Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika vežėjų bylose 2003-2004 m.

Praëjusiame þurnalo ¥Transporto pasaulis" numeryje trumpai pristatëme Lietuvos Aukðèiausiojo teismo (toliau - Teismo) praktikos apþvalgà, susijusià su veþëjams aktualiais klausimais - kroviniё vagystëmis Lenkijos Respublikoje, apmokëjimu uþ kroviniё veþimo paslaugas, kai jas uþsako ekspeditorius, senaties terminus ir kt. Ðá kartà, tїsdami pradëtà temà, aptarsime veþëjo civilinës atsakomybës draudimo klausimus bei draudimo kompanijos vaidmená veþëjo ginèuose su pretenzijas reiðkianèiais asmenimis.

(Tїsinys)

Veþëjo draudimo kompanijos atsakomybë

Dar 2001 m. birþelio 15 d. Lietuvos Teismё praktikos, taikant CMR konvencijà, apþvalgoje, Lietuvos Aukðèiausiasis teismas atkreipë dëmesá á tai, kad teismai nevienodai sprendþia draudimo kompanijё dalyvavimo veþëjё bylose klausimus, o kartais nagrinëdami bylà net nesiaiðkina, ar veþëjas yra apdraudїs savo atsakomybї.

Teismas nurodë, kad nagrinëjant bylas dël þalos, padarytos krovinio suþalojimu ar praradimu, atlyginimo, teismai savo iniciatyva privalo iðsiaiðkinti, ar veþëjo civilinë atsakomybë buvo apdrausta, kadangi þalos dydis ir aplinkybës, kuriomis þala buvo padaryta, lieèia ir draudimo kompanijos interesus. Paaiðkëjus, kad veþëjo civilinë atsakomybë yra apdrausta, veþëjo draudimo kompanija turi bûti traukiama á bylos nagrinëjimà bent treèiuoju asmeniu.

Teismas paþymëjo, kad veþëjo civilinës atsakomybës draudimo sutartis ið prigimties yra sutartis treèiojo asmens (daþniausiai - krovinio savininko ar krovinio savininkui þalà aytlyginusio asmens) naudai, todël þalos atlyginimo reikalaujantis asmuo turi teisї reikalauti þalos atlyginimo ne tik ið veþëjo, bet ir tiesiogiai ið jo draudimo kompanijos. Apibendrindamas Teismas nurodë, kad þalos atlyginimo reikalaujantis asmuo gali pareikðti ieðkiná:

• tiesiogiai veþëjui (tokiu atveju draudimo kompanija traukiama á bylà kaip treèiasis asmuo);

• tiesiogiai veþëjo draudimo kompanijai (tokiu atveju veþëjas traukiamas á bylà kaip treèiasis asmuo);

• veþëjui ir veþëjo draudimo kompanijai kartu (tokiu atveju veþëjas ir jo draudimo kompanija yra bendraatsakoviai).

Civilinëje byloje Nr. 3K-3-730/2003 Teismas nurodë, kad jei veþëjo civilinë atsakomybë pagal vienà draudimo sutartá apdrausta bendru dviejё draudimo kompanijё draudimu (pavyzdþiui, draudimo kompanija ¥ERGO Lietuva" ir draudimo kompanija ¥Lindra"), uþ draudimo iðmokos mokëjimà reikalavimà pareiðkusiam asmeniui abi draudimo kompanijos atsako solidariai.

Teismas akreipë dëmesá á vienà svarbё aspektà - maksimalios draudimo iðmokos dydá ir maksimalё veþëjo atsakomybës dydá. Draudimo kompanijos atsakomybë yra ribojama draudimo sutartyje nurodyta suma. Jeigu krovinai veþami pagal CMR konvencijos nuostatas, maksimali veþëjo atsakomybë (jei nëra specialiё susitarimё dël krovinio vertës) yra apie 10 000 EUR uþ tonà veþamo krovinio brutto svorio (t.y. 8,33 SDR uþ 1 kilogramà krovinio brutto svorio), taigi draudimo polise nurodyta veþëjo atsakomybës uþ kroviná suma, gabenant krovinius iki 24 tonё svorio, turëtё bûti ne maþesnë kaip 240 000 EUR. Jeigu draudimo polise bus nurodyta maþesnë atsakomybës draudimo suma (pavyzdþiui, 100 000 EUR), veþëjui praradus 200 000 EUR vertës 24 tonё svorio kroviná, draudimo kompanija atlygins tik 100 000 EUR, o likusius 100 000 EUR veþëjui teks atlyginti ið savo lëðё ir turto. Kadangi draudimo sutarties sàlygos gali bûti keièiamos ne tik sudarant naujà draudimo sutartá, o ir bet kuriuo metu pakeièiant galiojanèios draudimo sutarties sàlygas, rekomenduotume patikrinti, ar Jûsё atsakomybë apdrausta maksimaliai. Jei paaiðkës, kad atsakomybës uþ kroviná draudimo suma yra maþesnë kaip 240 000 EUR, siûlytume nedelsiant kreiptis á Jûsё draudimo kompanijà dël draudimo sutarties pakeitimo.

Be abejo, draudimo sutartyje gali bûti ir kitё ávairiё nuostatё, ribojanèiё draudimo kompanijos atsakomybї draudiminio ávykio atveju. Viena ið tokiё priemoniё apriboti draudimo kompanijos atsakomybї yra sàlyginës / besàlyginës franðizës (paprastai veþëjo atsakomybës draudimo sutartyse sudaranèios apie 500-3 000 EUR). Besàlyginë franðizë - tam tikra pinigё suma, kurià kiekvieno draudiminio ávykio atveju privalo padengti pats veþëjas. Sàlyginë franðizë - taip pat tam tikra pinigё suma, atliekanti kiek kitokià funkcijà, nei besàlyginë franðizë: jeigu ávykus draudiminiam ávykiui padarytos þalos dydis yra maþesnis uþ sàlyginës franðizës dydá, draudimo kompanija iðmokos nemoka, o visà þalà padengia pats veþëjas. Jeigu þalos dydis yra didesnis uþ sàlyginës franðizës sumà, draudimo kompanija padengia visà þalà, neiðskaitant sàlyginës franðizës sumos. Akivaizdu, kad veþëjui yra naudingiau draudimo sutartyje susitarti dël sàlyginës franðizës, nei dël besàlyginës.

Taigi, jei ieðkinys dël krovinio apgadinimu ar praradimu padarytos þalos pareiðkiamas draudimo kompanijai, teismas negali priteisti þalos daugiau, nei draudimo sutartyje nurodyta suma, iðskaitant besàlyginës fraðizës sumà. Tiek besàlyginës franðizës sumà, tiek sumà, virðijanèià draudimo sutartyje nurodytos veþëjo atsakomybës draudimo sumos dydá teismas gali priteisti tik ið veþëjo tiesiogiai.

Kartais ieðkinius veþëjams pareiðkї asmenys, remdamiesi CMR konvencijos 27 str., reikalauja priteisti 5 proc. metines palûkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai (þalos atlyginimui), palûkanas pradedant skaièiuoti nuo tos dienos, kai veþëjui raðtu buvo pateiktas reikalavimas atlyginti þalà, o jei tokio reikalavimo nebuvo - nuo ieðkinio pateikimo teismui dienos. Taèiau tokios palûkanos gali bûti priteisiamos tik ið veþëjo, o ne ið jo draudimo kompanijos. Veþëjas, sumokëjїs palûkanas, gali ið draudimo kompanijos pareikalauti nebent netesybё ar palûkanё dël draudimo iðmokos mokëjimo termino praleidimo, jei tokia sàlyga numatyta draudimo sutartyje arba ástatyme. Dëmesys atkreiptinas á tai, kad dvigubas palûkanas draudþia CK 6.37 str., t. y. palûkanos uþ priskaièiuotas palûkanas neskaièiuojamos, taip pat negalima nuo þalos atlyginimo sumos priteisti didesniё palûkanё, nei nurodyta CMR konvencijos 27 str. (5 proc. metams), kadangi susitarimus dël didesniё palûkanё draudþia CMR konvencijos 41 str.

Draudimo sutartis pagal civilinës teisës teorijà laikytina fiduciarine sutartimi (ið lotynё klb. fidus - pasitikëjimas), t.y. draudimo sutarties ðalis turi sieti tarpusavio pasitikëjimas, jos turi sàþiningai bendradarbiauti ir teikti viena kitai pagalbà ir abipusiðkai atskleisti visà informacijà, galinèià turëti átakos draudiminio ávykio aplinkybiё bei þalos dydþio nustatymui. Todël jei po draudiminio ávykio veþëjas nevykdo ðios ar kitё draudimo sutartyje nustatytё prievoliё (pvz., operatyviai, nustatytais terminais praneðti apie draudiminá ávyká), draudimo kompanija gali sumaþinti draudimo iðmokà tiek tais atvejais, kai dël draudimo iðmokos kreipiasi tiesiogiai veþëjas, tiek kitais atvejais, kai dël þalos arlyginimo kreipiasi krovinio savininkas ar kitas reikalavimo teisї turintis asmuo.

Reda ALEKSYNAITė

"Transporto pasaulis"
Birželis Nr. 6(42)

"Linava" informuoja

Naujienos

Naujienos

Aktualijos

DIPLOMATINė VEžėJų ATSTOVYBė

Faktai ir komentarai

Skaitmeninių tachografų projektas stringa

GAIRėS

Lietuvos vežėjai - Europos Bendrijoje

Permainos užgrūdino „Linavа“

Keliai

Tikslas - ne baudos, o pagalba

Padangos

šykštus moka du kartus, taupus - vienа

Pas kaimynus

Cisternos, priekabos ir puspriekabės iš Lenkijos

Psichologija

DEšIMT KLIMATO TAISYKLIų

Servisas

Pagalba - ištisа parа

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Keleivinis transportas

VIEšASIS TRANSPORTAS BūSIMAJAME DVIMIESTYJE

Technika

Atkaklūs švedai iš „SCANIA“

Teisė

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika vežėjų bylose 2003-2004 m.

Automobilių sportas

Gal pagaliau!!!

Muziejus

TRILEX - genialus šveicarų išradimas