijai palankūs ir nauji iš Briuselio atskriejantys vėjai, be jokių užuolankų palaikantys kombinuotаjį transportа. Sprendžiant iš Europos politikų kalbų, transporto ateitį gali nulemti ne finansiniai, o politiniai sprendimai iš jėgos pozicijų. Jau dabar daroma daug kas, kad būtų nušluotos tiek techninės, tiek juridinės kliūtys kombinuotajam transportui. Senojo žemyno vežėjai kol kas nedrаsiai bando tam priešintis, organizuoja vienа kitа akcijа, bet visa tai atrodo stichiškai ir chaotiškai. Toms akcijoms galima ir pritarti, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad laimi ne kariaujantys su ateinančiomis naujovėmis, o jas pritaikantys savo reikmėms. Laimi spėjantys tai padaryti anksčiau už kitus.

Vokiečiai, statydami antrаjį Miuncheno oro uosto terminalа, manyčiau, jau laimėjo. Kа sugebėsime laimėti mes?

Autoriaus nuotrauka

Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

"Transporto pasaulis"
Kovas Nr. 3 (27)

"Linava" informuoja

Brokuotos TIR knygelės

Bulgarija

čekija

Italija, Slovėnija

Jungtinė Karalystė

Kazachstanas

Lenkija

Rusija

Slovakija

Vengrija

Diskusija

GELTONIEJI AUTOBUSAI: AR Iš TIESų PIGIAU?

Pas kaimynus

KALININGRADE - SUNKVEžIMIų BEI AUTOBUSų GAMYBA

Poleminės pastabos

AR TIKRAI MUMS REIKIA MAžIAUSIAI?

Servisas

Juodosios dėžės: iš lėktuvų - į sunkvežimius

Naujas krovininių automobilių servisas Alytuje

„Linavos“ servisas: automobilių apsaugos sistemos vilkikams ir puspriekabėms

Lietuvoje ir pasaulyje

BGL

DRAUDIMO BENDROVEI LINDRA - DEšIMT METų

IRU GRIEžTINA REIKALAVIMUS

TRANSPORTERIAI - GREITI, BET AR SAUGūS?

VEžėJAMS į PAGALBА

VOKIETIJOJE - NAUJA MUITINėS AGENTūRA

 Tęsiamas bendradarbiavimas

Transporto politika

BALTOJI KNYGA - MūSų ATEITIES VEIDRODIS

Keleivinis transportas

PAS LENKų AUTOBUSų GAMINTOJUS

Technika

BAVARIJA PASITINKA ATEITį

Kaip veikia ESP

POPULIARėJA RESTAURUOTOS PADANGOS

Trys varikliai - trys charakteriai

Važiuoklė, „vizginanti uodega“

Teisė

Dokumentinis procesas pagal naujаjį CPK

Verslo etika

įtaigi vadovo kalba

Sveikata

NEBYLUSIS AVARIJų KALTININKAS

Muziejus

Kelių traukiniai prasidėjo taip…