Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

AR TIKRAI MUMS REIKIA MAžIAUSIAI?

Europos Ekonominė Bendrija 1992 m. vasario 10 d. priėmė direktyvа 92/6/EEC

dėl greičio ribotuvų instaliavimo ir naudojimo, joje numatyta, jog įsirengti šiuos

prietaisus bus privalu M 3 kategorijos autobusuose, kurių bendroji masė didesnė

kaip 10 t, ir N 3 kategorijos sunkvežimiuose, kurių bendroji masė didesnė kaip 12 t. Direktyvos preambulėje nurodyta, jog pirmiausia šie prietaisai turės būti įrengti

tose transporto priemonėse, kurios veža krovinius tarptautiniais maršrutais.

Netrukus žodis tapo kūnu: direktyva ES šalyse buvo įgyvendinta, tačiau laipsniškai, trimis etapais, per keletа metų. Greičio ribotuvų teikiama nauda niekam abejonių nekėlė: sumažėjo kuro suvartojimas, transporto eksploatacijos išlaidos, išmetamų teršalų kiekis, pagerėjo eismo sauga. Ugnies be dūmų nebūna, tad atsirado ir šiokių tokių problemų: pailgėjo krovinio pristatymo laikas, važiuojant 85 km/h greičiu tapo sudėtingiau aplenkti kitas transporto priemones. Vis dėlto pliusų būta nepalyginti daugiau, tad greičio ribotuvai buvo įrengti visose paminėtų kategorijų transporto priemonėse, išskyrus senas, kurių pirmoji registracija siekė 1988 metus - jos ir taip gyveno savo paskutiniаsias dienas.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ES savo tikslų nepasiekė: Vakarų Europos krovinių rinkoje dirbo gausybė postkomunistinių šalių vežėjų, kurių mašinose nei tachografų, nei greičio ribotuvų nebuvo. Tai žeidė lygiateisės konkurencijos principus, todėl situacijа teko skubiai taisyti. Tai padaryti nebuvo sunku, nes visos šios šalys prašėsi priimamos į ES, visos lenktyniavo, kuri greičiau suderins savo teisinę bazę su europiniais reikalavimais, priims ir įgyvendins tai, kas siūloma, ir greičiau pabaigs derybas.

Nuo dienos, kai Lietuva 1995 m. pareiškė norа tapti ES nare, praėjo beveik aštuoneri metai. Liko tik vienas mėnuo, iki Graikijos sostinėje Atėnuose mūsų šalies vadovai pasirašys stojimo sutartį. Dar po metų prasidės naujasis mūsų gyvenimo etapas, kuriam - tikimės - esame pasirengę. Ar iš tikrųjų?

2000 m. rugpjūčio 16 d. tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas išleido įsakymа Nr. 223, kuriame buvo numatyta, kokiose transporto priemonėse ir kada turi būti pradėti naudoti greičio ribotuvai. Buvo nurodyti šie terminai:

• nuo 2001 m. sausio 1 d. - pirmа kartа registruojamoms transporto priemonėms, kuriomis bus vykdomi tarptautiniai vežimai;

• nuo 2003 m. sausio 1 d. - toms transporto priemonėms, kuriomis jau vykdomi tarptautiniai vežimai;

• nuo 2004 m. sausio 1 d. - kai šiomis transporto priemonėmis vykdomi vidaus vežimai. Taip pat buvo patvirtintos ir specialios greičio ribotuvų įrengimo bei naudojimo taisyklės, parengtos besivadovaujant dviejomis Europos Tarybos direktyvomis: 92/6/EEC - „Dėl greičio apribojimo prietaisų įrengimo kai kuriose motorinėse transporto priemonių kategorijose ir šių prietaisų naudojimo Bendrijoje“ ir 92/24/EEC - „Dėl tam tikrų transporto priemonių kategorijų greičio ribojimo prietaisų ar panašių įmontuotų greičio ribojimo sistemų“. Nuostatose nurodyta, jog įrengiami greičio ribotuvai turi būti sertifikuoti pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklę Nr. 89 arba Europos Tarybos direktyvа 92/24/EEC. Jų įrengimа, nustatymа ir plombavimа Lietuvoje gali atlikti tik ta įmonė, kuri turi teisę įrengti, remontuoti, reguliuoti bei aptarnauti tachografus. Greičio ribotuvai turi užtikrinti ne didesnį kaip 100 km/h važiavimo greitį M 3 klasės transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 10 t, ir 85 km/h važiavimo greitį N 3 klasės transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 12 t. Transporto priemonėms, pagamintoms iki 1988 m. sausio 1 d., greičio ribotuvų įrengti nereikėjo.

Pasiruošti šioms naujovėms susisiekimo ministro įsakyme buvo duota šiek tiek daugiau nei metai - 15 su trupučiu mėnesių. Daug tai ar mažai?

Mažai, tvirtino asociacija „Linava“ ir praėjusių metų gruodžio mėnesį kreipėsi į Susisiekimo ministerijа prašydama greičio ribotuvų įdiegimа atidėti iki 2004 m gegužės, kai būsime priimti į ES. Juk Lietuvos vežėjų parkа sudaro daugiau nei 13 tūkst. transporto priemonių, kurių tik pusė atitinka europinius standartus. Tuo tarpu greičio ribotuvo įmontavimas kainuoja nuo 3 iki 4 tūkst. litų, tad vežėjų laukė nemažos papildomos išlaidos. šaukštai po pietų, atsakė ministerija, derybos su ES dėl transporto politikos baigtos, skyrius uždarytas.

Po tokio kategoriško „ne“ kyla klausimas - ar negalėjo būti kitaip? Ar galima buvo labiau atsižvelgti į vežėjų interesus?

Galima, tvirtina UAB „Lametra“ ekonomikos direktorius, buvęs asociacijos „Linava“ prezidentas Vladimiras Kitovas. čia pavyzdžiu mums galėtų pasitarnauti Vokietija, kurioje greičio ribotuvų pirmai registracijai buvo reikalaujama nuo 1998 m. sausio 1 d. Nuolat atnaujindami savo parkа, vokiečių vežėjai pirko tik tas transporto priemones, kuriose gamintojai jau buvo minėtus prietaisus įrengę. Tai buvo padaryta ramiai, nuosekliai ir be jokios skubos. Visai kita situacija lietuvių vežėjų įmonėse, kur dėl glaustų terminų teks investuoti nemažas lėšas į senа turtа - pagyvenusius automobilius. Pasak V. Kitovo, vertėjo prisiminti anksčiau priimtа protingа sprendimа, kai buvo nutarta neišduoti licencijų verstis tarptautiniais vežimais tiems, kurie neturėjo europinių standartų atitinkančių transporto priemonių. Viskas vyko laipsniškai, todėl nė vienas vežėjas tam neprieštaravo. Tokiu pat būdu buvo galima išspręsti ir greičių ribotuvų įvedimo problemа, reikalaujant jų pirmosios registracijos metu.

Kodėl lenkai išsikovojo teisę įvesti greičio ribotuvus nuo įstojimo į ES dienos? Galbūt todėl, kad nesiekė vieno vienintelio tikslo - kuo greičiau pabaigti derybas. ES pareigūnai patys pripažįsta, kad derybinį procesа dėl vieno ar kito skyriaus greičiausiai užbaigdavo su tomis šalimis kandidatėmis, kurios keldavo mažiausius reikalavimus…

Prie piniginių išlaidų, anot V. Kitovo, reikia pripliusuoti ir sugaištа laikа: greičio ribotuvo montavimui, kurį gali atlikti toli gražu ne kiekvienas tachografus įrengiantis servisas, būtinos 3-4 valandos, o praktiškai - visa darbo diena. Jeigu minimas ministro įsakymas Nr. 223 būtų suteikęs vežėjams daugiau laiko, senаjа technikа vežėjai būtų spėję parduoti ne tokioms reiklioms NVS šalims. Tačiau pats geriausias sprendimas, įsitikinęs V. Kitovas, yra jau minėtas vokiečių pavyzdys. Nereikėtų nė penkerių metų, ir problema būtų išspręsta. V. Kitovas tvirtina negirdėjęs, kad vokiečių bei lenkų pareigūnai tikrintų, ar mūsų vilkikuose įrengti privalomieji greičio ribotuvai, tuo tarpu mūsų Valstybinė kelių transporto inspekcija mašinas keliuose jau stabdo. Kitaip tariant, mes ir vėl tarp uoliausių…

Lazda visada turi du galus. Nuoširdžiai džiaugdamiesi mūsų derybininkų su ES darbo sėkme, kartais įsitikiname, jog derybų sparta negarantuoja sprendimų kokybės. Nemažai problemų Lietuvos vežėjams sukels ir reikalavimas nuo 2004 m. sausio 1 d. įvesti greičio ribotuvus ir tose transporto priemonėse, kurios verčiasi vidaus vežimais. šiuo metu vis dar aptariamas „Linavos“ pasiūlymas, jog greičio ribotuvų nereikėtų transporto priemonėse, aptarnaujančiose miestų ir priemiesčių maršrutus. Juk situacija, kai būtina įdiegti prietaisа, kurio kaina yra tolygi ar net didesnė už transporto priemonės, nėra normali. Belaukdami šių sprendimų, neturėtume pamiršti, jog siekdama toliau gerinti eismo saugа, Europos Komisija siūlo artimiausiu metu praplėsti direktyvos dėl greičio ribotuvų naudojimo sritį. Planuojama, jog juos teks turėti ir M 2 ir M 3 kategorijų keleivių vežimo transporto priemonėms (kurių didžiausias svoris mažesnis nei 10 t), taip pat N 2 kategorijos krovinių vežimo transporto priemonėms (kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, bet ne didesnė už 12 t). Ar jau dabar nederėtų išsiaiškinti, kokių pasekmių sulauksime?

Kazys BAGDONAVIčIUS

"Transporto pasaulis"
Kovas Nr. 3 (27)

"Linava" informuoja

Brokuotos TIR knygelės

Bulgarija

čekija

Italija, Slovėnija

Jungtinė Karalystė

Kazachstanas

Lenkija

Rusija

Slovakija

Vengrija

Diskusija

GELTONIEJI AUTOBUSAI: AR Iš TIESų PIGIAU?

Pas kaimynus

KALININGRADE - SUNKVEžIMIų BEI AUTOBUSų GAMYBA

Poleminės pastabos

AR TIKRAI MUMS REIKIA MAžIAUSIAI?

Servisas

Juodosios dėžės: iš lėktuvų - į sunkvežimius

Naujas krovininių automobilių servisas Alytuje

„Linavos“ servisas: automobilių apsaugos sistemos vilkikams ir puspriekabėms

Lietuvoje ir pasaulyje

BGL

DRAUDIMO BENDROVEI LINDRA - DEšIMT METų

IRU GRIEžTINA REIKALAVIMUS

TRANSPORTERIAI - GREITI, BET AR SAUGūS?

VEžėJAMS į PAGALBА

VOKIETIJOJE - NAUJA MUITINėS AGENTūRA

 Tęsiamas bendradarbiavimas

Transporto politika

BALTOJI KNYGA - MūSų ATEITIES VEIDRODIS

Keleivinis transportas

PAS LENKų AUTOBUSų GAMINTOJUS

Technika

BAVARIJA PASITINKA ATEITį

Kaip veikia ESP

POPULIARėJA RESTAURUOTOS PADANGOS

Trys varikliai - trys charakteriai

Važiuoklė, „vizginanti uodega“

Teisė

Dokumentinis procesas pagal naujаjį CPK

Verslo etika

įtaigi vadovo kalba

Sveikata

NEBYLUSIS AVARIJų KALTININKAS

Muziejus

Kelių traukiniai prasidėjo taip…