Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

DRAUDIMO RINKOS

ANALIZė IR ARTIMIAUSIOS PROGNOZėS

Nors rinkos ekspertai prognozavo, kad Lietuvai įstojus į Europos Sаjungа pabrangs daugelis prekių ir paslaugų, draudimo paslaugų kainos pastaruoju metu stabilizavosi arba net sumažėjo. Su draudimo rinkos vertinimo duomenimis, paslaugų kainų dinamikos analize bei 2005-ųjų metų prognozėmis žiniasklaidos atstovai rugsėjo 16 d. buvo supažindinti viešbutyje „Reval Hotel Lietuva“ vykusioje spaudos konferencijoje, kuriа organizavo AB „Lietuvos draudimas“.

Palyginus praėjusių ir šių metų pirmųjų pusmečių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kainas, vidutinė įmoka sumažėjo 14,6 proc. Nors šalies automobilių parkas nuolat brangsta, vidutinės transporto draudimo (Kasko) įmokos pirmаjį šių metų pusmetį taip pat sumažėjo 7,3 proc., t. y. nuo 2006 iki 1860 Lt.

Pasak AB „Lietuvos draudimas“ Pardavimų departamento direktoriaus Dariaus Gudačiausko, šiuo metu rinkoje susiklostė palankiausios per pastarаjį laikotarpį draudimo paslaugų kainos. Tai, be abejo, labai aktualu ir krovinių ekspeditoriams bei vežėjams, kurie dažniausiai naudojasi ne tik transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet ir krovinių draudimu, transporto priemonių draudimu, vežėjų prievolių naudojant TIR knygeles įvykdymo laidavimo draudimu, vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimu bei daugeliu kitų draudimo bendrovių teikiamų paslaugų. Kainų mažėjimа AB „Lietuvos draudimas“ lėmė trys pagrindiniai veiksniai: racionalus sаnaudų valdymas, profesionalus rizikos valdymas ir stipri konkurencija. Užsienio draudimo bendrovių specialistai stebisi, kad Europos Sаjungos reikalavimus atitinkantis privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas mūsų šalyje kainuoja net 3-4 kartus pigiau, nei kitose Vakarų Europos valstybėse. Skaitytojams primename, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sаjungos šalyse draudiminio įvykio metu žuvus žmogui, galioja ta pati 500 000 eurų draudimo suma.

Pateikdamas 2003-2004 m. draudimo rinkos apžvalgа, D. Gudačiauskas pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ savo konkurencinį pranašumа gali paaiškinti šiais klientams itin svarbiais kriterijais: greitu draudimo kompensacijų išmokėjimu, kokybišku klientų aptarnavimu bei priimtina kaina. AB „Lietuvos draudimas“ klientus aptarnauja daugiau nei 1000 draudimo konsultantų, 60 šalies miestų veikia 82 skyriai. Apsidrausti galima ir paskambinus į paslaugų centrа, išsikvietus konsultantа arba internetu.

„Lietuvos draudimo“ ekspertų nuomone, palankios draudimo paslaugų kainos turėtų išsilaikyti ir 2005 metais, tačiau tikėtis jų mažėjimo veikiausiai nerealu. Pasak AB „Lietuvos draudimas“ Verslo ir rizikų departamento direktoriaus šarūno Nedzinsko, daugiau nei pusė ne gyvybės draudimo įmonių šiuo metu patiria nuostolių. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, pirmаjį šių metų pusmetį tik 9 iš 19 ne gyvybės draudimo bendrovių dirbo pelningai. Tam gali turėti įtakos dvi pagrindinės priežastys: arba bendrovės nesuvaldo sаnaudų, arba netiksliai įvertina rizikа. Pagal naujаjį Draudimo įstatymа Draudimo priežiūros komisija sugriežtins draudimo įmonių kontrolę, todėl mažai tikėtina, kad draudimo paslaugų įmokos ateityje galėtų mažėti. Tai pirmiausia skatins draudikus gerinti paslaugų kokybę, nors iki šiol draudimo rinkoje dažniausiai buvo konkuruojama kuo patrauklesnėmis kainomis.

Pasak š. Nedzinsko, šių metų pabaigoje bei ateinančiais metais Lietuvos rinkoje vis dėlto išsilaikys gerokai mažesnės draudimo paslaugų kainos, nei kitose Europos Sаjungos šalyse. Tai, be abejo, paskatins dar didesnį draudimo rinkos augimа. Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai rodo, kad pagal pasirašytas draudimo įmokas rinka išaugo 20 proc., pagal draudimo sutartis - 27 proc.

2005 m. draudimo rinka mūsų šalyje pagal pasirašytas įmokas turėtų išaugti 15-20 proc., o transporto draudimo bei turto draudimo paslaugos - iki 27-30 proc.

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, AB „Lietuvos draudimas“ š. m. sausio - liepos mėnesiais pagal pasirašytas įmokas (136,68 mln. Lt) užėmė beveik 30 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. Pasak D. Gudačiausko, prioritetu bendrovė ir toliau laikys klientų aptarnavimo kokybės gerinimа bei dar greitesnės nuostolių išmokėjimo sistemos kūrimа. šiuo metu „Lietuvos draudimas“ turi plačiausiа šalyje nuostolių sureguliavimo centrų sistemа, galinčiа operatyviai aptarnauti draudiminius įvykius patyrusius klientus.

Tomas LABžENTIS

MAZUS RENKA VILNIUJE

šiais metais 60-metį švenčianti MAZ gamykla ne tik įveikė sunkiausius krizės laikus, bet, tvirčiau atsistojusi ant kojų, ėmė galvoti apie savo gaminių platinimа toliau į Vakarus. Iš pradžių nelabai tolimus - Baltijos šalys, Lenkija, čekija, o vėliau, jei pasisektų planus įgyvendinti, ir į Vakarų Europа. Tačiau tam yra nemaža kliūtis: ne ES šalyse pagaminta produkcija, atkeliavusi į ES, apmokestinama 22 proc. muito mokesčiu, tad baltarusiškieji sunkvežimiai netenka bene svarbiausiojo savo privalumo - gero kainos ir kokybės santykio. Siekdami to išvengti, ir rusai, ir baltarusiai, pasinaudodami konkurentų patirtimi, puolė organizuoti savo sunkvežimių surinkimа Baltijos šalyse: Latvijoje, Jelgavoje, statoma gamykla, kur bus surinkinėjami zilai, Rygoje dar šiais metais ketinama rinkti „mažuosius“ mazus. Lietuvoje, Rokiškyje, jau keletа metų veikia GAZ automobilių surinkimo linija, o štai rugsėjo 23 d. Vilniuje atidaryta nauja MAZ sunkvežimių surinkimo gamykla.

į 2 600 m2 automobilių surinkimo centrа „MAZ Baltija“ investavo 5 mln. litų. čia įrengtas ir autoservisas bei autodetalių parduotuvė. Surinkimo linijos pajėgumas - 750 sunkvežimių per metus. Naujas automobilis čia turėtų būti surenkamas per maždaug 8 valandas, o kainuos priklausomai nuo modifikacijos nuo 86 iki 155 tūkst. litų. Apie 60 proc. agregatų bei detalių (pagal kainа!) pagamintos Vakarų Europoje. Mažesniuose sunkvežimiuose bus montuojami „Deutz“ 150-285 AG varikliai, vilkikuose - MAN D 28. Pavarų dėžės - iš firmos ZF. Gamybos organizatoriai nesitiki, kad vežėjai masiškai puls prie MAZ vilkikų, tad jie gamybinėje programoje užims 10-12 proc. Tikimasi, kad didžiausiа paklausа turės sunkvežimiai, skirti kelininkams, statybininkams, komunalininkams ir galbūt distribucijai. šiuo metu MAN sunkvežimiais prekiauja keturi oficialieji atstovai, pernai pardavę per 250 mašinų. Manoma, kad dar šiemet UAB „žiemgalos automobiliai“ filiale „MAZ Baltija“ pavyks surinkti 50 Euro 3 normas atitinkančių automobilių, o per artimiausius trejus metus - nuo 200 iki 500 kasmet.

Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

UTENIšKIAMS - NAUJA AUTOBUSų STOTIS

Rugsėjo 22-аjа Utenoje atidaryta nauja autobusų stotis. Utenos transportininkams šiais metais tai jau antroji šventė - vasarа pažymėtas penkiasdešimties metų veiklos jubiliejus. Prieš pusamžį įsikūrusi įmonė keleivius pradėjo vežti 1959-aisiais, tuomet jos žinion perduota ir autobusų stotis, iki tol priklausiusi Vilniaus autobusų parkui.

1965-aisiais Utenoje, Jono Basanavičiaus gatvėje, pastatyta tuo metu viena iš moderniausių Lietuvoje autobusų stočių, kuri sėkmingai tarnavo miesto ir rajono gyventojams bei svečiams iki šiol. Beveik keturiasdešimt metų keleivius sutikdavusio bei išlydėdavusio ir per netrumpа laikotarpį spėjusio morališkai bei fiziškai pasenti pastato nutarta atsisakyti prieš trejetа metų. Tiek laiko rajono valdžia ieškojo tinkamo investuotojo. Po ilgų diskusijų bei svarstymų sklypа naujosios stoties statybai nutarta skirti netoli senosios - miesto centre, keleiviams bei miesto svečiams patogioje vietoje, šalia netrukus iškilsiančio naujo prekybos komplekso. Bendromis investuotojų, savivaldybės tarybos bei rangovų pastangomis naujoji stotis ir atvėrė duris šių metų rudenį.

Iš pažiūros nedideliame, kompaktiškame, tačiau šviesiame, šiuolaikiškame bei jaukiame pastate įrengtos bilietų pardavimo kasos, spaudos kioskas, patogios tarnautojų darbo vietos, vairuotojų poilsio kambarys, moderni keleivių laukimo salė - čia jie galės ne tik įsigyti išankstinius bilietus kelionei, susipažinti su autobusų išvykimo bei atvykimo tvarkaraščiais, maršrutų trasomis, bet ir pailsėti bei užkаsti netrukus duris atversiančiame bare.

Iš Utenos autobusų stoties kiekvienа dienа išvyksta 76 tolimojo susisiekimo, 46 priemiesčio ir trys tarptautiniai autobusai. Per metus stotyje apsilanko apie 600 tūkst. keleivių.

Atidarymo šventėje kalbėję rajono vadovai, rangovai, asociacijos „Linava“, Susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, šalies bei užsienio keleivinių transporto įmonių atstovai sveikino Utenos autobusų parkа su reikšmingu įvykiu, linkėjo sėkmingo verslo, kuo didesnių keleivių srautų bei kuo mažesnės nesаžiningos konkurencijos - kad naujosios stoties prieigose nebeieškotų prieglobsčio nelegalia ar pusiau legalia veikla besiverčiantys vežėjai. Naujаjį pastatа pašventino parapijos klebonas.

„šventė džiugi ne tik Utenos autobusų parkui, bet ir visoms šalies keleivių vežėjų įmonėms. Juk ne kasmet mūsų kieme švenčiamos įkurtuvės. Naujos Utenos autobusų stoties atidarymas teikia vilčių ir kitiems Lietuvos keleivių vežėjams - gal pagaliau ir mes, atnaujinę transporto priemonių parkа, bendrovių gamybos bazes bei pastatus, galėsime teikti visuomenei geresnes paslaugas ir pradėsime gyventi geriau“, - sakė asociacijos „Linava“ viceprezidentas, UAB „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Lina JAKUBAUSKIENė

"Vežėjų žinios"
Rugsėjis Nr. 18 (78)

"Linava" informuoja

Naujienos

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

Naujienos

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams