Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

UTENIšKIAI šVęS PENKIASDEšIMTMETį

šių metų rugpjūčio mėnesį Utenos transporto įmonė švęs pusės amžiaus jubiliejų.

Lina JAKUBAUSKIENė

Pradžia

Utenos autotransporto ūkis įkurtas 1954-aisiais - tada gauti pirmieji trofėjiniai „Studebaker“ markės sunkvežimiai. Vėliau juos laipsniškai keitė rusų gamybos automobiliai.

Pirmuosius autobusus - tai buvo KAG-3 ir RAF-251 - įmonė įsigijo ir keleivius pradėjo vežti 1959-aisiais. Tada atidaryti trys priemiestiniai maršrutai: Utena - Užpaliai, Utena - Tauragnai, Utena - Dusetos. Jais uteniškiai per metus veždavo per 200 tūkst. keleivių. 1960-aisiais, įsigijus patogesnių bei talpesnių LAZ-695 autobusų, atidarytos penkios tarpmiestinės linijos į Vilnių, Turmantа, Stelmužę, Rokiškį bei švenčionis. Tų pačių metų spalį autobusai pradėjo kursuoti ir Utenos miesto gatvėmis.

Sparčiai vyko ir įmonės objektų statybos - 1962-aisiais pradedamos eksploatuoti remonto dirbtuvės, katilinė bei plovykla. 1965-aisiais pastatoma Utenos autobusų stotis. įvairiais maršrutais keleivius tuomet vežė 46 autobusai.

Po dešimtmečio, 1974-aisiais, įmonė jau vežė per 7 mln. keleivių. Tuo metu dirbo ir rekordiškai daug darbuotojų - 597; iš jų - 340 vairuotojų, 49 konduktorės, 131 remonto ir pagalbinis darbininkas. 1976-aisias parke gauti pirmieji užsienietiški, tuo metu labai modernūs, patogūs ir erdvūs „Ikarus“ autobusai. 1978-aisiais vežta net 8,8 mln. keleivių.

Sovietiniais metais uteniškiai ne kartа apdovanoti įvairiais garbės raštais, ordinais, pereinamosiomis vėliavomis, užimdavo prizines vietas tarp šalies transporto įmonių vadinamajame socialistiniame lenktyniavime. įmonės darbuotojai turiningai leido ir laisvalaikį: suburta futbolo komanda atstovavo Utenos miestui, įvairiuose konkursuose bei koncertuose pasirodydavo choras, kaimo kapela, varžybose dalyvaudavo sportininkai.

Permainos

Nuo 1989-1990 m., keičiantis politinei situacijai šalyje, keitėsi ir įmonės finansinė būklė - mažėjo keleivių, didėjanti infliacija surydavo didesnę dalį pelno. įmonės darbuotojai, norėdami išlikti naujomis, rinkos ekonomikos, sаlygomis, privalėjo ieškoti naujų darbo formų.

Esminės permainos prasidėjo 1992-aisiais: įmonė skilo į dvi dalis, ir Utenos valstybinis autobusų parkas tapo savarankiška bendrove. Tuo metu įmonėje buvo 77 autobusai (PAZ, LAZ bei „Ikarus“ markių), dirbo 229 darbuotojai. 1995-aisiais Utenos autobusų parke prasidėjo vakarietiškų transporto priemonių era - labdara iš Liuksemburgo gautas pavažinėtas MAN, iš savivaldybės biudžeto nupirkti du nenauji tos pačios markės autobusai.

Naujų vėjų atnešė bendradarbiavimas su Vokietijos Muhlfeldo įmonių grupe bei Jelgavos autobusų parku. šiuo laikotarpiu uteniškiai gerokai sumažino darbuotojų skaičių - 1997 m. liepos 1 d. įmonėje liko dirbti 158 žmonės: 77 vairuotojai, 20 konduktorių ir 16 remonto darbininkų. Muhlfeldo įmonių grupė ketino įsigyti trisdešimt procentų Utenos autobusų parko akcijų, pažadėdama investuoti apie 1,5 mln. litų bendrovei atnaujinti, tačiau tuo pačiu ji iškėlė kai kurių miestui bei įmonei nenaudingų sаlygų, tad jos paslaugų Utenos rajono savivaldybė po ilgų debatų bei svarstymų nutarė atsisakyti.

Daug dėmesio skirta transporto priemonių parkui atnaujinti: 1999 m. įsigyti aštuoni dyzeliniai priemiestiniams vežimams skirti nauji PAZ autobusai, ypač tinkami prastiems rajono keliams, parkа papildė ir keturios pavažinėtos vakarietiškos transporto priemonės - „Mercedes-Benz“, „Scania“ ir „Volvo“. 2001 m. įmonėje dirbo jau tik 88 darbuotojai. Keleivius vežė 37 autobusai, iš kurių daugiau kaip pusė - senesni nei 15 metų.

Nūdiena

šiuo metu įmonėje dirba 85 darbuotojai, 40 iš jų - vairuotojai. Keleivius veža 39 autobusai, uteniškiai turi 9 miesto, 45 priemiesčio, 9 tolimojo susisiekimo ir vienа tarptautinį maršrutа į Daugpilį. Rugpjūčio mėnesį turėtų atverti duris baigiama statyti nauja miesto autobusų stotis.

Kaip teigė įmonės direktorius Albertas Semėnas, miesto savivaldybei pradėjus atsiskaityti už lengvatinių keleivių vežimа bei teikti bendrovei dotacijas, pavykus sumažinti nuostolius, įmonė dirba pelningai. Bene prasčiausiu parko rodikliu išlieka transporto priemonių amžius: net 66 proc. iš jų - senesni nei 15 metų. O seniausieji dar tebevežantys keleivius autobusai jau sulaukė ir trisdešimtmečio...

A. Semėnas patenkintas bendradarbiavimu su rajono savivaldybe - ji su vežėjais atsiskaito visiškai. Vežėjai gauna kompensacijas už socialiai remtinų asmenų, studentų bei moksleivių vežimа, savivaldybė kompensuoja nuostolius, susidariusius dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei.

Bendrovės autobusai veža 56,6 proc. visų reikalingų pavėžėti rajono moksleivių. Gerai veikia atsiskaitymo už lengvatinį moksleivių vežimа sistema: moksleiviai pateikia vairuotojui savivaldybės užsakymu pagamintus bei išdalintus važiavimo bilietus, juos atplėšęs, vairuotojas šaknelę pasilieka sau. Tokiu būdu suskaičiuoti realiai važiavusius moksleivius nesudėtinga - nereikia jokių papildomų sаrašų iš mokyklų, tereikia pateikti savivaldybei apmokėjimui sаskaitа.

Problemos

„Didžioji ir opiausia išlieka jau daugybę metų - tai įvairausi nelegalūs ar pusiau legalūs vežėjai, surenkantys keleivius iš autobusų stoties bei pakelėse esančių stotelių prieš maršrutinio autobuso važiavimа. Kariaujame su jais visais įmanomais būdais, samdome apsaugа, didindami ir taip nemažas autobusų stočių išlaikymo išlaidas, kad apgintume savo teisėtа verslа bent autobusų stoties teritorijoje, tačiau rezultatų - jokių. Dalis tokių vežėjų „legalizavo“ savo verslа, iš autobusų stoties surinktų keleivių vežimа vadina Ґiš anksto sudarytos keleivių grupės“ vežimu „užsakomuoju reisu“. Jie įžūliai ir nesislapstydami gaudo keleivius ne tik stoties prieigose, bet ir braunasi į stoties teritorijа. Jei nėra apsaugos, jie nesidrovi įlipti į beišvykstantį autobusа ir vos ne jėga išsivesti iš jo keleivius. Galiojančių šalies įstatymų nesilaikymas žlugdo autobusų parkus, juose mažėja darbo vietų, o valstybės biudžetas praranda milijonines sumas“, - piktinosi įmonės vadovas. Uteniškiai patys ir drauge su kitais šalies keleivių vežėjų parkais ne kartа rašė laiškus Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, kitoms verslа kontroliuojančioms institucijoms, bandydami atkreipti dėmesį į šiа problemа, tačiau nė viena jų, išskyrus Valstybinę kelių transporto inspekcijа, nevykdo savo funkcijų ir toleruoja tokiа vežėjų veiklа. Tiesa, šiokių tokių poslinkių pasiekti pavyko - Susisiekimo ministerijoje sudaryta komisija kovai su nelegalia ar pusiau legalia veikla besiverčiančiais vežėjais, deja, ir jai nieko realaus nuveikti nepavyko.

Problema bendrovės vadovas įvardijo ir tai, kad parke iki šiol nėra autobusų plovyklos. Jа taip pat būtina įsirengti kuo skubiau.

įmonės finansiniams rezultatams atsiliepia ir ne visai sаžininga privačių vežėjų konkurencija mieste. Jie jau seniai atsisakė nepelningų maršrutų ir veža keleivius dubliuodami visuomeninio transporto maršrutus. Bilietai mieste kainuoja beveik tiek pat: darbo dienomis tiek privatininkai, tiek visuomeniniai vežėjai veža už 70 centų, poilsio dienomis bilietas Utenos autobusų parko transporto priemonėse kainuoja 90 centų, privatininkų - 1 litа.

Perspektyvos

„šaliai įstojus į Europos Sаjungа, privalėsime dirbti naujoviškai. Tikimės, kad pagaliau bus išspręstos ir didžiausios keleivių vežėjus varginančios problemos: nesаžininga konkurencija gatvėse, nežabotas nelegalų siautėjimas. Jei neliktų pastarųjų, ne tik teisėtų vežėjų, bet ir šalies biudžetui didžiulę žalа darančių „verslininkų“, dirbtume kur kas sėkmingiau. Galbūt nereikėtų prašinėti lėšų parkams atnaujinti - pinigų naujoms transporto priemonėms įsigyti užsidirbtume patys. O atsinaujinti tiek mums, tiek kitiems autobusų parkams būtina nedelsiant - antraip tikrai neatlaikysime iš Europos Sаjungos ateisiančios konkurencijos.

Tokio dydžio parke, koks yra mūsų, turėtų vyrauti nedidelės talpos vidutinės klasės autobusai - keleivių srautai tiek mieste, tiek priemiesčiuose nėra dideli. Didesnės talpos patogių autobusų reikėtų keleiviams vežti į tolimesnes keliones. Tikimės, kad visos šalyje bei mūsų versle vyksiančios permainos bus tik į gera, ir pusšimčio metų jubiliejų atšventusi Utenos įmonė sėkmingai sulauks ir šimtmečio“, - sakė įmonės vadovas.

"Transporto pasaulis"
Liepa Nr. 7(43)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS šALINA KLIūTIS

Lietuvos muitinė: vežėjams darbas palengvėjo, bet problemų dar liko

Psichologija

„SUDEGANTYS“ DARBE

Servisas

Braziliški COFAP amortizatoriai okupuoja Europа

Užsienyje

Kilmė - olandiška, gimtinė - Anglija

SCHMITZ CARGOBULL: ilgametė patirtis, naujovės ir mobilumo garantija

„DRAMBLIų LENKTYNIų“ PABAIGA ?

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

IRU: Eurazijos ekonominė erdvė - XXI amžiaus perspektyva

Žinotina

SKUBėK LėTAI - SUTAUPYSI

VKTI: kas, kada ir kaip tikrinama

Paslaugos

„Linavos“ serviso komanda dirba vežėjams

Keleivinis transportas

UTENIšKIAI šVęS PENKIASDEšIMTMETį

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos europoje

Technika

Galingieji mažyliai MULTICAR

Teisė

Prasikaltusio darbuotojo atleidimas iš darbo

Muziejus

LAZ-695: PRADžIų PRADžIA