Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

Ilgiausia pasaulyje

magistralė

Sunkvežimių maratonas: šiuo metu trys Rusijos vilkikai su puspriekabėmis, vairuojami šešių vairuotojų, rieda 15 000 kilometrų ilgio magistrale per Europа ir Azijа. Jie gegužės 24 d. startavo Lisabonoje ir liepos 15 d. turi atvykti į Rusijos Tolimųjų Rytų uostа Vladivostokа.

Maskvoje sunkvežimių eskortas padarė tarpinį sustojimа. Spaudos konferencijoje organizatoriai paaiškino neįprastа akcijа. Tarptautinė kelių transporto sаjunga (IRU), Rusijos tarptautinio kelių transporto asociacija (ASMAP) ir Rusijos Federacijos transporto ministerija nori parodyti, kad sugriuvus sienai tarp Rytų ir Vakarų, atsivėrė laisvas kelias krovinių vežimui sunkvežimiais per visas sienas abiejuose žemynuose nuo tolimiausio taško Vakaruose iki tolimiausio taško Rytuose.

Rusijos kelių tinklo agentūros direktorius Anatolijus Nasonovas informavo apie tai, kad vasarį buvo atiduota eksploatuoti paskutinė Rytų Sibiro Amūro magistralės atkarpa tarp čitos ir Chabarovsko. Taigi ilgiausia pasaulyje ištisinė automagistralė pabaigta. Dabar ja ir rieda trys Rusijos KamAZ gamykloje pagaminti vilkikai. Maratono maršrutas: Lisabona - Briuselis - Kaliningradas - Maskva - Nižnij Novgorodas - Kazanė - Omskas - Novosibirskas - Krasnojarskas - Irkutskas - čita - Chabarovskas - Vladivostokas. IRU prezidentas Paulas Laeremansas šiа kelionę pavadino glaudžių ryšių tarp Rusijos ir Europos Sаjungos simboliu. Tai rodo, kad dabar prekių mainai sunkvežimiais galimi iš bet kurios Europos ir Rusijos vietos. Todėl p. Laeremansas paprašė visų vyriausybių skatinti kelių transportа ir jo infrastruktūros tinklа bei panaikinti bet kokias kliūtis jo plėtrai.

IRU generalinis sekretorius Martinas Marmy pabrėžė, kad ši akcija turės įtakos ir atgaivinant istorinį šilko keliа, tačiau svarbiausia, kad šiandien, kalbėdami apie krovininį transportа globalizuotame pasaulyje, jau nebesakome, kaip svarbu įveikti politinius barjerus, bet pabrėžiame ekstremalių gamtos kliūčių įveikimo svarbа. šiems naujiems pokyčiams reikalingi patikimi ir kompetentingi verslo dvasios partneriai.

Slovakijoje

kelių mokesčių sistema - nuo 2006 m.

Automagistralių mokestis: Slovakija nori nuo 2006 m. įvesti elektroninę kelių mokesčių sistemа, bet neketina pasinaudoti Vokietijos konsorciumo „Toll Collect“ paslaugomis.

Apie tai pranešė Slovakijos transporto ministerijos atsakingas darbuotojas Peteris Barekas. Jis tikisi 3,5 milijardų kronų (87,3 mln. eurų) pajamų, kurios turėtų ateityje išaugti iki 5 milijardų kronų. Kelių mokesčių sistemos įrengimas kainuos ne daugiau kaip 1,5 milijardo kronų.

Pajamos iš kelių mokesčio turėtų patekti į fondа, iš kurio būtų tiesiamos automagistralės. Pasak p. Bareko, Slovakija pasirinko tа pačiа mikrobangų technika paremtа kelių mokesčių sistemа, kuri naudojama ir Austrijoje. Taigi Vokietijos kelių mokesčių konsorciumas „Toll Collect“ neturi šansų gauti užsakymo.

350 kilometrų automagistralių ir greitkelių atkarpoje virš važiuojamosios kelio dalies turės būti instaliuotos 45 konstrukcijos, fiksuojančios važiuojančias krovinines transporto priemones. Pasak p. Bareko, kelių mokestis bus daugiausia 4 euro centai už nuvažiuotа kilometrа. Nuo 2005 m. Slovakijos transporto ministerija automagistralių mokestį už sunkvežimius per 12 t nori padidinti 50 procentų. Tuomet sunkvežimių metinė vinjetė turėtų kainuoti 15 000 kronų (374 eurai).

Vietoj keturių - šeši

Konkurencija: Lenkijos transporto verslas, šaliai tapus Europos Sаjungos nare ir nebelikus muitinės kontrolės, kasmet sutaupys iki vieno milijardo eurų. Tačiau Lenkijos transportininkai baiminasi konkurencijos iš Baltijos šalių.

Prieš Lenkijai įstojant į ES, sunkvežimiai sienos perėjimo punkte Frankfurtas prie Oderio-Slubica turėdavo laukti 22 valandas įvažiuoti į Lenkijа ir 24 valandas išvažiuojant. šie laikai praėjo, nes nebeliko muitinės kontrolės.

Panaši situacija yra prie Lenkijos sienų su čekija, Slovakija ir Lietuva. „Prieš įstojimа į ES sunkvežimis per mėnesį galėjo atlikti keturis-penkis reisus Varšuva-Briuselis. Dabar jis galės padaryti šešis-septynis tokius reisus, nes vairuotojai nebepraras laiko laukdami pasienyje“, - džiaugiasi vienas iš didžiausios Lenkijos ekspedicinės įmonės Pekaes vadovų. Ilgo laukimo pasienyje išlaidos mėnesiui atsieidavo po 1000 eurų vienam sunkvežimiui. Nuo gegužės pradžios Lenkijos ekspeditoriams taip pat nebereikia mokėti 10 eurų už kiekvienа ES vidinių sienų kirtimа.

Lenkijos finansų ministerijos duomenimis, praeitais metais Lenkijos sienas su Vokietija, Lietuva, čekija ir Slovakija kirto daugiau kaip 5 mln. sunkvežimių. „Vežimo kainos tikrai mažės, tačiau dėl sutaupytų kertant sienas išlaidų kainų kritimas neturėtų būti labai ryškus“, - mano Olandijos ekspedicinės įmonės Frans Maas Polska vadovas Krzysztofas Trzesniewskis. Nuo gegužės 1 d. ir ES šalių senbuvių vežėjai gali siūlyti savo paslaugas Lenkijoje. Tačiau šios šalies vežėjai ir ekspeditoriai nuogаstauja dėl galimos konkurencijos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, nes čia vairuotojai dar gauna mažesnius atlyginimus nei Lenkijoje.

BGL: diskriminacija Liuksemburge

Vokietijos krovininio kelių transporto, logistikos ir utilizacijos asociacija (BGL) protestuoja prieš užsienio šalių sunkvežimių diskriminacijа Liuksemburgo keliuose. Praeitų metų lapkritį įstatymais buvo nustatyta, kad užsienio šalių sunkvežimiais tranzitu per Liuksemburgа galima važiuoti tik nurodytomis automagistralėmis. Už išvažiavimа iš automagistralės baudžiama. Pretekstu piktintis tapo atvejis, kai vairuotojas trumpam išvažiavo iš automagistralės tam, kad galėtų prisipilti degalų priešingos eismo juostos pusėje esančioje degalinėje. Už tai jis buvo nubaustas 145 eurų bauda. Vokietijos vežėjų asociacija BGL šį atvejį vertina kaip diskriminacijа draudžiančio įstatymo pažeidimа ir paprašė Europos Komisijа atlikti juridinį patikrinimа.

Parengė Laima Bajorūnienė

„Kautra“ tikisi didesnės apyvartos

Keleivių vežimo bendrovė „Kautra“, kuriа dar šių metų rugpjūčio mėnesį turėtų pasiekti 15 naujų autobusų, per 2004 metus tikisi pasiekti 30 mln. litų apyvartа bei uždirbti 1-2 mln. litų grynojo pelno.

Pasak „Kautros“ marketingo direktoriaus Gintauto Pakuso, pajamų augimas planuojamas augant keleivių skaičiui, investuojant į autobusų parko atnaujinimа bei naujus maršrutus.

Apie penktadalį Lietuvos keleivių pervežimo rinkos užimančios „Kautros“ apyvarta pernai buvo 27,3 mln. litų, uždirbta apie 1,5 mln. litų grynojo pelno.

G. Pakusas teigė, kad 15 naujų „Man-Tensa“ turkiškų autobusų pakeis senus „Ikarus“ bei gerokai sumažins keleivių pervežimo vidaus rinkoje kaštus. Jo teigimu, kasmet parkа reikėtų atnaujinti 6-8 autobusais.

„Kautra“, kurios parke šiuo metu yra apie 100 autobusų, per metus vidaus ir tarptautiniais maršrutais perveža apie 4 mln. keleivių. Lietuvoje įmonė keleivius veža daugiau kaip 70 maršrutų, o užsienyje - 12. Bendrovės „Setra“, „Neoplan“ bei „Scania“ markės autobusai keleivius veža į Lenkijа, Rusijа, Latvijа, Vokietijа, Olandijа, Belgijа, Prancūzijа, Austrijа, Italijа, čekijа bei Didžiаjа Britanijа. Keleivių srautas į pastarаjа šalį po gegužės 1-osios, Lietuvai tapus Europos Sаjungos nare, gerokai išaugo.

Kauno bendrovei tarp Lietuvos vežėjų priklauso daugiau kaip 50 proc. tarptautinių pervežimų rinkos.

Investicijų bendrovės „Hermis fondų valdymas“ (HFV) antrinė įmonė „Vinvesta“ Kauno savivaldybei priklausiusį 100 proc. „Kautros“ akcijų paketа už 11,11 mln. litų įsigijo šių metų pradžioje.

į „Kautros“ turimos autobusų parko bei autobusų stoties atnaujinimа „Vinvesta“ per artimiausius ketverius metus planuoja investuoti daugiau kaip 30 mln. litų. Norima, kad Kauno bendrovė taptų konsolidacijos atsparos tašku, o Kauno autobusų stotis - vienu iš pagrindinių Lietuvos keleivių pervežimo centrų.

Pasak HFV atstovės ryšiams su visuomene Kristinos žiaunytės, „Kautroje“, siekiant optimizuoti informacijos srautus, taip pat numatoma įdiegti naujа informacinę sistemа bei pagyvinti siuntų verslа.

“Kautrа“ dar šių metų rudenį numato prisijungti jа valdanti HFV priklausanti įmonė „Kauvesta“. Abi įmonės bus reorganizuotos prijungimo būdu. „Kautra“ šių metų rugpjūčio 16 dienа perims visа „Kauvestos“ turtа, teises ir pareigas ir tęs veiklа, o „Kauvesta“ baigs savo veiklа kaip juridinis asmuo.

„Kautros“ įstatinis kapitalas - 7,443 mln. litų, „Kauvestos“ - 10 tūkst. litų.

šiuo metu „Kautroje“ dirba apie 380 žmonių, 2003-iųjų pabaigoje įmonėje buvo 443 darbuotojai.

Transazijos

automagistralė

32 Eurazijos valstybės, tarp kurių didžiausios - Japonija, Pietų Korėja, Kinija, Indija ir Rusija, balandžio 26 d. šanchajuje vykusioje JT Ekonominės ir socialinės komisijos sesijoje pasirašė susitarimа dėl Transazijos automagistralės statybos.

Kaip informuoja „Logistic.ru“, tai bus išsišakojusių kelių tinklas, kurio ilgis didesnis nei 140 tūkst. km. Automagistralė prasidės Tokijuje, iš ten keltu automobiliai bus transportuojami į Korėjos pusiasalį, iš kurio per KLDR, Pietryčių, Centrinės ir Pietų Azijos šalis jie galės pasiekti Stambulа.

Vakarinė automagistralės atšaka nusitęs nuo Pusano uosto Pietų Korėjoje per KLDR į Vladivostokа, iš ten link Harbino, Maskvos, Baltarusijos ir baigsis prie Sankt Peterburgo pasienyje su Suomija.

Kaip pažymi ekspertai, šio projekto įgyvendinimas naudingiausias bus šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros, taip pat Rusijai ir Kinijai, kurių teritorija nusidrieks ilgiausios šios magistralės trasos - atitinkamai 17 ir 25,5 tūkst. kilometrų.

JT ekspertų vertinimu, beveik 83 proc. šios automagistralės jau nutiesta, tačiau daugelį jos ruožų reikia iš esmės modernizuoti ir sujungti vienа su kitu, įvesti vieningа nuorodų ir informacijos sistemа.

Pirmа kartа įgyvendinti Transazijos automagistralės projektа buvo pasiūlyta 1959 m., tačiau jo nepasisekė realizuoti dėl techninių problemų ir nestabilios politinės padėties kai kuriose Azijos regiono šalyse.

Prisidėti prie Transazijos automagistralės statybos galėtų ir mūsų šalies kelininkai. Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Rašidas Ibrajevas susitikime su susisiekimo viceministru Valerijumi Ponomariovu ragino Lietuvos kelininkus aktyviau dalintis patirtimi bei siūlyti savo paslaugas Kazachstanui, nes, pasak jo, Lietuvos keliai yra geriausi Rytų Europoje, tokio lygio kelius planuoja tiesti ir Kazachstanas.

šių metų birželio 15 - 18 d. Susisiekimo ministerijos bei Lietuvos transporto įmonių atstovai dalyvaus tarptautinėje parodoje „TransEurazija“ ir tarptautinėje konferencijoje Kazachstano sostinėje Astanoje, kur bus detaliai aptariama galimybė didinti tranzito srautus per Lietuvа, nes tuo suinteresuotos abi šalys.

Parengė Tomas LABžENTIS

„Scania“

sėkmė rinkoje

„Scania“ sunkvežimių gamintojai šiemet pasiekė geresnių rezultatų, negu tikėjosi firmos administracija. Pasak koncerno valdybos pirmininko Leifo Ostlingo, gamybos pertvarkymas tam tikra dalimi apribojo produkcijos tiekim1, tačiau prie sėkmės rinkoje labai prisidėjo kovo mėnesį pristatytas naujosios serijos R modelis.

Per pirmаjį šių metų ketvirtį švedijos automobilių gamintojai pateikė rinkai 15 538 „Scania“ markės sunkvežimius ir autobusus. Pernai per tа patį laikotarpį buvo pagamintos 13 269 šios markės transporto priemonės, iš jų parduota 11 739. šiemet per pirmuosius tris mėnesius realizuota 12441 transporto priemonė su „Scania“ ženklu.

Metų furgonas

Leipcigo automobilių mugėje AMI žurnalų „Lastauto und Omnibus“ ir Trans aktuell“ redakcijų iniciatyva šiemet jau ketvirtа kartа buvo renkamas geriausias komercinis „Metų furgonas“.

štutgarto leidyklos ETM organizuotame renginyje, kurį rėmė Leipcigo automobilių mugės organizatoriai ir automobilių importuotojų sаjunga, komercijos ir transporto firmų vadovai bei kurjerių tarnybų specialistai atliko specialius testus. Jais buvo tikrinamos komercinių automobilių valdomumo ir ergonomikos savybės, valdymo prietaisų išdėstymo patogumas ir krovinių talpumas.

„Metų furgono“ konkursui buvo pristatytas 21 automobilis, jie testuoti atskirose klasėse: nedidelis prekėms išvežioti, lengvasis ir sunkusis furgonai. Iš jų dar buvo renkamas absoliučiai geriausias ir geriausias importinis.

Absoliučiai geriausiu komercinės paskirties furgonu pagal testo rezultatus pripažintas „VW Caddy TDI“, geriausiu importiniu šios klasės atstovu tapo FIAT „Doblo Cargo 1,3 JTD“.

Geriausiu lengvuoju furgonu ( iki 2,8 tonos) tituluotas „Mercedes - Benz Vito CDI“, geriausiu importiniu šios klasės furgonu - „Renault Trafic 1,9 dCi“.

Geriausio sunkiojo furgono ( iki 3,5 tonos) titulas teko „Mercedes - Benz Sprinter 313 CDI“, geriausiu importiniu pripažintas „Renault Master 2,5 dCi“.

„Lastauto und Omnibus“ - 80 metų

Gegužės 6 d. seniausias Europoje krovininiams automobiliams ir autobusams skirtas žurnalas „Lastauto und Omnibus“ pažymėjo 80 metų jubiliejų.

1924 m. pasirodė pirmasis šio specializuoto žurnalo numeris. štutgarte įsikūrusi ETM leidykla „Lastauto und Omnibus“ skaitytojams pateikė siurprizа - išleido specialų jubiliejui skirtа žurnalа. Daugiau kaip 100 puslapių leidinyje apžvelgiama automobilių rinkos praeitis, pokyčiai ir perspektyva.

Krovininių automobilių ir autobusų gamybos tobulėjimas, nelengvas įvairių markių ir modelių kelias iki jų debiuto pasaulio rinkose ir kita aktualių 80-ties metų iliustruota įvykių kronika turėtų sudominti dabartinius „Lastauto und Omnibus“ skaitytojus.

Linksmos, įdomios, kurioziškos ir žavingos istorijos apie automobilių kūrėjus ir jų kūrinius iš žurnalo archyvų suteikia specialiam leidiniui neįkainojamа vertę. Devintаjį dešimtmetį pradėjęs „Lastauto und Omnibus“ ir toliau liks ištikimu krovininių automobilių, autobusų ir komercinio transporto rinkos specialistų, gamintojų, vežėjų ir ekspeditorių įmonių vadovų ir vairuotojų pagalbininku.

Parengė

Tomas LABžENTIS

MAZ-MAN MODERNIZUOTI

Nuo 2004 metų pradžios MAZ-MAN gamina modernizuotus visų modelių sunkvežimius.

Patobulinti visi sunkvežimių mazgai bei agregatai, kurie per ilgus eksploatavimo metus sulaukė daugiausia vartotojų priekaištų. Gamykla pradėjo naudoti tik savos konstrukcijos rėmus, pagamintus taikant vadinamojo šaltojo jungimo technologijа, padidinančiа gaminių patikimumа daugiau nei du kartus.

Patobulinta rėmo lakavimo bei dažymo technologija. Kuro bakai taip pat gaminami pagal patobulintа technologijа. į automobilius įdiegta nemažai importinės gamybos komponentų - tai pneumoaparatai, stabdžių trinkelės, amortizatoriai.

Naujovės leido sumažinti iš klientų gaunamų reklamacijų skaičių du kartus bei padidinti metinę MAZ-MAN automobilių ridа iki 120-150 tūkst. km. Dabar gamintojai automobiliams suteikia vienerių metų arba 100 000 km ridos, varikliams ir pavarų dėžėms - dvejų metų arba 200 000 kilometrų ridos garantijas.

Deja, yra ir blogų naujienų - sunkvežimių MAZ-MAN kainos nuo 2004 metų liepos 1 dienos didės.

Kaip pranešė MAZ-MAN gamyklos pardavimo bei serviso direktorius Stanislavas Ivaniušenka, nuo 2004 m. liepos 1 d. bazinės komplektacijos sunkvežimių kainos vidutiniškai padidės 8 proc.

Paskutinį kartа MAZ-MAN sunkvežimių kainos keitėsi prieš pusmetį. Gamykla išlaikė žodį, duotа vežėjams 2004-ųjų pradžioje, ir nepadidino kainų per pirmаjį metų pusmetį, nors per šį laikotarpį išaugo iš Vokietijos gaunamų variklių, kabinų bei pavarų dėžių kainos. Dėl pastaruoju laikotarpiu padidėjusių metalo kainų pabrango ir Baltarusijoje gaminamos važiuoklės detalės.

Vertė Lina JAKUBAUSKIENė

"Transporto pasaulis"
Liepa Nr. 7(43)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS šALINA KLIūTIS

Lietuvos muitinė: vežėjams darbas palengvėjo, bet problemų dar liko

Psichologija

„SUDEGANTYS“ DARBE

Servisas

Braziliški COFAP amortizatoriai okupuoja Europа

Užsienyje

Kilmė - olandiška, gimtinė - Anglija

SCHMITZ CARGOBULL: ilgametė patirtis, naujovės ir mobilumo garantija

„DRAMBLIų LENKTYNIų“ PABAIGA ?

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

IRU: Eurazijos ekonominė erdvė - XXI amžiaus perspektyva

Žinotina

SKUBėK LėTAI - SUTAUPYSI

VKTI: kas, kada ir kaip tikrinama

Paslaugos

„Linavos“ serviso komanda dirba vežėjams

Keleivinis transportas

UTENIšKIAI šVęS PENKIASDEšIMTMETį

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos europoje

Technika

Galingieji mažyliai MULTICAR

Teisė

Prasikaltusio darbuotojo atleidimas iš darbo

Muziejus

LAZ-695: PRADžIų PRADžIA