Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

BALTOJI KNYGA - MūSų ATEITIES VEIDRODIS

Mažai apsiriksiu tvirtindamas, jog šiandien populiariausia tema - kokios konkrečios naudos sulauks Lietuva, pasirinkusi narystę Europos Sаjungoje. Artėjantis referendumas verčia mūsų politikus piešti ateitį tik rausvomis spalvomis: girdi, ir įvairūs ES struktūriniai fondai mus pinigais užpils, ir investitoriai tuntais sulėks, ir valstybė į verslininkа pagaliau kitaip pasižiūrės, ir vakarietiški kepti karveliai be jokių muitų ar importo tarifų į burnas įskris. Mes - nieko prieš, tačiau derėtų nepamiršti, jog narystė ES Lietuvai taps vieninteliu šansu ištrūkti iš ilgamečio atsilikimo tik su viena sаlyga - jeigu nusiteiksime ilgai ir sunkiai dirbti. Juk besivejantis privalo būti greitesnis už tа, kurį vejasi.

Kokie pokyčiai laukia Lietuvos transporto sektoriaus, šaliai įstojus į ES? Atsakymа galima rasti susipažinus su ES transporto politikа

reguliuojančiu programiniu dokumentu - Baltаja knyga.

Apie jа ir kalbuosi su susisiekimo ministru Zigmantu BALčYčIU.

- Pradėkime nuo tolėliau. Kada ES priėjo prie išvados, jog būtina bendra, sukoordinuota transporto politika? Kuriais metais gimė pirmoji Baltoji knyga? Kelinta pati naujausioji?

- Bendroji ES transporto politika buvo suformuluota 1992 m. Tada buvo prieita prie išvados, kad bendroji transporto sistemos reguliacija, bendri transporto valdymo principai turėtų būti įdiegti plačiau, nei iki tol egzistavę nacionaliniai. Pirmoji ES Baltoji knyga buvo išleista taip pat 1992 m., joje keliamas pagrindinis tikslas - šalių narių transporto rinkų atvėrimas. Tam prireikė aštuonerių metų. Kelių transportui buvo pašalinti visi barjerai, atidarytos visos sienos, neliko jokių leidimų kvotavimų, jokių apribojimų, išskyrus aplinkosaugos. Tokie pat procesai vyko jūrų ir oro transporte. Išskyrus geležinkelius - šiai transporto rūšiai liberalizuoti trukdė įvairios techninės bei technologinės kliūtys. Būtent todėl ir atsirado poreikis parengti naujas, laiko koreguotas Europos transporto politikos gaires, kitaip tariant - antrаjа Baltаjа knygа. Prabėgę aštuoneri metai parodė, kad įvairios transporto rūšys Europoje vystėsi labai netolygiai, neginčijamu lyderiu tapo kelių transportas, nukonkuravęs geležinkelį. Sparčiau plėtojosi ir oro transportas, vykdydamas keleivių vežimo paslaugas. Visa tai sukėlė daugybę naujų problemų: padidėjo grūstys keliuose, ženkliai išaugo avaringumas, pablogėjo ekologinė situacija, prireikė vis daugiau naujų žemių tiesiant gatves, kelius ir magistrales, stiprėjo Ґžaliųjų“ pasipriešinimas bei visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi. Tragiškai išaugo žuvusiųjų skaičius ES šalių keliuose - pasiekė 304 tūkst. per metus. šios priežastys ir privertė keisti ES transporto politikа, kuriа buvo nutarta labiau orientuoti į visuomenės poreikių tenkinimа.

- Ar galėtumėte trumpai apibūdinti pagrindinius naujosios ES transporto politikos bruožus? Kaip pasikeitė jos akcentai?

- Baltojoje knygoje yra akcentuota, jog turi būti padidintos transporto vartotojų teisės, ypač gyventojų bei keleivių. Eismo saugos gerinimui Baltojoje knygoje skiriama daug dėmesio - taip pat naujas akcentas. Toliau - aukštos paslaugų kokybės reikalavimai, šiuolaikinių technologinių procesų diegimas, transporto infrastruktūros tobulinimas. Vienas iš pagrindinių Baltosios knygos tikslų - subalansuota atskirų transporto šakų plėtra, siekiant perkelti krovinių srautus į geležinkelius bei jūrų transportа. Pasitelkus ekonomines poveikio priemones, bus bandoma plėtoti tas transporto šakas, kurių pajėgumai šiandien Europoje yra per mažai naudojami. Prioritetai bus teikiami multimodaliniams krovinių gabenimams.

šiems uždaviniams spręsti Baltojoje knygoje yra numatyta daugiau nei 60 visai konkrečių priemonių.

- Kа naujo siūlo Baltoji knyga Lietuvos vežėjams svarbiausioje srityje - kelių transporte?

- Jau minėjau, kad Baltojoje knygoje yra numatytas tam tikras konkurencijos reguliavimas naudojant ekonomines priemones. Kelių transportui bus didinami mokesčiai, kurie bus sietini su išorinėmis transporto išlaidomis. Pastarosios dabar nėra apskaičiuojamos ir įjungiamos į bendrаsias kelių transporto išlaidas. Išorinės transporto išlaidos - tai visuomenės patiriami nuostoliai bei praradimai, atsirandantys dėl eismo nelaimių, oro užterštumo bei kitų jau minėtų blogybių. Naudojant šiuolaikines metodikas, tai galima įvertinti pinigais. Be įvairių sankcijų už krovinių vežimo taisyklių pažeidimus, numatomas vežėjų kontrolės sugriežtinimas bei suvienodinimas. Tuo mes užsiimame jau dabar: sugriežtinta vairuotojų darbo ir poilsio kontrolė, įdiegiami tachografai bei greičio ribotuvai. Visi šie reikalavimai yra suderinti su ES priimtomis taisyklėmis. Jos nuolat koreguojamos, tikslinamos ir tobulinamos. Numatomos ekonominio poveikio priemonės natūraliai susilaukė Europos vežėjų reakcijos. Vežėjai mano, kad naujoji ES mokesčių politika perskirstant lėšas geležinkelių naudai ne pats geriausias problemos sprendimo būdas. Be jokios abejonės, geležinkelių konkurencingumui užtikrinti pagrindine priemone neturėtų tapti mokesčių lengvatos geležinkelių sektoriui kelių transporto atžvilgiu. Visų pirma geležinkeliuose turi būti tobulinama vadyba, didinamas veiklos produktyvumas.

- Minėjote, jog Baltojoje knygoje yra numatyta per 60 labai konkrečių priemonių naujajai politikai įgyvendinti. Gal galėtumėte dar bent keletа jų paminėti?

- Vienas iš ambicingiausių Baltojoje knygoje iškeltų tikslų - pasiekti, kad iki 2010 m. Europoje žuvusiųjų eismo nelaimėse skaičius sumažėtų per pusę. Tam bus skiriama nemažai eismo saugos priemonių bei išteklių. Daugelis ES šalių šį uždavinį jau yra įtraukusios į savo nacionalinius planus, o švedija užsimojo dar plačiau - sumažinti žuvusiųjų skaičių iki nulio.

Jau minėjau, kad rinkos liberalizavimo reikalai bene mažiausiai pasistūmėjo geležinkeliuose. Todėl Baltojoje knygoje akcentuojama, kad iki 2008 m. transeuropinis geležinkelių tinklas būtų deramai sutvarkytas, o rinka atverta bei liberalizuota, kad bet kuris vežėjas, išpildęs atitinkamus reikalavimus bei turėdamas ES pripažįstamа licencijа, galėtų šiuo verslu užsiimti. Lietuvai, kurios geležinkeliuose galioja seni rusiški standartai bei egzistuoja pats didžiausias kliuvinys - skirtingas vėžės plotis, teks išspręsti daugybę brangiai kainuojančių problemų. Jų, nors ir ne tokių sudėtingų, turi ir ES šalių geležinkeliai: tai ir skirtingos eismo valdymo sistemos, skirtingos traukos priemonės, elektrifikuotuose geležinkeliuose dažnai skirtingas voltažas. ši transporto rūšis galės deramai konkuruoti su kelių transportu tik veždama dideliu greičiu, dideliais atstumais ir didelius krovinių kiekius. Tik tada gabenimo išlaidos bus konkurencingos.

Derėtų tarti porа žodžių ir apie Baltojoje knygoje numatytа jūrų transporto ateitį. čia svarbiausi prioritetai skirti jūrų greitkeliams išplėtoti. Visi jūriniai maršrutai turės būti įjungti į vieningа transeuropinį transporto tinklа ir tapti jo dalimi. Tarkim, kroviniui, atgabentam jūrų transporto priemone, turi būti užtikrinta galimybė operatyviai keliauti sausuma - kelių transporto priemone ar geležinkeliu. Propaguojant kombinuotаjį vežimų būdа, didelis dėmesys bus skiriamas greitosioms vandens magistralėms, kuriose dirbs ne tik greitaeigiai keltai, bet ir ro-ro tipo laivai, ir krovininiai, ir keleiviniai laineriai. Tikslas tas pats - nukrauti Europos kelius, padėti išvengti juose grūsčių. Noriu priminti, jog kelių transporto plėtrai Europoje didelę įtakа daro gamtiniai barjerai: didžiulių investicijų reikalauja naujų tunelių iškirtimas per Alpes bei jų eksploatacija.

Oro transporto ateitis Lietuvos vežėjus, ko gero, domina mažiausiai, todėl trumpai pastebėsiu, jog šioje srityje didžiausias dėmesys bus skiriamas ES vieningai oro erdvės politikai suformuoti bei įgyvendinti. Beje, į šiа erdvę įtrauktos ne tik visos dabartinės ES šalys ir kandidatės, bet ir nepriklausančios jai Norvegija bei šveicarija. Prioritetiniai tikslai tie patys - panaikinti visus apribojimus, padidinti oro uostų infrastruktūros pajėgumus, užtikrinti skrydžių saugа, sumažinti triukšmingumа, nuo kurio kenčia maždaug 40 mln. ES gyventojų.

- Aptarę bendruosius uždavinius, pereikime prie konkrečių: Baltoji knyga ir Lietuva. Kokius uždavinius spręsite pirmiausia?

- Kadangi jūsų žurnalas Europos Sаjungos politikos įgyvendinimo klausimais rašo daug ir dažnai, nenorėdamas kartotis, paminėsiu tik tai, apie kа kalbama rečiau - pavyzdžiui, Marko Polo programа. Tai ES programa, skirta priemonėms, kuriomis bus įgyvendinta intermodalinė transporto koncepcija. Marko Polo programa rems tuos transporto infrastruktūros tobulinimo projektus, kurie skatins kombinuotus krovinių vežimus. Kalbu ir apie Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrа, ir logistikos centrų kūrimа Lietuvoje, ir perkrovimų įrangа bei terminalus, kurie dalyvauja transportavimo procese, kai krovinių gabenimui panaudojama daugiau nei viena transporto rūšis.

Nors dar nesame ES nariai, mums suteikta teisė patiems siūlyti projektus, kurie Lietuvos transporto infrastruktūrа greičiau pavers vieninga transeuropinio tinklo dalimi. Pats stambiausias mūsų pateiktas projektas, skirtas Baltijos šalims pagerinti susisiekimа su Lenkija geležinkeliu - ҐRail Baltica“. šio projekto preliminari vertė - 1,2 mlrd. eurų. Savaime suprantama, kad be ES pagalbos mes jo niekada neįgyvendintume. Transeuropinio tinklo plėtojimui Europos Sаjungoje numatyta 20 -25 projektai. šiems projektams atrinkti Europos Komisijos iniciatyva sukurta speciali aukšto rango pareigūnų darbo grupė, kurioje kiekvienai ES šaliai atstovauja vienas pareigūnas iš Transporto ministerijos. šie pareigūnai periodiškai renkasi ir aptaria visus prioritetinius projektus, kuriuos pateikė 27 grupės nariai. Projektų pasiūlyta daug - gerokai per šimtа. Vienuolikai iš jų ES jau pritarė. Transeuropiniam tinklui plėtoti sukurtas specialus fondas, kuris galės finansuoti iki 20 proc. kiekvieno projekto vertės. Anksčiau minėtam bendram Lietuvos, Latvijos bei Estijos projekto įgyvendinimui galima bus prašyti lėšų ir iš Sanglaudos fondo, iš kurio Lietuva per 2004-2006 metus tikisi gauti kasmet po 310 mln. litų. šis fondas gali finansuoti iki 75 proc. kiekvieno projekto vertės. Jeigu Lietuvos pasiūlytas projektas bus įtrauktas į TEN-Tr. yra galimybė net iki 90 procentų lėšų projekto įgyvendinimui gauti iš Europos Sаjungos fondų. Išleidusi tik 10 proc. reikiamos sumos, Lietuva turėtų moderniа geležinkelio atšakа nuo Kauno iki Lenkijos ir modernizuotas kitas pagrindines geležinkelių linijas.

Daug dėmesio ES skiria miestų transportui, kuriam siekiama suteikti, Europos Komisijos žodžiais tariant, Ґžmogiškа veidа“. Juk kamščiai gatvėse - visų šalių galvos skausmas. štai kodėl visi susidomėję stebi eksperimentа, kuris yra vykdomas Londone. Jo esmė - nuo šių metų vasario mėnesio vidurio Londone apmokestintas įvažiavimas į centrinę miesto dalį piko valandomis. Kaina - 5 svarai sterlingų, arba 25,4 lito. Kiekvienа dienа į Londono centrа įvažiuoja maždaug 100 tūkst. automobilių, tad suskaičiuoti, kiek miestas iš to turės lėšų, nesunkiai galite patys. Nors išvadas daryti dar ankstoka, tačiau transporto grūstys Londone pastebimai sumažėjo. Savaime aišku, jog tai pareikalavo rimtai užsiimti Londono visuomeninio transporto problemomis, kа, beje, ES šalims įsakmiai rekomenduoja Baltoji knyga.

- Sakykit, ar Susisiekimo ministerijos parengta ilgalaikė transporto plėtros bei tranzito strategija atitinka Baltosios knygos nuostatas? Jūs savo strategijа numatėte iki 2015 m., o Baltoji knyga apsiriboja 2010 m.

- Teisingai pastebėjote, mes savo veiklа planuojame penkeriais metais ilgiau. Tačiau sutikite, jog Lietuva šioje srityje, palyginti su vakariečiais, darbo turi gerokai daugiau. Planuodami plėtros strategijа iki 2015 m., mes ir vadovavomės ES Baltosios knygos nuostatomis. Tai, kas joje pasakyta apie multimodalinio transporto plėtrа, rinkų liberalizavimа, eismo saugа, aplinkosaugа, transporto infrastruktūrų techninį suderinamumа, atsispindi ir mūsų priimtuose strateginiuose dokumentuose. Visko, žinoma, nenumatysi, gyvenimas nestovi vietoje. Juk ir pati Baltoji knyga yra nuolat koreguojama: per naujus reglamentus bei direktyvas, atitinkamas pataisas įnešame ir mes korekcijų, nes privalome kalbėti su ES bendra kalba.

O baigdamas norėčiau Lietuvos vežėjams pasakyti, kad šiandien perkelti bent kiek ženklesnę dalį krovinių srautų į geležinkelį nėra pagrindinis Susisiekimo ministerijos uždavinys. Uždavinys - stabilizuoti krovinių augimа kelių transportu ir siekti, kad daugiau krovinių būtų vežama geležinkeliais. Tačiau kelių transporto konkurencinė padėtis kitų transporto šakų atžvilgiu yra labai stipri, ir ta rinkos dalis, kuri dabar iškovota, dar ilgai priklausys jiems

Esu įsitikinęs, kad transporto sektoriui integracija į Europos Sаjungа atvers plačias galimybes, o išplėtojus transporto infrastruktūrа ir pagerinus paslaugų kokybę bus sudarytos sаlygos dar didesniam visos Lietuvos ekonomikos augimui.

Kalbėjosi Kazys BAGDONAVIčIUS

"Transporto pasaulis"
Kovas Nr. 3 (27)

"Linava" informuoja

Brokuotos TIR knygelės

Bulgarija

čekija

Italija, Slovėnija

Jungtinė Karalystė

Kazachstanas

Lenkija

Rusija

Slovakija

Vengrija

Diskusija

GELTONIEJI AUTOBUSAI: AR Iš TIESų PIGIAU?

Pas kaimynus

KALININGRADE - SUNKVEžIMIų BEI AUTOBUSų GAMYBA

Poleminės pastabos

AR TIKRAI MUMS REIKIA MAžIAUSIAI?

Servisas

Juodosios dėžės: iš lėktuvų - į sunkvežimius

Naujas krovininių automobilių servisas Alytuje

„Linavos“ servisas: automobilių apsaugos sistemos vilkikams ir puspriekabėms

Lietuvoje ir pasaulyje

BGL

DRAUDIMO BENDROVEI LINDRA - DEšIMT METų

IRU GRIEžTINA REIKALAVIMUS

TRANSPORTERIAI - GREITI, BET AR SAUGūS?

VEžėJAMS į PAGALBА

VOKIETIJOJE - NAUJA MUITINėS AGENTūRA

 Tęsiamas bendradarbiavimas

Transporto politika

BALTOJI KNYGA - MūSų ATEITIES VEIDRODIS

Keleivinis transportas

PAS LENKų AUTOBUSų GAMINTOJUS

Technika

BAVARIJA PASITINKA ATEITį

Kaip veikia ESP

POPULIARėJA RESTAURUOTOS PADANGOS

Trys varikliai - trys charakteriai

Važiuoklė, „vizginanti uodega“

Teisė

Dokumentinis procesas pagal naujаjį CPK

Verslo etika

įtaigi vadovo kalba

Sveikata

NEBYLUSIS AVARIJų KALTININKAS

Muziejus

Kelių traukiniai prasidėjo taip…