Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

PADANGų UTILIZAVIMAS: LEDAI PAJUDėJO?

į Lietuvа kasmet importuojama maždaug 12 tūkstančių tonų naujų bei padėvėtų padangų. Anksčiau ar vėliau jos, pasibaigus tarnavimo laikui, papildo ir taip gausias žmonijos atliekų sankaupas. Jų tolimesnis tvarkymas sukelia problemų visame pasaulyje, nes padangų kaupimas saugojimo aikštelėse tebėra vienas iš populiariausių sprendimo būdų. Kuo tai gresia, turėjome progos įsitikinti: 2002 m. vidurvasarį užsiliepsnojusiame bendrovei „Egapris“ priklausiusiame padangų sаvartyne Trakuose sudegė apie 4 tūkst. tonų padangų. Gamtai padaryta žala skaičiuojama milijonais litų, o kiek nuodingų medžiagų nusėdo ne tik Trakų rajono gyventojų plaučiuose, nesuskaičiavo niekas... Taigi padangų sandėliavimas specialiose saugojimo aikštelėse nėra geriausia išeitis. Jos bandyta ieškoti skatinant verslininkus imtis utilizavimo veiklos, tačiau ilgа laikа tai daryta, deja, ne itin sėkmingai.

Lina JAKUBAUSKIENė

Vežėjams naudingos pataisos

Dėl neišspręstos padangų utilizavimo problemos daug metų kentėjo ir šalies vežėjai: kur dėti sudėvėtа automobilių „apavа“, tebuvo tik jų pačių galvos skausmas. Prošvaisčių, kad reikalai pajudės į gerаjа pusę, atsirado Aplinkos ministerijai pabandžius sutvarkyti įstatyminę bazę.

Nuo 2003-iųjų sausio pirmosios įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimа įstatymo Nr. IX-720 nauja redakcija, nustačiusi mokesčio už aplinkos teršimа apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkа. Drauge su visų aplinkа teršiančių atliekų tvarkymo reglamentavimu, ji turėjo skatinti ir efektyvios naudotų padangų utilizavimo sistemos sukūrimа.

įstatymo redakcijoje numatoma kiekvienа importuojamų naujų bei restauruotų padangų kilogramа (sunkesnių nei 3 kg) apmokestinti 30 centų metiniu mokesčiu, 36 centus už kilogramа per metus turėtų mokėti verslininkas, įvežęs kilogramа naudotų padangų (taip pat sunkesnių nei 3 kg). šios lėšos turėtų būti naudojamos minėtame įstatyme numatytos atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti.

Tame pačiame įstatyme numatyta ir alternatyva: mokesčio už aplinkos teršimа nereikėtų mokėti tuo atveju, jei padangas importuojantys verslininkai apmokėtų perdirbėjui (ar eksportuotojui) už 80 proc. įvežto kiekio sudėvėtų padangų ir gautų iš jų tai patvirtinančias pažymas. štai ši detalė ir yra ypač svarbi šalies vežėjams. Jei importuotojas, norėdamas išvengti mokesčio, būtų suinteresuotas surinkti iš transporto įmonių reikiamа padangų kiekį ir atiduoti perdirbėjui arba eksportuotojui, vežėjai pagaliau išsivaduotų ne tik nuo galvosūkio kur dėti sudėvėtas padangas, kurių didelėse transporto bendrovėse susidaro nemažai, bet ir nuo nemenko mokesčio jų surinkėjui ar perdirbėjui.

Geresnes sаlygas, pasak Aplinkos apsaugos ministerijos inspektoriaus A. Skinulio, įstatymiškai stengtasi suteikti ir importuotojams: dar praėjusiais metais jie privalėjo iš karto pateikti visа numatytа padangų kiekį (80 proc.), antraip nuo mokesčio nebūdavo atleidžiama. 2004 m. sausio 22 d. priimta įstatymo pataisa šį reikalavimа sušvelnino: jei mokesčio mokėtojas pristato tris ketvirtadalius reikalingo kiekio, jis atleidžiamas nuo mokesčio už tris ketvirtadalius apmokestinamojo kiekio. Jei įvykdo pusę Vyriausybės nustatytos gaminių bei pakuotės atliekų perdirbimo užduoties, atleidžiamas nuo mokesčio už pusę apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamos pakuotės kiekio. Pristatęs ketvirtadalį numatomų padangų kiekio, atleidžiamas nuo ketvirtadalio mokesčio.

Dar vienas šiais metais įsigaliojęs pakeitimas - verslininkai nebeprivalo mokėti mokesčio už visas įvežtas padangas, mokestis imamas tik už faktiškai į vidaus rinkа išleistas, t. y., parduotas vartotojams, padangas.

Kaip teigia padangų importuotojai, jie mielai naudotųsi naujoje įstatymo redakcijoje numatyta alternatyva ir surinktų iš transporto įmonių sudėvėtas padangas - ir ne vien todėl, kad tai jiems kainuotų pigiau, tačiau ir dėl to, kad patys suinteresuoti geresne savo krašto ekologine būkle. Bet štai čia ir prasideda visa sumaištis: iki šiol šalyje nebuvo nė vienos įmonės, perdirbančios padangas į naudingas žaliavas ar eksportuojančios jas į užsienį ir galinčios išduoti verslininkams Aplinkos ministerijos reikalaujamas pažymas...

Padangos - naudinga žaliava?

Ar sudėvėtas automobilių „apavas“ išties tėra šiukšlė, pavojingai užteršianti mūsų aplinkа ir kiekvienu momentu grasinanti tapti dar viena ekologine „bomba“?

Nebetinkamos važinėti padangos pasaulyje naudojamos kaip puiki žaliava: tiesiant kelius ji pagerina asfalto sudėtį, panaudojama ir jų energija, išsiskirianti deginant specialiai tam pritaikytose krosnyse. Pasak specialistų, pasirenkant padangų tvarkymo būdа, reikėtų atsižvelgti į susidarančių atliekų kiekį, vietines ekonomines bei socialines aplinkybes, galimybes perdirbant gautas medžiagas sunaudoti šalies viduje ar kaimyninėse valstybėse, projektų įgyvendinimo pasekmes aplinkai.

Kaip viena iš alternatyvų mūsų šalyje buvo siūlyta deginti padangas AB „Akmenės cementas“ krosnyse, taip panaudojant jas šilumos energijos gamybai, tačiau projekto atsisakyta norint išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.

Aplinkos ministerija, norėdama išrinkti geriausiai padangoms utilizuoti pasirengusias įmones, praėjusiais metais paskelbė konkursа, kurio nugalėtojomis įvardintos šiaulių UAB „Metaloidas“ bei Kauno UAB „Transauša“. Aukštųjų šančių viduryje įsikūrusi kauniečių įmonė kol kas naudoja tik pirminio smulkinimo įrenginį - padangos čia sukapojamos į 10 cm ilgio juosteles. Kaip sakė įmonės vadovas Anatolijus čelpačenka, jos gali būti naudojamos laikiniesiems keliams tiesti.

Bene realiausia kandidate tapti pirmаja įmone, galinčia gauti teisę iš Aplinkos ministerijos išduoti importuotojams pažymas, atleidžiančias nuo mokesčio už aplinkos teršimа apmokestinamųjų gaminių atliekomis, šiuo metu yra UAB „Metaloidas“.

šiauliečių įmonėje

Cechas, perdirbantis sudėvėtas padangas, pradėjo veikti šiemet rugpjūčio 26-аjа. Kaip teigė įmonės vadovas Sergėjus Samarinas, visа pajėgumа šiauliečiai turėtų pasiekti per porа savaičių. Per parа ketinama perdirbti apie 14 t, per mėnesį - apie 500 t, per metus - apie 6,5 tūkst. t padangų. Kadangi, kaip jau buvo minėta, į šalį kasmet įvežama 12 tūkst. tonų padangų, laisvų nišų verslui dar tebėra.

šiaulių įmonėje naudotos lengvųjų automobilių, sunkvežimių bei traktorių padangos perdirbamos į antrines žaliavas vadinamuoju mechaniniu baro-destrukciniu metodu. Automobilių „apavas“ virsta gumos miltais, metalo laužu (gaunamas atskyrus kordа) bei tekstilinio kordo atliekomis. Pagrindinę žaliavа - gumos miltus - ketinama realizuoti tiek Rusijoje, tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje. Pasak S. Samarino, užsakymų šiai žaliavai netrūksta jau dabar. „Gumos miltai gali būti naudojami stogo, grindų dangų gamybai - gauta medžiaga tinka stadionams, sporto aikštynams bei salėms iškloti. Jа galima naudoti ir žemės ūkyje - gumine danga išklotas fermų grindis lengviau prižiūrėti, jos yra minkštos bei šiltos. ši medžiaga labai patvari, tad tarnauja ilgai ir keisti jа tenka nedažnai“, - teigė įmonės vadovas.

Priduodami perdirbti padangas tiek privatūs, tiek verslo klientai turės mokėti maždaug 220-280 Lt už tonа. Naudotų padangų surinkimui įmonės teritorijoje pagal naujausius ES reikalavimus įrengta aikštelė. Planuojama įsteigti dar tris naudotų padangų surinkimo vietas: įmonės filialuose Vilniuje, Alytuje ir Klaipėdoje, o, esant poreikiui, ir kituose miestuose. Perdirbimo įmonės teritorijoje planuojama saugoti iki 220 tonų panaudotų padangų. Per metus ketinama pagaminti apie 3300 tonų gumos miltų, 1350 t metalo laužo bei 1150 t tekstilinio kordo frakcijos. Keičiantis naudotų padangų perdirbimo poreikiams ir antrinių žaliavų paklausai, numatoma kasmet tobulinti technologijа, plėstis ir antrа padangų perdirbimo linijа pastatyti Vilniuje.

Pasak S. Samarino, „Metaloidas“ - pirmoji įmonė Baltijos šalyse, naudojanti nebetinkamas naudoti padangas perdirbimui į antrines žaliavas. Patentuota ir licencijuota perdirbimo įranga nupirkta iš Permės „Astor“ mokslinės gamybinės įmonės.

Perdirbimo technologija iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nesudėtinga: pirmajame etape padanga supjaustoma į keletа gabalų, tuo pačiu atskiriant dalį metalinio kordo, tada susmulkintos padangos suspaudžiamos presais, o likęs kordas galutinai pašalinamas magnetinu separatoriumi. Kitais specialiais separatoriais atskiriamas tekstilinis kordas. Po to guminė dalis sumalama. Gautų miltų skersmuo, pagal kliento pageidavimus, gali būti nuo 0,1 iki 3 mm. Kuo žaliava smulkesnė, tuo jos kaina didesnė.

Apie 60 proc. lėšų cechui įrengti gavo UAB „Metaloidas“, apie 40 proc. skyrė Aplinkos ministerija. Padangų perdirbimo įmonei dotuoti turėtų atitekti šios ministerijos už aplinkos taršа iš padangų importuotojų surenkami pinigai. Tada, S. Samarino manymu, cecho įrengimas turėtų atsipirkti per trejus metus.

Problema išspręsta?

įmonės vadovas tikisi, kad jau artimiausiu metu pavyks sutvarkyti visus dokumentus ir UAB „Metaloidas“ iš Aplinkos ministerijos gaus teisę išduoti padangų importuotojams pažymas, atleidžiančias nuo mokesčio už aplinkos teršimа apmokestinamųjų gaminių atliekomis.

Tad, ko gero, galima tikėtis, kad tiek vežėjai, tiek padangų importuotojai, tiek aplinkosaugininkai pagaliau galės lengviau atsidusti - bent jau pusė šios visiems opios bei įsisenėjusios problemos turėtų būti išsispręsta artimiausiu metu.

Autorės nuotraukos

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr. 9 (45)

"Linava" informuoja

Naujienos

Naudingi pasiūlymai

„Miegantys broliai“

Padangos

GUMINTA + TOMINA = dar geresnės paslaugos vežėjams

PADANGų UTILIZAVIMAS: LEDAI PAJUDėJO?

Patirtis

Permainos reikalauja naujų sprendimų

Pažintys

EUROPART PLEčIA PREKYBOS TINKLА

TRANSPORTO MARISA: jei reikia bilietų į keltus...

Psichologija

BENDRADARBIų NEPASIRINKSI

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

Beniliuksas - Baltijos šalys: mažosios veikia kartu

Keleivinis transportas

PAS ESTIJOS KELEIVIų VEžėJUS

TARPMIESčIO MARšRUTAMS - TEMSA OPAL

VOLVO autobusai Lietuvoje

Technika

Arklius perkalsime į žirgus...

ATEINA „PASAULINIO VARIKLIO“ LAIKAS

Iliuzija tapusi tikrove

Teisė

Kaip teisingai sudaryti darbo sutartį

Muziejus

BAGDADO EKSPRESAS