Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS šALINA KLIūTIS

Laisvo prekių ir paslaugų judėjimo teisės yra fundamentalios Europos Sаjungos laisvės, kuriomis grindžiama verslo plėtra ir iniciatyva Bendrojoje rinkoje. Efektyvus šių teisių taikymas yra neabejotinai susijęs su konkrečiais teisiniais šių laisvių realizavimo aspektais, kurių tinkamas suvokimas ir įvertinimas yra svarbi verslo plėtros į Bendrаjа rinkа prielaida.

Deivydas Soloveičikas

Laisvа keliа laisvam

prekių judėjimui

ES teisė draudžia valstybėms narėms bet kokiomis priemonėmis riboti laisvа prekių ir paslaugų judėjimа ES teritorijoje. Todėl, pavyzdžiui, ES narės negali nustatyti prekių importo ir eksporto muito mokesčių bei privalo laikytis reikalavimų, susijusių su bendra muitų sаjunga. Be to, panaikinant apribojimus laisvam prekių judėjimui, draudžiami kiekybiniai eksporto ir importo apribojimai. Tokiais apribojimais yra laikomos valstybės nustatytos priemonės, kurios, esant tam tikroms sаlygoms, visiškai arba iš dalies apriboja importа, eksportа arba prekių tranzitа tarp valstybių narių. Todėl, pavyzdžiui, Danijos Karalystės teisės aktas, kuriuo konkrečioje geografinėje šios valstybės dalyje buvo draudžiama veisti atitinkamos rūšies gyvūnus juos importuojant iš kitos ES valstybės, Liuksemburgo teismas palaikė priemone, nustatančia kiekybinius apribojimus, o tai draudžia ES Sutartis.

Kiekybiniais apribojimais, ribojančiais tarptautinę prekybа ES rinkose, gali būti laikomos ir kvotos, nustatomos importuojamoms prekėms, taip pat bet kokios importo licencijos arba analogiškos priemonės, ribojančios laisvа prekių judėjimа. Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad net formali importo licencijų išdavimo procedūra, kuriai egzistuojant importo licencijos visais atvejais išduodamos kiekvienam pareiškėjui, gali būti laikoma kiekybiniu apribojimu, kurį draudžia ES teisė. Todėl Olandija, atisižvelgdama į tokias Liuksemburgo teismo išvadas, privalėjo panaikinti jos taikomа tokių kiekybinių apribojimų sistemа.

ES teisė draudžia ne tik kiekybinius apribojimus, bet ir lygiavertes kiekybiniams apribojimams poveikio priemones. Europos Komisija ir Teismas išimtinai plačiai interpretuoja tokio pobūdžio priemones ir laiko, jog tai yra bet kokios ES valstybės narės nustatytos prekybos taisyklės, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai, potencialiai arba faktiškai gali apriboti ar kliudyti prekių prekybai Bendrojoje rinkoje.

Dėl tokių priemonių taikymo nemažai ES valstybių nacionalinių teisės aktų buvo laikomi prieštaraujančiais Bendrijos teisei. Pavyzdžiui, Belgijos norminiai aktai, reikalavę gauti licencijа (sertifikatа) importuojamoms prekėms, kurių kilmės vieta kuri nors iš ES valstybių, buvo laikomi prieštaraujančiais laisvam prekių judėjimui. Didžiosios Britanijos teisės aktų reikalavimas parduodamas prekes, pagamintas ne Anglijoje, žymėti nurodant gamybos šalį pripažintas neteisėtu, t.y. laikomas lygiaverte kiekybiniams apribojimams poveikio priemone. Airijos nustatytos taisyklės, kuriomis remiantis tauriųjų metalų importuotojai privalėdavo garantuoti, kad jų gaminiai bus papildomai žymimi nepriklausomo eksperto prabomis, taip pat buvo pripažintos neatitinkančiomis laisvo prekių judėjimo sаlygų. Liuksemburgo teismas nurodė, kad tokiais atvejais iš esmės padidėdavo parduodamos prekės savikaina, nes pardavėjams papildomai reikėję rūpintis jų žymėjimu, o tai ribojo laisvа prekybа.

ES teisės nuostatos, draudžiančios kiekybinius apribojimus ir jiems lygiavertį poveikį turinčias priemones, taip pat draudžia vidaus ir importuojamų prekių ir prekių pardavėjų diskriminacijа. Antai Airijos vyriausybės kampanija „pirk prekę airiškа“ buvo laikoma lygiaverčio kiekybiniams apribojimams poveikio priemone. Liuksemburgo teismas nutarė, kad Airija taip pažeidė ES teisės nustatytus draudimus ir sudarė geresnes sаlygas vietos prekėms bei jų pardavėjams, lyginant su pardavėjų, ketinančių importuoti prekes į Airijа, veiklos šioje valstybėje sаlygas. Ribojančiomis tarptautinę prekybа buvo pripažintos ir Airijos vieno regiono savivaldos institucijos skelbtos darbų atlikimo konkurso sаlygos, kurios nustatė, kad, atliekant rangos darbus, privaloma naudoti tik tokias medžiagas, kurios atitiko Airijos nustatytus kokybės standartus. Teismas laikė, kad tokie reikalavimai buvo diskriminacinio ir protekcionistinio pobūdžio, nes rangovai negalėjo įsigyti statybinių medžiagų, nesertifikuotų Airijoje, nors jų kokybė atitiko tarptautinius kokybės standartus. Graikijoje keltas reikalavimas įmonėms, kaupiančioms atitinkamа naftos produktų kiekį atsargai, pirkti juos tik iš Graikijoje veikiančių subjektų, buvo pripažintas kaip ribojantis laisvа prekių judėjimа ir diskriminuojantis kitose ES valstybėse veikiančius naftos produktų prekiautojus.

Užsienio verslo subjektų diskriminacija galima įvairiomis priemonėmis, tarp jų ir mokestinėmis. ES teisė draudžia taikyti skirtingas apmokestinimo sаlygas importuotoms prekėms ir taip diskriminuoti jų pardavėjus. Vienoje iš nagrinėtų bylų Europos Teisingumo Teismas vertino Prancūzijos mokesčių teisės normas, nustatančias nevienodа metinį mokestį automobilių savininkams, turintiems skirtingos galios automobilius. Nagrinėjant bylа nustatyta, kad įvertinant automobilio galingumа Prancūzijoje gamintų automobilių savininkams taikytas mažesnis mokestis nei savininkams automobilių, pagamintų ne šioje valstybėje. Teismas tokias Prancūzijos mokesčių teisės nuostatas įvertino kaip diskriminuojančias prekes ir jų gamintojus, veikiančius ES rinkoje.

Teisės pirkti ir

parduoti paslaugas

Tapatūs reikalavimai taikomi ir laisvam paslaugų judėjimui ES rinkoje. Europos Teisingumo Teismas ne kartа konstatavo, kad iš esmės yra draudžiamos nacionalinės (vidaus) priemonės, dėl kurių paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje būtų apsunkintas, lyginant esamas galimybes su ta ES valstybe, kurioje konkrečios paslaugos jau yra teikiamos. Todėl Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad tokie ES valstybių narių nacionalinės teisės reikalavimai kaip įmonės įregistravimas valstybėje, kurioje ketinama teikti paslaugas, buveinės ir verslo perkėlimas į šiа valstybę, reikalavimas apsidrausti tik konkrečioje valstybėje veikiančioje draudimo bendrovėje tiesiogiai prieštarauja Europos Sаjungos teisei ir riboja laisvа paslaugų judėjimа. Kitaip tariant, teisė laisvai teikti paslaugas iš esmės reiškia verslo subjekto galimybę teikti paslaugas kitoje ES valstybėje esantiems subjektams. Todėl Olandijos teisės aktų nuostatos, draudžiančios skambinti potencialiems klientams, kurie anksčiau nesidomėjo teikiamomis įmonės paslaugomis, buvo pripažintos ribojančiomis laisvo paslaugų judėjimo teisę, nes apribojo potencialių klientų paieškа ir paslaugų teikimo galimybių plėtrа.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laisvas paslaugų judėjimas ES teisėje reiškia ne tik paslaugos eksportа, bet ir paslaugos gavėjo nevaržomа galimybę vykti į kitа ES valstybę ir pirkti paslaugа iš joje veikiančio paslaugos teikėjo.


Antai Italijos teisės aktų nuostatos, draudusios įsigyti didesnę nei nustatyta užsienio valiutos sumа per vienerius kalendorinius metus, buvo pripažintos ribojančiomis laisvа paslaugų judėjimа. Liuksemburgo teismas nurodė, kad laisvo paslaugų judėjimo laisvės dalis yra ir paslaugų gavėjo (pirkėjo, vartotojo) teisė vykti į kitа Europos Sаjungos valstybę tam, kad pasinaudotų teikiama paslauga pastarojoje. Italijos piliečiai, siekdami atostogauti kitoje ES valstybėje ir negalėdami įsigyti norimo kiekio užsienio valiutos per vienerius kalendorinius metus, atitinkamai negalėjo įgyti norimų paslaugų, teikiamų toje valstybėje, į kuriа jie ketino vykti. Todėl tokio pobūdžio ribojimai įgyvendinti minėtа fundamentaliа teisę turi būti laikomi laisvo paslaugų judėjimo paneigimu ir yra draudžiami.

Tiesioginės ir netiesioginės paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų diskriminacijos draudimas yra viena iš prielaidų sėkmingam minėtos teisės įgyvendinimui. Panašiai kaip ir laisvo prekių judėjimo atvejais, ES teisė draudžia bet kokiomis priemonėmis sudaryti geresnes sаlygas nacionaliniams paslaugų teikėjams ir jų paslaugoms nei tiems, kurie atitinkamas paslaugas ketina importuoti iš kitos ES valstybės į valstybę, kurioje yra paslaugų gavėjai. Europos Teisingumo Teismas vienoje iš nagrinėtų bylų konstatavo: Italija pažeidė ES teisę, nes nustatė reikalavimа, kad įmonės, siekiančios teikti paslaugas šioje valstybėje, privalo įregistruoti dukterinę įmonę arba struktūrinį padalinį (filialа, atstovybę) ir deponuoti atitinkamа sumа pinigų Italijoje veikiančioje finansinėje institucijoje. Tokie reikalavimai apribojo kitose ES valstybėse veikiančių paslaugų teikėjų galimybes teikti paslaugas vartotojams, esantiems Italijoje, todėl buvo pripažintos diskriminuojančiomis.

Vertinant verslo plėtros galimybes svarbu žinoti tai, kad ES teisė draudžia ne tik valstybių narių taikomas diskriminacines priemones, bet eliminuoja valstybių teisę nustatyti taisykles, kurios yra ne diskriminacinio pobūdžio, t.y. gali būti taikomos tiek nacionaliniams, tiek ir užsienio subjektams, tačiau iš esmės riboja prekių arba paslaugų judėjimа. Pavyzdžiui, Vokietijoje taikyta taisyklė, kad likeriu gali būti laikomi tik tokie alkoholiniai gėrimai, kurių alkoholio koncentracija atitinka minimaliа minėtoje valstybėje nustatytа procentinę išraiškа. Nors ši taisyklė taikyta tiek vidaus, tiek užsienio prekėms, nebuvo abejonių, kad toks reikalavimas ribojo tarptautinę prekybа, todėl buvo pripažintas kiekybiniams apribojimams lygiaverte priemone, kuriа draudžia ES teisė. Netiesiogiai ribojančiomis prekybа priemonėmis gali būti laikomi ES valstybės nustatyti reikalavimai prekių formai, dydžiui, komplektacijai, patekimui į rinkа ir pan.

Teisės besаlygiškos

ir su išimtimis

Iš esmės tapačios sаlygos taikomos ir laisvo paslaugų judėjimo teisės apsaugai. Liuksemburgo teismas pripažino, kad bet kokie laisvo paslaugų judėjimo suvaržymai privalo būti panaikinti, jeigu jais yra draudžiama arba kitaip kliudoma, apsunkinama paslaugų teikėjo, kuris yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ir teisėtai joje teikia tapačias paslaugas, veikla. Todėl reikalavimai paslaugų teikėjams teikti paslaugas tik įsteigus atitinkamos teisinės formos įmonę, organizuoti paslaugų teikimа pagal konkretaus geografinio regiono strateginius tikslus ir nustatytu periodiškumu gali riboti paslaugų teikimа, nepriklausomai nuo to, kad tokios taisyklės taikomos tiek nacionaliniams, tiek ir užsienio paslaugų teikėjams.

ES teisės praktikoje, susijusioje su laisvu paslaugų ir prekių judėjimu, kiekvienu konkrečiu atveju siekiama nustatyti, kokį poveikį valstybės taikoma priemonė turi paslaugos arba prekės patekimui į kitos ES valstybės rinkа. Jeigu nustatoma, kad taikoma priemonė arba taisyklė apsunkina laisvа prekių arba paslaugų judėjimа, yra rimtų prielaidų teigti, kad yra pažeidžiamos ES teisės nuostatos.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtų teisių apsaugos garantija yra abipusio pripažinimo taisyklė. šios taisyklės esmė yra ta, kad jeigu prekė arba paslauga yra teisėtai ir be kliūčių parduodama vienoje ES valstybėje, tai neturi būti jokių šios prekės arba paslaugos prekybos apribojimų kitoje ES valstybėje. Todėl Liuksemburgo teismas yra daugelį kartų konstatavęs, jog yra draudžiama reikalauti iš paslaugų teikėjo, kad jis, siekdamas parduoti paslaugа kitoje valstybėje narėje, atliktų bet kokius papildomus veiksmus, jeigu jis juos jau atliko pirminėje valstybėje ir dėl to įgijo teisę teikti paslaugas pastarojoje. Todėl, pavyzdžiui, buvo laikoma, kad Olandija pažeidė ES teisės nuostatas, nes pareikalavo iš kabelinių programų transliuotojų užtikrinti reklamos trukmės maksimalų laikа, nustatytа periodiškumа ir kitas su tuo susijusius sаlygas. Teismas konstatavo: tokie reikalavimai riboja laisvа paslaugų judėjimo teisę, nes eliminuoja galimybes teikti tapačias paslaugas kitoje ES valstybėje, kurioje atitinkami apribojimai nėra nustatyti.

Nors laisvo prekių ir paslaugų judėjimo teisės yra iš esmės absoliutizuojamos, būtina žinoti, kad šios teisės nėra be išimčių. Valstybės narės gali taikyti konkrečius apribojimus prekių judėjimui, jeigu tai yra priemonės, skirtos prekybos tvarkai reglamentuoti ir jeigu jos taikomos nediskriminuojant užsienio prekių nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei formaliai, nei faktiškai. Kitaip tariant, ES teisė leidžia riboti prekių judėjimа, jeigu tokiais ribojimais siekiama reglamentuoti bendrаjа prekybos tvarkа, netaikant diskriminacinių priemonių. Antai nacionalinėje teisėje numatytas draudimas prekiauti degalinėse tam tikromis prekėmis skirtingai nei nustatyta teisės aktų arba absoliutus draudimas prekiauti konkrečia produkcija Europos Teisingumo Teismas pripažino teisėtu ir galimu. Italijoje nustatytas draudimas prekiauti parduotuvėse sekmadieniais taip pat buvo pripažintas priemone, kuri skirta prekybos tvarkai reglamentuoti. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, esant atitinkamam prekių judėjimo ribojimui, yra būtina įvertinti atitinkamus teisinius aspektus, prieš priimant sprendimа imtis atitinkamų priemonių ar ne.

Analogiškos nuostatos taikytinos ir laisvo paslaugų judėjimo teisės ribojimui. ES teisėje pripažįstama valstybių teisė riboti laisvo paslaugų judėjimo teisę, jeigu tai pateisinama dėl objektyvių priežasčių, susijusių su valstybės viešаja tvarka, ir pan. Todėl laisvo paslaugų judėjimo teisė gali būti ribojama, jeigu: pirma, yra nustatoma apribojimų taikymo priežastis, t.y. identifikuojama, kodėl konkrečiai konkretus ribojimas yra reikalingas; antra, apribojimai negali būti diskriminacinio pobūdžio; trečia, jie turi būti objektyviai pateisinami; ir ketvirta, jie turi būti tinkami norimam tikslui pasiekti ir negali būti neproporcingi siekiamam tikslui.

"Transporto pasaulis"
Liepa Nr. 7(43)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS šALINA KLIūTIS

Lietuvos muitinė: vežėjams darbas palengvėjo, bet problemų dar liko

Psichologija

„SUDEGANTYS“ DARBE

Servisas

Braziliški COFAP amortizatoriai okupuoja Europа

Užsienyje

Kilmė - olandiška, gimtinė - Anglija

SCHMITZ CARGOBULL: ilgametė patirtis, naujovės ir mobilumo garantija

„DRAMBLIų LENKTYNIų“ PABAIGA ?

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

IRU: Eurazijos ekonominė erdvė - XXI amžiaus perspektyva

Žinotina

SKUBėK LėTAI - SUTAUPYSI

VKTI: kas, kada ir kaip tikrinama

Paslaugos

„Linavos“ serviso komanda dirba vežėjams

Keleivinis transportas

UTENIšKIAI šVęS PENKIASDEšIMTMETį

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos europoje

Technika

Galingieji mažyliai MULTICAR

Teisė

Prasikaltusio darbuotojo atleidimas iš darbo

Muziejus

LAZ-695: PRADžIų PRADžIA