Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Beniliuksas - Baltijos šalys: mažosios veikia kartu

Rugsėjo 8-9 dienomis Vilniuje vyko Baltijos ir Beniliukso šalių jungtinio komiteto posėdis, kuriame buvo aptarti tolimesnio bendradarbiavimo tarp šių šalių (Lietuva, Latvija, Estija, Belgija, Liuksemburgas ir Olandija) transporto srities klausimai. Atidesnis mūsų žurnalo skaitytojas gali nustebti, kodėl šiam posėdžiui skiriame tiek daug dėmesio, juk jie ir anksčiau vykdavo kasmet, kasmet buvo svarstomi beveik tie patys klausimai, o informuoti apie svarstymų rezultatus pakakdavo pusės puslapio. Jeigu reikėtų pranešti apie šiųmečio posėdžio rezultatus, taip pat pakaktų to paties pusės puslapio, tačiau nebūtų aiški šio renginio esmė ir prasmė.

šešių šalių komiteto atsiradimas - unikalus atvejis santykiuose tarp valstybių, nes ekonominiai klausimai dažniausiai aptariami dvišalėse komisijose. Kaip parodė praktika, tokių komisijų veikla (ypač transporto) pernelyg brangus malonumas, o jo efektyvumas ne itin didelis. Kiekviename tokiame dvišaliame posėdyje būdavo nagrinėjami tie patys klausimai ir priimami analogiški sprendimai. Rezultatai galėjo skirtis tik derybininkų meistriškumo, atkalumo bei asmeninių kontaktų įtakos dėka. Kitas ne mažiau, o gal ir daugiau reikšmingas aspektas, paskatinęs šešių valstybių atstovus 1992 m. birželio 11 d. Atėnuose pasirašyti sutartį, kuria siekiama koordinuoti vežimo politikа, nustatyti šios veiklos normas bei sekti jų įgyvendinimа, tapo suvokimas, jog mažųjų ir didžiųjų Europos valstybių interesai gali smarkiai skirtis. Kad ir kiek būtų deklaruojama, jog ES šeimoje visi lygūs, visų balsas vienodai svarbus ir reikšmingas, ekonominiai ir politiniai interesai kartais išlenda ir užgožia pačius gražiausius ketinimus. Svarstant konkrečius projektus, pavienių šalių balsas gali lengvai dingti didžiųjų chore. Visai kas kita, kai iš anksto aptartus ir suderintus pasiūlymus pateikia valstybių grupė, vadinasi, projektas jau buvo svarstytas, pasverti visi už ir prieš, įvertintos galimos pasekmės.

Kaip prisimena asociacijos „Linava“ sekretorius Algimantas Baranauskas, jungtinio komiteto iniciatoriai buvę belgai. Turėdami prieš akis gyvа ir jau beveik pusę amžiaus gyvuojantį pavyzdį - Beniliukso organizacijа - jie matė, kokių privalumų gali duoti tokia valstybių bendradarbiavimo forma, tad ir pasiūlė sudaryti jungtinį Baltijos ir Beniliukso šalių komitetа. Per dvylika jo darbo metų buvo išnagrinėta daugybė klausimų, išspręsta daugybė problemų, tad atrodė, jog tokia veikla gali tęstis dar labai ilgai. Tačiau šių metų gegužė daug kа pakeitė iš esmės, ir klausimai, anot Susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamento direktoriaus Romualdo Petravičiaus, anksčiau užimdavę apie 80 proc. posėdžių laiko (krovinių transportavimo pariteto analizė, leidimų dalybos ir t.t.), tapo nebeaktualūs. Jungtinis komitetas lyg ir nereikalingas? Išsiskirstyti ir vėl kiekvienas tekovoja už save?

žinoma, galima ir šitaip, bet jau pirmieji išsiplėtusios Europos mėnesiai parodė, kad gyvenimas kur kas platesnis ir sudėtingesnis už visas direktyvas bei taisykles kartu paėmus, neatidėliotinai spręstinų klausimų buvo ir bus, tad reikėtų išlaikyti jau nemažai patirties įgavusiа struktūrа. Apie tai, kaip vertina jungtinio komiteto veiklа anksčiau ir kokias mato jo perspektyvas, mielai sutiko papasakoti Belgijos delegacijos vadovas Ivesas Parmentieras (Ives Parmentier).

- Baltijos ir Beniliukso šalys, nors ir priklausančios mažųjų Europos valstybių grupei, vis dėlto gan skiriasi - plotu, gyventojų skaičiumi. Pavyzdžiui, Olandija dydžiu prilygsta Estijai, o gyventojų turi bent dešimtį kartų daugiau. Atitinkamai, matyt, skiriasi ir ekonominis abiejų šalių potencialas. Tad kuo belgus galėjo sudominti Baltijos šalys?

- Patirtimi! Baltijos šalys žino ir moka tai, ko nežino ir nemoka Vakarų Europa. Tai, patikėkite, daug. Antroji susidomėjimo priežastis - Baltijos šalys yra vartai į Rytus. Tai irgi, patikėkite, nemažai. Trečioji - mažos šalys, kur jos bebūtų, gyvena tais pačiais rūpesčiais, jas kamuoja tos pačios problemos, - šitai mes žinome iš Beniliukso, kuris egzistuoja štai jau beveik pusę amžiaus, patirties. Baltijos šalims vos atgavus nepriklausomybę, mes jau suvokėme, kad jos anksčiau ar vėliau įgis visai kitokiа reikšmę negu iki tol, kad jos anksčiau ar vėliau ateis į ES. Neslėpdamas noriu pasakyti, jog Beniliukso idėjai reikėjo naujų sаjungininkų, ir juos mes radome prie Baltijos. Dvylikos metų patirtis parodė, kad neapsirikome. Užtat net ir dabar, kai sienos mūsų jau nebeskiria, nutarėme tęsti bendradarbiavimа ir formaliu, ir neformaliu lygiu, nes bendros problemos, kad ir pasikeitusios, vis dėlto lieka.

- Mūsų šalys nedidelės, o ekonominiai jų potencialai skirtingi. Ar tai nesukelia disharmonijos jungtinio komiteto posėdžiuose?

- Transporto veikla - paskutinis, baigiamasis procesas gamybinėje veikloje. Gamyklа palikęs gaminys tampa preke, kuri turi kur nors (eksportas, importas, vietos rinka) judėti. Ekonomistai jau nustatė dėsnius, pagal kuriuos juda prekės, tiems dėsniams paklūsta ir prekių gabentojai, kuriems nėra labai svarbu, kokia kryptimi prekės juda, svarbu kiekiai ir laikas. Kа, kiek, kada ir kur nuvežti, sprendžia rinka. Ji ir pasirenka, kas veš. Galima mėginti kažkam šitai drausti, kažkam leisti, bet draudimai neišvengiamai atsilieps transportavimo kainai. Jei kažkam neduosi leidimų vežti, jau kitomis sаlygomis vežti turės kažkas kitas, ir rinka bus iškreipta, o tai - ne mūsų interesas. Mes turime vienа iš didžiausių Europoje Antverpeno uostа, per kurį eina milžiniški krovinių srautai. Iš uosto tie srautai mažesniais upeliais turi nutekėti pas vartotojus. Jei vienos šalies vežėjai yra per brangūs, į jų vietа anksčiau ar vėliau ateis kiti, iki bus pasiektas optimalus transportavimo išlaidų lygis. Belgų vežėjai nepajėgūs gabenti tokio krovinių kiekio, vadinasi, vežti turi kiti. štai tuo ir galima paaiškinti - mūsų kolega Romualdas Petravičius neleis meluoti, - kad leidimų stoka į Beniliukso valstybes Baltijos šalių vežėjai negalėjo skųstis. O jų, beje, reikėjo kur kas daugiau nei Vokietijos!

- Ar per tuos dvylika metų buvo problemų, kurių jungtinis komitetas neįstengė išspręsti?

- Be abejo, buvo, tačiau turėčiau pasakyti - ne dėl mūsų kaltės. Per tа laikotarpį kardinaliai kito verslo sаlygos, ir mes buvome priversti prie jų taikytis. Pagaliau buvo ES bendrieji reikalavimai, kurių negalėjome nepaisyti. Mums visiems daugybę rūpesčių sukėlė pariteto reikalavimas skirstant leidimus, ilgokai užsitęsė žaliosios kortos peripetijos. Tačiau visa tai - jau istorija, geriau žvelkime į ateitį.

- Ir kaip ji Jums atrodo?

- Mes būsime vieni kitiems reikalingi! Kiek besistengtume, viso gyvenimo direktyvomis nesustyguosi, visados bus problemų, aktualių ar atskiriems regionams, ar atskiroms šalių grupėms. Tokius klausimus ir nagrinėsime, o savo pasiūlymus perduosime organizacijoms, įgaliotoms juos spręsti. štai dabar bręsta idėja Vakarų Europoje uždrausti sunkvežimių eismа savaitgaliais - nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto. ES neskuba priimti sprendimo: analizuojama visuomenės nuomonė, prognozuojama verslininkų reakcija, ir tik tada bus kas nors nutarta. Apie tai ir turime kalbėti. Apie kabotažinių gabenimų permainas, apie skaitmeninių tachografų įdiegimo tvarkа, apie savivalę kelių mokesčių srityje. Problemų daug, tad ir darbo mums dar bus daug.

Kitas Baltijos ir Beniliukso šalių jungtinio komiteto posėdis bus šaukiamas Belgijoje.

- Ačiū Jums už pokalbį.

Kalbėjosi Kęstutis Bruzgelevičius

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr. 9 (45)

"Linava" informuoja

Naujienos

Naudingi pasiūlymai

„Miegantys broliai“

Padangos

GUMINTA + TOMINA = dar geresnės paslaugos vežėjams

PADANGų UTILIZAVIMAS: LEDAI PAJUDėJO?

Patirtis

Permainos reikalauja naujų sprendimų

Pažintys

EUROPART PLEčIA PREKYBOS TINKLА

TRANSPORTO MARISA: jei reikia bilietų į keltus...

Psichologija

BENDRADARBIų NEPASIRINKSI

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

Beniliuksas - Baltijos šalys: mažosios veikia kartu

Keleivinis transportas

PAS ESTIJOS KELEIVIų VEžėJUS

TARPMIESčIO MARšRUTAMS - TEMSA OPAL

VOLVO autobusai Lietuvoje

Technika

Arklius perkalsime į žirgus...

ATEINA „PASAULINIO VARIKLIO“ LAIKAS

Iliuzija tapusi tikrove

Teisė

Kaip teisingai sudaryti darbo sutartį

Muziejus

BAGDADO EKSPRESAS