Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

SKUBėK LėTAI - SUTAUPYSI

Kas yra geras vairuotojas? Esu tikras: bandydami atsakyti į šį klausimа, daugelis vežėjų tik skirtinga eilės tvarka išvardins tokius jo bruožus - pareigingas, rūpestingas, tvarkingas, patyręs, sаžiningas ir t. t. Ar pastebėjote - visi šie apibūdinimai iš tos vairuotojo darbo dalies, kuri menkai susijusi su vairavimo procesu, nors pats profesijos pavadinimas kildinamas nuo žodžio „vairuoti“. Mes jau beveik nebepastebime, kad naujos technikos dėka vairuotojo meistriškumui teikiama mažiau reikšmės, o vis didesnę įgauna jo, kaip vadybininko, sugebėjimai.

Tačiau kokia tobula bebūtų technika, prie vilkiko vairo sėdi žmogus. Jo vairuotojo kvalifikacija ir patirtis didžia dalimi nulemia įmonės likimа: ji klestės arba skurs dėl pernelyg didelių kuro sаnaudų, dažnų remontų, padangų itin spartaus dilimo ir t. t. Todėl Vakarų europiečiai seniai žino - vairuotojus reikia mokyti. Geriausia - kasmet ir visai nepaisant protestų, esа jie ir taip viskа žinantys. Be abejo, nesаžiningų vairuotojų jokie kursai ar kokie kitokie mokymai neperauklės, o štai šį tа primiršusiems ar vienos ar kitos vairavimo subtilybės nežinantiems bus labai pravartūs.

šiа tiesа dar kartа patvirtino iš Italijos, iš IVECO vairuotojų rengimo centro atvykęs ekonominio vairavimo mokymo instruktorius Vincenzo Leone’as. Pertraukose tarp bandomųjų važiavimų jis ne kartа pabrėžė esаs ne vairavimo, o ekonomiško važiavimo instruktorius. Dažnai tie, kuriuos jis instruktuoja, važiuoja už jį kur kas geriau, tačiau ir kuro sudegina kur kas daugiau. Gal šitai nelabai aktualu lengvųjų automobilių vairuotojams, o vilkikų, 100 km kelio, priklausomai nuo daugelio aplinkybių, ryjantiems dešimtis litrų dyzelino, net ir 5 proc. ekonomija tampa šimtais litrų sutaupyto kuro.

Ekonomiško vairavimo kursus organizavo dvi IVECO sunkvežimius mūsų šalyje pardavinėjančios bendrovės - vilniškė „Transmitto“ bei kauniškė „Ivetra ir Ko“. Kauniečiai pratyboms pasirinko „Nemuno žiedа“: važiavimas žiedu galėjo išryškinti tipiškas vairuotojų klaidas, o jas ištaisius turėjo būti akivaizdžiai pamatytos pasekmės - greičiau ir mažesnėmis kuro sаnaudomis įveikiama trasa. Vilniečiai pasirinko kitokiа strategijа - važiavimas įprastomis sаlygomis visiems tuo pačiu maršrutu po sostinę ir jos priemiesčius. Abu šie metodai turi ir savų privalumų, ir trūkumų, tačiau kartu labai gražiai papildė vienas kitа ir leido objektyviai nustatyti dažniausiai daromas vairuotojų klaidas.

Visi mokymų dalyviai važiavo tuo pačiu IVECO „Stralis AT“ su 430 AG varikliu, 16 laipsnių mechanine pavarų dėže ir ta pačia maksimaliai krauta puspriekabe. Vilkike buvo sumontuoti specialūs kompiuterizuoti kuro sаnaudų apskaitos, laiko bei greičio matavimo prietaisai, tad iš karto po važiavimo senjoras Leone’as galėjo parodyti matavimų rezultatus bei įvertinti vairuotojo darbа. Baigiantis antrajai pratybų dienai jau buvo aiškūs rezultatai, tad svečias mielai sutiko juo pakomentuoti ir atsakyti į kilusius klausimus.

- Girdėjau, kad Jūs 35-erius metus mokote vairuotojus aukštosios vairavimo matematikos. Per tа laikа pasikeitė ne viena vilkikų karta. Kiek nauja technika turi įtakos vairavimo technologijai?

- Pats vairavimo - drįstu sakyti - menas iš esmės nepasikeitė, užtat atsirado aibė naujų detalių, spalvų ir atspalvių, kurios ir skiria gerа darbа nuo tobulo. Tik pasižiūrėkit, kiek per tа laikа išaugo variklių galia, kiek padidėjo sukimo momentas ir kokios plokščios tarsi stalas tapo jų kitimа atspindinčios grafikų kreivės. Tie grafikai, žinoma, yra teorija, o vairuotojai teorijų nemėgsta - kam kvaršinti galvа, jei ir taip viskas aišku. Deja, aišku visiems, kam nerūpi nei kaip jis važiuoja, nei už kiek. Kartа prieš kelias dešimtis metų išmokę vairuoti jau tuo metu pasenusiа technikа, jie tuos pačius būdus naudoja ir gavę naujausius vilkikus. Paskui, pavažinėję kokį pusmetį ir nesugebėję išnaudoti naujos technikos teikiamų galimybių, aikčioja: didelės kuro sаnaudos, gamintojai juos apgavo, nurodydami daug mažesnes, brangi eksploatacija ir t.t.

- Prieš pradėdami aiškintis, kokias klaidas dažniausiai daro mūsų vairuotojai ir kiek jos kainuoja, atsiskaitykim su teorija. Kа praktikoje reiškia Jūsų paminėtas plokščias lyg stalas sukimo momento grafikas?

- Iš tiesų yra svarbūs abu grafikai - tiek galingumo priklausomybės nuo apsukų skaičiaus, tiek sukimo momento. Manipuliuodamas pavaromis vairuotojas privalo važiuoti tokiu režimu, kad sukimo momentas visada būtų maksimalus. Kuo grafike „stalas“ (vilkiko tachometre, beje, dažniausiai atitinkantis žaliаjа zonа) yra platesnis, tuo lengviau šitai padaryti. Jei variklio apsukos mažesnės arba didesnės už tas, kuriose yra maksimalus sukimo momentas, variklis dirba ne visa galia. štai, pavyzdžiui, „Stralio“ maksimalus sukimo momentas yra 1000-1500 aps./min. ribose. Jei vairuotojas „Nemuno žiede“ įkalnėn kyla per aukšta pavara instinktyviai spausdamas akceleratoriaus pedalа ir tachometras rodo 2000 apsukų, tai reiškia, jog vietoje 430 AG dirba tik 300. O kuro jie suryja už visus 430. Sukimo momento grafike esančio „stalo“ pločiu galima paaiškinti ir tai, kodėl skiriasi skirtingų markių vilkikų vairavimo technika: kuo „stalas“ siauresnis, tuo dažniau vairuotojas turi „žaisti“ pavarų svirtimi, stengdamasis išsilaikyti tachometro žaliojoje zonoje. Siekdami palengvinti šiа užduotį, pavarų dėžių konstruktoriai sukūrė „pusikes“ - tarpines pavaras tarp numeruotųjų, įjungiamas vien tik sankabos pedalu. Jos gana efektyvios užmiestyje važiuojant aukščiausiomis pavaromis, o mieste - praktiškai bevertės. Aš net rekomenduoju jomis nesinaudoti: „apatinės“ pavaros turi būti tik paaukštintos, o pusikėmis verta pradėti žaisti nuo septintosios. Kaip parodė mūsų tyrimai, „pusikių“ naudojimas su žemesnėmis pavaromis mažina judėjimo tempа, o tai didina kuro sаnaudas.

- Tai, kа dabar išdėstėte, yra elementarios tiesos, argi vairuotojai jų nežino?

- Neabejoju - žino! Tačiau žinoti ir važinėti, kaip reikalauja tos tiesos, - skirtingi dalykai. Juo labiau, kad vairuotojai nenutuokia, o gal ir nutuokti nenori, kiek kainuoja jų netikęs važinėjimo stilius. Jie susimаsto tik tada, kai kuro ekonomijos mastus pamato savo akimis. štai Vilniuje visi vairuotojai tuo pačiu maršrutu važiavo 19 km ratа. Matavimo prietaisai parodė, kad kai kuriems vairuotojams šiam atstumui įveikti reikėjo 8 su trupučiu litrų dyzelino, daugumai - apie 9, o buvo ir tokių, kuriems prireikė 10,5. Skirtumas tarp lyderių ir autsaiderių - apie 25 proc., sakyčiau, milžiniškas.

- Kas nulemia tokį skirtumа?

- Pirmiausia - netikęs pavaros pasirinkimas ir apskritai visa pavarų jungimo technika. Antra - vairuotojai vienodai važiuoja tiek su krauta, tiek su tuščia puspriekabe. štai ir Jūs pats startavote tarsi su tuščia puspriekabe, o juk už nugaros - 25 tonos balasto. Kiekvienam, sėdusiam prie šio vilkiko vairo, aš pirmiausia sakiau: autotraukinio bendroji masė - 40 t, tačiau toli gražu ne visi į tai sureagavo. Ir po to pasipila klaidos.

- Bet ar klaida galima vadinti tai, kа vairuotojas išmoko mokykloje ir dabar sаžiningai kartoja kiekvienа dienа? Juk tada, kai jis mokėsi, net jo instruktoriai trečios pavaros ignoravimа būtų palaikę šventvagyste!

- Galim ir nevadinti klaida, niekas nuo to nepasikeis, tačiau jei vairuotojas ir toliau važinės kaip važinėjęs, apie kuro ekonomijа galima pamiršti. O dabar - apie pavaras. Mes rekomenduojame pajudėti iš vietos antrаja pavara ir šokti iš karto į ketvirtаjа, jei, žinoma, pajudama ne į kalnа: ketvirtoji pavara pakankamai galinga, tad šitaip pajudant tachometro rodyklė išlieka žaliojoje zonoje, o įsibėgėjimo laikas sutrumpėja; iki 7 pavaros nėra prasmės žaisti „pusikėmis“; kylant į kalnа nepabijoti šuolio nuo septintosios pavaros į penktаjа - tachometras ir vėl liks žaliojoje zonoje, o judėjimo tempas bus aukštesnis negu naudojant ir šeštаjа. Vėl sakysit - elementarios tiesos, bet juk jūsų vairuotojai to nedaro! Ir dar du dalykus pastebėjau. Pirmasis - senoji vairavimo mokykla reikalavo kuo mažesnių apsukų, taip esа taupomas kuras. Tai teisinga važinėjant su senesnių kartų varikliais. Naujieji, o ypač „Cursor“ šeimynos, kur kas elastingesni ir nebijo aukštesnių apsukų. Netgi, sakyčiau, priešingai - jie mėgsta didesnes ir tokiu režimu dirbdami yra ekonomiškesni. Tad jei vairuotojai įpras tachometro rodyklytę laikyti ties žaliosios zonos pabaiga, kuro ekonomija tikrai bus. Antrasis - jūsų vairuotojai ar neįpratę, ar dėl kažkokių kitų priežasčių nesinaudoja nei varikliniu stabdžiu, nei retarderiu, o iš karto „lipa“ ant stabdžio pedalo. Nieko nuostabaus, kad šitaip važinėjant stabdžių trinkelės dyla kur kas greičiau, o tai - papildomos išlaidos tiek detalėms, tiek remonto darbams.

- Jūs skersai išilgai išmaišėt visа Europа, bendravot su daugelio tautų vairuotojais… Ar vairavimas turi nacionalinį stilių?

- O taip! žinoma! Nacionalinis temperamentas neišvengiamai atsiliepia ir vairavimo stiliui, ir, savaime suprantama, kuro ekonomijai. Ekonomiškiausiai stengiasi važinėti turtingesnių Europos valstybių vairuotojai - vokiečiai, belgai, olandai… Mažiausiai dėl to galvа kvaršina Rytų europiečiai, ypač rusai, baltarusiai, ukrainiečiai ir, deja, Baltijos šalių vairuotojai. šio regiono vairuotojai, beje, mažiausiai paiso ir eismo taisyklių. štai Vilniuje mūsų maršrutas ėjo per vienа gyvenvietę, kur greitis ribojamas iki 40 km/val., ir niekas nė neketino tokio greičio laikytis. Nenuostabu, kad avaringumas šiame regione - vienas iš didžiausių Europoje. Dar viena tokio važinėjimo pasekmė - gerokai didesnės kuro sаnaudos.

- Neketinu teisinti mūsų vairuotojų, bet juk tos pačios Vokietijos greitkeliuose vilkikai retai kada rieda mažesniu nei 100 km/val. greičiu…

- Toks greitis greitkelyje nekelia didesnio pavojaus, tad policija dažnai į tai žiūri pro pirštus. Tačiau lakstymas gyvenvietėse - visai kita kalba, ir, pavyzdžiui, Italijos policija dabar su tuo kovoja itin griežtai. Vis dėlto jūsų vairuotojai, kad ir nelabai drausmingi, yra profesionalai - važiuoja puikiai, nors ir nesistengdami taupyti kuro. Galbūt tai rytinių ES sienų artumo pasekmė, juk kuras ten, už jų, gerokai pigesnis nei Vakarų Europoje, kam taupyti? Bet gyvenimas privers, išmoksite.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

"Transporto pasaulis"
Liepa Nr. 7(43)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS šALINA KLIūTIS

Lietuvos muitinė: vežėjams darbas palengvėjo, bet problemų dar liko

Psichologija

„SUDEGANTYS“ DARBE

Servisas

Braziliški COFAP amortizatoriai okupuoja Europа

Užsienyje

Kilmė - olandiška, gimtinė - Anglija

SCHMITZ CARGOBULL: ilgametė patirtis, naujovės ir mobilumo garantija

„DRAMBLIų LENKTYNIų“ PABAIGA ?

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

IRU: Eurazijos ekonominė erdvė - XXI amžiaus perspektyva

Žinotina

SKUBėK LėTAI - SUTAUPYSI

VKTI: kas, kada ir kaip tikrinama

Paslaugos

„Linavos“ serviso komanda dirba vežėjams

Keleivinis transportas

UTENIšKIAI šVęS PENKIASDEšIMTMETį

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos europoje

Technika

Galingieji mažyliai MULTICAR

Teisė

Prasikaltusio darbuotojo atleidimas iš darbo

Muziejus

LAZ-695: PRADžIų PRADžIA