Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Atkaklūs švedai iš „SCANIA“

Liucijus Suslavièius

Avaringumo Europos Sàjungos ðaliё keliuose statistika nenuginèijamai rodo, jog per metus avarijose, susidûrus kaktomuða lengvajam automobiliui ir sunkveþimiui, þûva apie 4000 þmoniё. Tokios avarijos sudaro du treèdalius ðiё dviejё kategorijё automobiliё susidûrimё. Apie 90 % ávykiё prieþastis - lengvёjё automobiliё vairuotojai, lenkdami ar neteisingai ávertinї situacijà, nemaþindami greièio iðvaþiuoja á prieðprieðinio eismo juostà. „Svorio kategorijos" pernelyg skirtingos, ir visas triûsas, ádëtas konstruojant lengvёjё automobiliё deformacines zonas, nueina perniek: galingo smûgio energijà tenka „sugerti" lengvojo automobilio këbului, nes standus sunkveþimio rëmas, masyvûs jo lonþeronai to tiesiog negali padaryti. Tiesa, Europos Komisija patvirtino reikalavimus, kad nuo pernai metё rugpjûèio visi nauji ES registruojami krovininiai automobiliai privalo turëti priekyje átaisà, neleidþiantá lengvajam automobiliui susidûrimo metu palásti po priekine sunkveþimio dalimi. Taèiau ið esmës tai nieko nepakeis: susidûrimo metu vis tiek daugiausia deformuosis lengvasis automobilis, vadinasi, ir jame esantys þmonës turës patirti didþiules dël neigiamo pagreièio atsirandanèias apkrovas, kuriё jё vidaus organai paprasèiausiai neatlaikys...

Ðvedё firmos „Scania" specialistai, jau senokai uþsiimantys pasyviojo saugumo problemomis, þmoniё traumavimo avarijose prieþastims neadekvatё EK sprendimà kritikavo dar prieð jam ásiteisëjant. Prieð porà metё „Scania" pristatë savàjá poþiûrá á ðià problemà, pasiûlydama sunkveþimio su priekine deformacine zona koncepcijà. Apie jà buvo nemaþai raðoma, bet tada ir ástatymё leidëjai, ir gamintojai apsimetë - kitaip ir nepasakysi - nepastebëjї ðvedё idëjos. Jos esmë paprasta: sunkveþimiuose su kabina virð variklio priekyje árengti specialios konstrukcijos lengvai deformuojamà skyriё, primenantá trumpà variklio kapotà. Jis ir priima bei suðvelnina susidûrimo smûgá. Kadangi tokiu atveju sinchroniðkai gniuþdomos abiejё automobiliё konstrukcijos, tikimybë iðlikti gyvam lengvojo automobilio salone gerokai padidëja. Gyvybës ir mirties riba avarijoje laikomas suminis 56 km/h greitis, o árengus deformacinї zonà sunkveþimio priekyje, galimybë likti gyvam iðlieka ir esant 90 km/h suminiam greièiui. Pavertus tai sausa statistika, apskaièiuota, jog per metus pavyktё iðgelbëti maþdaug 900 þmoniё gyvybї. Bet nusvërë kritiðkas poþiûris: sunkveþimio su deformacine „nosimi" ilgis padidëja 600 milimetrё, o svoris - apie 250 kilogramё. Vadinasi, reikia arba keisti ðiuo metu grieþtai reglamentuojamà krovininio automobilio ar autotraukinio ilgá ir didþiausià leidþiamà masї arba susitaikyti su maþesne këbulo (puspriekabës) talpa ir tonaþu. Biurokratai nenorëtё keisti reglamento, o gamintojai nesuinteresuoti didinti automobilio nuosavà masї ir maþinti këbulo talpà ir tonaþà, nes tuo gali bûti nepatenkinti pirkëjai.

Vis dëlto ðvedai nenurimo: net ir nesulaukї pritarimo, jie dirbo toliau ir pagamino jё idëjas atitinkantá triaðá vilkikà dabar gaminamё „Scania" agregatё pagrindu bei toká - jau ne ásivaizduojamà, o realё saugё automobilá, pademonstravo sunkveþimiё salone. Automobilio priekyje - aptakiё formё pastebimai siaurëjantis á prieká kapotas, koks dar prieð keliasdeðimt metё buvo bûdinga daugelio sunkveþimiё silueto dalimi. Bet áspûdis klaidina: toli pirmyn nuo priekinio tilto atsikiðїs kapotas neslepia viduje nei variklio, nei jo auðinimo sistemos radiatoriaus. Ðie agregatai tebëra senoje vietoje - po vairuotojo kabina. O po palyginti minkðtu ir nesunkiai sumaigomu (kad kuo maþiau nukentëtё sunkveþimio kliudytas pëstysis ar dviratininkas) kapotu yra apgalvota erdvinë konstrukcija. Apaèioje, dar 20 centimetrё atsikiðїs á prieká, lengvojo automobilio buferio aukðtyje sumontuotas plastmase „apvilktas" buferis. Jis horizontaliais iðilgai deformuojamais spyriais sujungtas su rëmo lonþeronais. Virð buferio - su juo sujungti dar keli panaðios konstrukcijos deformuojami elementai. Jie priims ir suðvelnins ir paties vilkiko smûgá á kokià nors vertikalià kliûtá, pavyzdþiui, priekyje sustojusio sunkveþimio galà. Deformacinës „Scania" zonos kartu su jà juosianèiu plastmasiniё buferiu forma parinkta taip, kad bûtё kuo maþesnë frontalaus susidûrimo galimybë. Smailëjanti priekinë sunkveþimio dalis dauguma atvejё nustums jà kliudþiusá lengvàjá automobilá á ðonà, taip susilpnindama susidûrimo jëgà. Konstruktoriai paliko galimybї dar labiau padidinti deformacinës zonos apsauginá poveiká árengus apie susidûrimo pavojё informuojanèius daviklius, o kapoto elementus padarius judinamus pneumatinëmis ar elektrinëmis pavaromis. Taip bûtё galima prieð susidûrimà smûgio jëgà absorbuojanèius elementus pastumti smûgio kryptimi ir dar pailginti deformacijos trukmї. O tai reikðtё þmones veikianèiё apkrovё sumaþinimà ir padëtё ðiek tiek efektyviau apsaugoti jё gyvybї.

Konceptualё vilkikà pristatїs uþ techninї paþangà atsakingas „Scania" viceprezidentas Hasse Johansonas teigë, jog kûrëjai yra ásitikinї, kad „Scania" pasiûlyta kryptimi po keleriё metё pasuks ir kiti gamintojai. O ðiandieninis firmos tikslas - realiai egzistuojanèiu prototipu parodyti ástatymё leidëjams, jog neretai pakanka tik neþymiai pakeisti galiojanèias nuostatas ir reikalavimus, kad bûtё pasiekti realûs ir svarûs rezultatai, lengvinant autoavarijё pasekmes.

"Transporto pasaulis"
Birželis Nr. 6(42)

"Linava" informuoja

Naujienos

Naujienos

Aktualijos

DIPLOMATINė VEžėJų ATSTOVYBė

Faktai ir komentarai

Skaitmeninių tachografų projektas stringa

GAIRėS

Lietuvos vežėjai - Europos Bendrijoje

Permainos užgrūdino „Linavа“

Keliai

Tikslas - ne baudos, o pagalba

Padangos

šykštus moka du kartus, taupus - vienа

Pas kaimynus

Cisternos, priekabos ir puspriekabės iš Lenkijos

Psichologija

DEšIMT KLIMATO TAISYKLIų

Servisas

Pagalba - ištisа parа

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Keleivinis transportas

VIEšASIS TRANSPORTAS BūSIMAJAME DVIMIESTYJE

Technika

Atkaklūs švedai iš „SCANIA“

Teisė

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika vežėjų bylose 2003-2004 m.

Automobilių sportas

Gal pagaliau!!!

Muziejus

TRILEX - genialus šveicarų išradimas