Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Permainos užgrūdino „Linavа“

Artėjantis asociacijos „Linava“ XIV kongresas - palanki proga apžvelgti praėjusį laikotarpį, įvertinti nuveiktus darbus, suformuluoti strategines užduotis ateičiai. Vežėjams nuolat rūpi klausimas - kaip gyvensime rytoj? Jis išlieka aktualus ir dabar, kai Lietuva tapo ES nare. Kokia asociacijos „Linava“ ir jos narių perspektyva? į šiuos ir kitus žurnalo „Transporto pasaulis“ klausimus atsako asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas KONDRUSEVIčIUS.

- ¥Linava" veikli, nes ji reikalinga veþëjams. Ar nesikeièia asociacijos vaidmuo ðiandien, ar ji iðliks naudinga transporto ámonëms iðsiplëtusioje Europos Sàjungoje?

- Keliё transportas Lietuvoje ir toliau iðlaiko dominuojanèià pozicijà tiek vidaus, tiek ir tarptautiniuose veþimuose. Asociacija ¥Linava" yra gausiausia asociacija Lietuvoje, sutelkianti pagrindinї mûsё valstybëje veikianèiё transporto operatoriё dalá.

Metё pradþioje asociacijoje buvo 1369 ámonës, kurios turi apie 3000 autobusё ir daugiau nei 12000 tarptautiniams veþimams skirtё transporto priemoniё.

Per paskutinius ketverius metus nariё skaièius nebe augo, o maþëjo. Tai vyko dël verslo sàlygё naujoviё, pasikeitimё kaimyniniё ðaliё rinkose, aðtrios vidaus konkurencijos tarp transporto ámoniё.

2003 metais á asociacijos gretas buvo priimta 35 naujos narës, 58 ámonës tapo tikraisiais nariais, 158 - paðalintos ið asociacijos, 6 - iðstojo savo noru. Ðiais metais 128 ámonës buvo paðalintos ið asociacijos uþ nario mokesèio nemokëjimà, tad nariё skaièius dar sumaþëjo ir dabar ¥Linavoje" - 1241 narys bei kandidatas á narius. Daugiausia veþëjё, beveik treèdalis, yra Vilniaus regione (apie 30%), Kauno regione - 19%, Klaipëdos regione - 16%.

Iðlaikydama svarbiausius veiklos prioritetus ¥Linava" ir ateityje iðliks veþëjё interesё gynëja, besirûpinanti verslo aplinkos geresniё sàlygё kûrimu ES erdvëje, siekianti paversti Lietuvà patrauklia uþsienio ðaliё verslininkams, uþsakantiems ir siunèiantiems krovinius. ¥Linavos" dalyvavimas kuriant logistikos centrus Lietuvoje, senё rinkё iðsaugojimas, naujё rinkё Rytuose paieðka - tai konkretûs þingsniai á perspektyvà.

- Kaip atrodo dabartinës ¥Linavai" priklausanèios transporto ámonës, kokie jё iðskirtiniai bruoþai? Ar galima teigti, kad asociacijos nariai uþaugo, sutvirtëjo ir tapo pajëgûs konkuruoti Europos Sàjungoje?

- Pastebima tendencija, kad veþëjё ámonëse daugëja turimё transporto priemoniё, o asociacijos nariё skaièius maþëja. Toks procesas yra logiðkas, nes taip ámonëms lengviau atlaikyti auganèià konkurencijà. Taèiau turime daug maþё ámoniё, joms atstovaujame ir ieðkome bûdё joms padëti iðlikti.

Beveik pusë nariё (47%) turi nuo 1 iki 5 automobiliё. Taèiau prieð trejus metus tokiё ámoniё buvo 65%. Kitas rodiklis, rodantis ámoniё stambëjimà, tai didëjantis skaièius ámoniё, turinèiё 6 - 20 automobiliё. Dabar tokiё ámoniё yra beveik 40%, o prieð trejus metus jё buvo tik 28%.

Remiantis apklausos duomenimis, 3% ámoniё krovininio transporto priemoniё ið viso neturi. Tai ekspedicinës, draudimo ir kt. ámonës. Po 1 automobilá turi 6% nariё, nuo 2 iki 5 automobiliё turi 41% nariё.

Atlikome analizї ir nustatëme, kaip atrodo mûsё nariai pagal veþimё pobûdá. Vyrauja prekiё gabenimai tentinëmis, vadinamosiomis universaliomis, transporto priemonëmis - 65%, refriþeratoriais - 19%. Mûsё vykdoma transporto politika sàlygoja pokyèius: vyksta transporto specializacija, didëja veþimai autoveþiais, cisternomis, konteineriais ir kt. Galime teigti, kad mûsё veþëjai ðiandien turi ávairiausiё transporto priemoniё ir gali veþti bet kurá kroviná. Lietuvos veþëjai iðradingi ir uþpildo visas atsiradusias laisvas niðas pagal veþimё rûðis, pobûdá ar geografijà.

- Kelionës leidimai iki ðiol buvo viena ið aktualiausiё problemё veþëjams, nes tranzitinë Lietuva negalëjo vadovautis vien tik pariteto principais. Kà galite pasakyti apie leidimё poreikio tendencijas?

- Apie Lietuvos veþëjё aktyvumà liudija panaudotё kelionës leidimё skaièius, kuris turi tendencijà augti. Kaip kasmet, taip ir ðiemet asociacija daug dëmesio skyrë labai opiai problemai - uþsienio ðaliё leidimё gavimui.

2003 m. gautas kelionës leidimё skaièius gerokai didesnis negu 2002-aisiais ir ankstesniais metais. Be abejo, reikëjo bendrё su Susisiekimo ministerija pastangё, kad papildomai gautume trûkstamё kelionës leidimё, ypaè Lenkijos, Rusijos, Prancûzijos ir kt. Ne paslaptis, kad daugelyje uþsienio valstybiё asociacijos daro labai svarbià átakà skiriant papildomus leidimus vienai ar kitai ðaliai. Geri, konstruktyvûs, draugiðki asociacijё santykiai gali turëti didelës reikðmës priimant mums palankesnius sprendimus. Todël ðiais metais, iki ástojimo á ES, beveik nejutome leidimё stygiaus, iðskyrus Rusijos treèiё ðaliё leidimus.

Apibendrinї rezultatus matome, kad per 2003 metus mûsё veþëjai daugiausia panaudojo Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos, Beniliukso ðaliё kelionës leidimus.

Po Lietuvos ástojimo á ES kardinaliai keièiasi kelionës leidimё gavimo, panaudojimo strategija. Manau, kad veþëjams aktualu ne tik geresnës galimybës dirbti ES ðalyse, juos domina ¥Linavos" organizuojama naujё rinkё paieðka ir pleèiamas darbas iki ðiol maþai ásisavintose rinkose, todël visё pirma asociacijai reikia rûpintis Vidurinës Azijos ir kitё Azijos ðaliё kelionës leidimё gavimu.

Pasinaudodamas proga norëèiau informuoti apie Europos Bendrijos leidimus ir nustatytus ákainius.

Susisiekimo ministras savo ásakymu patvirtino Bendrijos leidimo ir jo patvirtintos kopijos formas lietuviё kalba. Bendru sutarimu su Susisiekimo ministerija leidimai ir jё kopijos pradëti iðdavinëti veþëjams nelaukiant geguþës pirmos dienos pagal pateiktas paraiðkas.

Veþëjams aktualiausias klausimas buvo Bendrijos leidimё ir jё kopijё kaina., kad rinkliavos uþ Bendrijos leidimus ir jё kopijas nebûtё didesnës nei dabar galiojanèios uþ veiklos licencijos iðdavimà ir uþ licencijos kortelї. Mums pavyko átikinti valstybines institucijas nedidinti kainё, ir 2004 m. kovo 10 d. buvo priimtas Vyriausybës nutarimas, patvirtinїs 250 Lt rinkliavà uþ Bendrijos leidimo iðdavimà 5 metё laikotarpiui ir 150 Lt rinkliavà uþ Bendrijos leidimo kopijos iðdavimà 5 metё laikotarpiui.

Ðiuo metu dar neiðsprїstas klausimas dël dabar galiojanèios keliё transporto licencijavimo tvarkos, t. y. ar iðliks dabar galiojanèios veiklos licencijos ir licencijё kortelës tarptautiniam kroviniё veþimui, ar ne. Susisiekimo ministerija siûlo keisti dabar galiojanèias Keliё transporto veiklos licencijavimo taisykles ir Keliё transporto kodeksà, numatant, jog transporto priemonëms, kuriё kraulumas virðija 3,5 t arba bendra masë virðija 6 t, licencijё korteles pakeistё Bendrijos leidimё kopijos.

- Ar pavyko ágyvendinti visus praëjusio kongreso rezoliucijoje numatytus uþdavinius?

- XIII kongrese buvo priimta 14 punktё rezoliucija. Kongreso rezoliucijai vykdyti buvo sudarytas priemoniё planas, numatyti vykdymo terminai, atsakingi asmenys. Ið 14 punktё 10 punktё ávykdyta arba vykdoma.

Pirmiausia norëèiau pakalbëti apie tai, ko nepavyko ágyvendinti. Neávykdytas 7 punktas: ¥Kartu su Lietuvos nacionaline ekspeditoriё asociacija ¥Lineka" siekti, kad ekspeditoriё veikla bûtё sertifikuojama, o ekspeditoriams bûtё privalomas profesinio pasirengimo egzaminas". Asociacija ¥Linava" kartu su asociacija ¥Lineka" daug stengësi, pateikë siûlymus, kaip reglamentuoti ekspeditoriё veiklà, taèiau Susisiekimo ministerija, Konkurencijos taryba ir kitos valdþios institucijos nepritarë, nes Europos Sàjungoje ði veikla nelicencijuojama, nesertifikuojama bei nëra kitaip reguliuojama.

Neávykdytas 9 punktas: ¥Kartu su savivaldybëmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis siekti, kad bûtё iðgyvendintas nelegalus keleiviё veþimo verslas". Buvo organizuojami susitikimai su Susisiekimo ministerija, Savivaldybiё asociacija bei kitomis institucijomis, svarstoma keleivinio transporto sekcijos posëdþiuose problemos dël nelegalaus darbo, taèiau teigiamё rezultatё nepasiekta. Darbas vyksta toliau.

Dar ne viskas padaryta pagal 3 rezoliucijos punktà, t.y. skatinant veþëjus analizuoti savo ámoniё ekonominї-finansinї veiklà, nors ámoniё ekonominës veiklos rodikliё skaièiavimo metodika parengta ir iðplatinta veþëjams. Analizuojami ir aptariami sumanymai, kaip patobulinti ðá darbà ir detaliau iðanalizuoti ekonominius rodiklius pagal transporto priemoniё paskirtá, pvz., tentiniё puspriekabiё, ðaldytuvё ir t. t.

Taip pat ne viskas padaryta pagal 6 rezoliucijos punktà, kuriame numatyta tobulinti mokymo sistemà transporto darbuotojё ruoðimui ir siekti, kad vairuotojё rengimui bûtё suteiktas prioritetas. Dël transporto darbuotojё kvalifikacijos këlimo, mokymo kokybës priekaiðtё nëra, o dël vairuotojё tarptautininkё ruoðimo dar ne viskas padaryta. Nepakankamai propaguojama vairuotojo profesija, nepavyko paveikti Ðvietimo ir mokslo, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijё, kad vairuotojё profesija taptё prioritetinë ir bûtё átraukta á mokymo, perkvalifikavimo programas. Ateityje, bendradarbiaudami su Ðvietimo ir mokslo ministerija, daugiau dëmesio numatome skirti moksleiviё profesiniam orientavimui, propaguosime Lietuvoje ir tarptautiniais marðrutais vaþinëjanèiё vairuotojё profesijà.

- Kokie nuveikti darbai sulaukë didþiausio veþëjё dëkingumo?

- ¥Linava" daug nuveikë keleiviё veþëjё labui. Per paskutinius ketverius metus asociacijos iniciatyva pavyko pakeisti 14 reglamentuojanèiё keleivinio keliё transporto darbà dokumentё. Þinoma, tai labai padëjo keleiviё veþëjams. Ðiandien sunku ásivaizduoti, kaip keleiviё veþëjai dirbtё, jeigu nebûtё sutvarkyti ¥lengvatё" ir PVM ástatymai, jeigu á visus autobusus reiktё ámontuoti greièiё ribotuvus ir tachografus, jeigu marðrutiniai taksi patys nustatinëtё tarifus, jeigu nebûtё pakeisti kai kurie Keliё transporto kodekso punktai.

PVM gràþinimo ið Lenkijos Respublikos ágyvendinimas - vienas ið sëkmingiausiё asociacijos ¥Linava" projektё. Asociacija labai daug prisidëjo rengiant naujà PVM ástatymà. Turiu pasakyti, kad asociacijos specialistё dëka veþëjams suteikta galimybë TIR knygeles bei visas tarptautines kroviniё gabenimo iðlaidas apmokestinti nuliniu PVM tarifu. Taip pat labai svarbus aspektas, kad veþëjai pagaliau turi galimybї susigràþinti PVM uþ uþsienyje pirktus degalus bei atsargines detales.

Asociacija ypatingai aktyviai siekë ir dirbo, kad bûtё pradëtas gràþinti PVM ið Lenkijos. 2002 metё pradþioje asociacija „Linava" kartu su Finansё, Uþsienio reikalё ministerijomis bei Lietuvos ambasada Lenkijoje pradëjo derybas dël PVM gràþinimo procedûros. Nuveiktas milþiniðkas darbas:

sukurta visa teisinë bazë,

per gana trumpà laikà patvirtintos PVM gràþinimo formos uþsienio ðaliё subjektams,

suderinta visa tvarka, pagal kurià degalais prekiaujanèios ámonës, tarp jё ir ¥Petroprofit", galës koreguoti PVM sàskaitas, pagal kurias galima gràþinti PVM uþ pirktus degalus.

Taigi mûsё veþëjai pagaliau gali ið Lenkijos susigràþinti PVM uþ pirktus degalus, tai sudarys nemaþà pinigё dalá.

Nuo 2002 metё liepos 1 dienos galima susigràþinti PVM ið Lenkijos Respublikos. Iki 2003 metё kovo mën. iðraðytos ¥Petroprofit" sàskaitos faktûros uþ pirktus degalus neatitiko Lenkijos mokesèiё inspekcijos keliamё reikalavimё, kadangi trûko kai kuriё rekvizitё. Asociacijos dideliё pastangё dëka pavyko sàskaitas faktûras pakoreguoti, todël veþëjai atgavo 1 073 316 zlotё, t.y. maþdaug 805 tûkst. litё.

Dabar Lenkijos mokesèiё inspekcijai pateiktos ámoniё sàskaitos faktûros, pagal kurias ámonëms bus gràþinta 11 mln. zlotё. Naujausiais duomenimis Lietuvos veþëjams jau gràþinta 2,5 mln. zlotё (1,8 mln. Lt) PVM mokesèio ið Lenkijos. Ið viso ¥Linava" yra sudariusi sutartis su 425 transporto ámonëmis dël PVM gràþinimo ið Lenkijos.

Stengiamës, kad mûsё veþëjai galëtё susigràþinti PVM uþ pirktus degalus ið Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Kazachstano.

Pasiektas kompromisas dël komandiruoèiё sànaudё apmokestinimo - taip pat didelis ¥Linavos" laimëjimas. Ðis ávykis parodë, kokia stipri ir solidi asociacija ¥Linava", kokia ji reikalinga ginant veþëjё verslo interesus.

Pagal LR Vyriausybës nutarimà Nr. 99 ¥Dël komandiruoèiё sànaudё atskaitymo ið pajamё tvarkos patvirtinimo" nuo 2003 m. spalio 1 d. dienpinigiai, virðijantys 50 proc. mënesinio darbo uþmokesèio sumà, turëjo bûti apmokestinami. Todël asociacija ¥Linava", ávertinusi ðio nutarimo ekonomines-socialines pasekmes veþimё verslui, kreipësi á visas kompetentingas institucijas reikalaudama panaikinti ðá nutarimà. Kaip þinote, buvo parengta bendra asociacijos ¥Linava" derybinë pozicija dël komandiruoèiё iðlaidё apmokestinimo.

Po sunkiё derybё su Finansё ministerija pavyko surasti kompromisiná sprendimà ir LR Vyriausybë priëmë nutarimà, pagal kurá nuo 2003 m. spalio 1 d. komandiruoèiё kompensacijё dydþiai buvo pakeisti ið esmës.

Pagal galiojanèià tvarkà nuo 2003 m. spalio 4 d. iki 2003 m. gruodþio 31 d. ámonëms, kurios buvo nustaèiusios darbuotojams didesná negu minimalus 450 Lt mënesinis atlyginimas, papildomi apribojimai dël komandiruoèiё á uþsiená dienpinigiё nebuvo taikomi. Todël veþëjai per 2003 m. spalio - gruodþio mënesius vidutiniðkai sutaupë apie 25 mln. litё darbdaviё sumokamo mokesèio Sodrai (vidutiniðkai apie 1558 Lt uþ vienà vairuotojà).

Nuo 2004 m. sausio 1 d. darbuotojui per mënesá iðmokëti dienpinigiai yra priskiriami komandiruoèiё kompensacijoms be papildomё apribojimё, jei darbuotojo mënesinë alga yra didesnë negu 585 Lt (450 Lt x 1,3). Nors veþëjai nuo 2004 m. sausio 1 d. turi darbuotojams mokëti didesná mënesiná darbo uþmokestá, sutaupoma mokesèiё suma, kurià darbdaviai sumokëtё Sodrai, per ðiuos metus sudarytё apie 69 mln. litё (vidutiniðkai apie 5949 Lt uþ vienà vairuotojà).

Po ilgai vykusiё derybё ir bendrё pastangё su Susisiekimo ministerija pasiekta, kad Kalvarijos stovëjimo aikðtelës operatorius nuo geguþës 4 d. ávaþiavimo mokesèio neberenka.

Analogiðka situacija buvo susidariusi ir dël priverstinio naudojimosi Pagëgiё savivaldybës ásteigta ir UAB ¥Juvenika" eksploatuojama transporto priemoniё stovëjimo aikðtele ir uþ tai renkamà 30 Lt mokestá. Asociacija ¥Linava" pasiekë, kad Pagëgiё savivaldybës taryba, vadovaudamasi LR vietos savivaldos ástatymu, panaikino minëtà sprendimà dël priverstinio transporto priemoniё statymo aikðtelëje.

Dar vienas ¥Linavos" rûpestis - dël mokesèiё LR keliё prieþiûros ir plëtros programai finansuoti ir jё neatitikimo ES teisei. Asociacija pateikë pasiûlymus, dël ¥atskaitymё nuo pajamё" mokesèio, kaip neatitinkanèio ES teisë aktё, panaikinimo (0,48 proc.), jo bus atsisakyta tik nuo 2005 m., taèiau numatyta didinti transporto priemoniё savininkё ar valdytojё naudotojo metinius mokesèio ribinius tarifus. Kitas dalykas, pateikti pasiûlymai dël iðimèiё padarymo specializuotoms transporto priemonëms lengviesiems automobiliams gabenti - leistino maksimalaus aukðèio ir ilgio virðijimui. Suderinta, jog rengiamoje mokesèiё uþ virðytus transporto priemoniё svorius ir matmenis rinkimo tvarkoje bus numatyta, jog autoveþiams leidþiamas maksimalus ilgis yra 20,75 m, kaip kad yra daugumoje ES valstybiё, ir uþ tai mokesèiai nebus renkami. Taip pat numatoma suvienodinti mokesèiё dydþius uþ kroviniё veþimà vieno rajono ribose ir visos Lietuvos teritorijoje.

Asociacija ¥Linava", siekdama liberalizuoti techniniё apþiûrё sistemà, atkreipë susisiekimo ministro dëmesá dël keliё transporto priemoniё valstybiniё techniniё apþiûrё atlikimo sistemos bei techniniё apþiûrё centrё atliekamё darbё ákainiё. Ypaè nerimà kelia ákainiё uþ valstybinës techninës apþiûros atlikimà dydþiai bei jё ekonominis pagrástumas. Mûsё nuomone, nustatyti mokesèiё dydþiai uþ sertifikatё ¥þaliam", ¥þaliam ir saugiam" bei Euro 3 ¥saugiam" sunkveþimiui iðraðymà yra nepagrástai dideli, kadangi techniniё apþiûrё centruose neatliekami jokie su minëtais standartais susijusiё parametrё matavimai, o tiesiog perraðomi transporto priemonës gamintojo ar jo ágalioto atstovo iðduoti sertifikatai. Netgi naujai, neeksploatuotai transporto priemonei taikoma ði tvarka. Todël papraðëme ministrà perþiûrëti nustatytus techniniё apþiûrё centrё darbё ákainius, taip pat nustatyti tvarkà, suteikianèià teisї ir kitoms ámonëms, turinèioms visà bûtinà árangà ir atitinkamos kvalifikacijos personalà, atlikti transporto priemoniё valstybinї techninї apþiûrà. Ðiuo klausimu buvo susitikimas LR Seimo Ekonomikos komitete. Kol kas palankus sprendimas nepriimtas.

- Kokià matote logistikos centrё perspektyvà Lietuvoje?

- Sparèiai augant kroviniё srautams visoje Europoje, ypaè Centrinëje, keliё transporto verslininkai turëtё kur kas kruopðèiau planuoti veþimё kryptis ir schemas. Susiformavusios veþimё grandinës nesikeis labai greitai, taèiau reikia atkreipti dëmesá á tai, kad veþimё intermodaliniu transportu daugës ir jё vaidmuo transporto sistemoje didës. Todël veþëjai, siekdami padidinti transporto efektyvumà ir jo rûðiё sàveikà, turëtё orientuotis á vis labiau populiarëjanèius intermodalinius veþimus, á ðias naujas tendencijas jie turëtё atkreipti dëmesá, plëtodami savo verslà.

Keièiant veþimё schemas ir logistikos grandines didesnio efektyvumo link, vienas ið esminiё transporto politikos aspektё ir multimodalumo pagrindas - moderniё logistikos centrё kûrimas. Logistikos centrai, sutelkdami geriausias ávairiё transporto rûðiё savybes, patobulina transporto grandinї ir tampa viena geriausiё galimybiё, formuojant kroviniё srautus.

Efektyvi transporto sistema, paremta intermodalumu, yra bûtina prielaida Europos konkurencingumui. Kol kas intermodalinis transportas dar yra toli nuo to, kad pasiektё tokià rinkos dalá, kurio pageidauja ES ðalys. Veþimai keliё transportu ir toliau dominuoja rinkoje. Todël daugiau dëmesio reikia kreipti eismo saugumui, kamðèiё maþinimui, aplinkosaugai. Vienas ið bûdё - logistikos centrai, kurie patenkina aplinkosaugos reikalavimus ir padidina intermodaliniё operacijё efektyvumà.

Lietuva yra uþsibrëþusi sukurti modernià intermodalinio transporto infrastruktûrà iki 2015 metё, joje - ir logistikos centrё tinklà didþiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai vienas ið prioritetiniё valstybës uþdaviniё, atspindintis multimodalinio transporto sistemos plëtotës svarbà ir aktualumà. Kuriant tokius modernius logistikos centrus, bûtina vadovautis Europos patirtimi ir ateityje sëkmingai ásijungti á Europos logistikos centrё tinklà.

Naujos transporto grandinës kûrimas, iðnaudojant logistikos centrus, yra didelis ateities transporto sistemos potencialas, kuriuo bûtina pasinaudoti. Baltijos jûros regionas, bûdamas vienu ið sparèiausiai besiplëtojanèiё transporto srityje, turi puikias galimybes suformuoti naujos kartos logistikos centrё tinklà, sàveikaujantá su kitais europiniais tinklais. Tai leistё realizuoti ne tik labai efektyvius transportavimo proceso sprendimus, bet ir uþtikrintё transporto sektoriaus konkurencingumà ir sëkmingà integracijà á ES.

Asociacija ¥Linava" aktyviai dalyvauja vieno ið logistikos centrё Vilniaus regione kûrime. Mes manome, kad toks logistikos centras Vilniaus regione yra bûtinas, nes sudarytё galimybes kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas, maþinti kamðèius automagistralëse, kurti aplinkosaugai palankià transporto sistemà bei palankias verslo sàlygas ypaè maþoms ir vidutinio dydþio ámonëms. Norëèiau taip pat akcentuoti, kad logistikos centro ásteigimas Vilniaus regione taptё vienu ið pagrindiniё faktoriё, kuris ¥nukrautё" miestà nuo sunkiojo transporto srautё ir sukurtё naujà transporto infrastruktûrà.

Norëèiau paþymëti, kad logistikos centrai yra vienas ið elementё, nulemsiantis ðalies transporto sistemos patrauklumà, uþtikrinsiantis sëkmingà integracijà á Europos Sàjungos transporto paslaugё rinkà ir konkurencingumà bendroje Europos erdvëje. Logistikos centrё tinklas Lietuvoje ne tik pritrauktё tranzitiniё kroviniё srautus ið ES ir NVS ðaliё, bet kartu kurtё palankё Lietuvos valstybës, kaip tranzito ðalies, ávaizdá. Norime, kad Lietuvà kitos ðalys matytё ne tik kaip tranzitinї valstybї, bet ir galinèià suteikti platё spektrà kokybiðkё ir nebrangiё logistikos paslaugё.

Að neabejoju, kad logistikos centras, bûdamas viena ið naujausiё intermodalinio transporto plëtros formё, turi didelá potencialà. Baltijos jûros regiono logistikos centrё tinklo sukûrimas leis realizuoti labai efektyvius transportavimo procesё sprendimus.

- Kokios Lietuvos integracijos á ES stiprybës ir silpnybës?

- Integracijos á ES pasekmes Lietuvos veþëjams galima ávardinti keleriopai: yra teigiamo ir neigiamo poveikio veþëjё verslui. Be abejonës, pirmiausia ávardijamas teigiamas poveikis veþëjams - tai laisvas prekiё ir paslaugё judëjimas. Ne maþiau palankus mûsё verslui sienё kirtimo, t. y. fiziniё barjerё iðnykimas. Pats svarbiausias pokytis - rinkё atvërimas ir perëjimas prie sistemos be leidimё. Lietuvai ástojus á ES, nebereikës jos viduje leidimё kroviniё veþimui. Reikalingas tik leidimas kabotaþui, kuris bus iðduodamas licencijё pagrindu. Pakankamai svarbi galimybë susigràþinti PVM ið Vokietijos, nes tai ágyvendinama tik Lietuvai tapus ES nare.

Nepalankus integracijos á ES poveikis, kurá taip pat labai svarbu ávertinti, - tai padidëjusi mokesèiё naðta, konkurencija su kitais ES nariais, ir, be abejonës, jau ávestas vizё reþimas á Rusijà, Baltarusijà ir Ukrainà.

- Ar nepadidëjo Rytё rinkos reikðmë, Lietuvai ástojus á ES?

- Rytё rinka Lietuvos veþëjams iðliks svarbi ir po ástojimo á ES. Pagrindiniai veiksniai, kurie gali turëti átakos Rusijos ir Lietuvos prekybiniё santykiё plëtrai, tai Rusijos vykdoma politika ES atþvilgiu ir ES politika Rusijos atþvilgiu. Pats Lietuvos narystës ES poveikis, palaikant prekybinius-ekonominius santykius su Rusija, neþymus. Prekybos sàlygos pasikeitë tik tuo, kad Lietuva turi taikyti tokias paèias priemones, kaip ir kitoms treèiosioms ðalims. Tikimës, kad Rusijai einant liberalizavimo link ir tapus PPO nare, prekybos apimtis taip pat didës.

Kalbant apie Rytё rinkà, viena ið didþiausiё Lietuvos integracijos á ES pasekmiё veþëjams - nuo 2003 metё sausio 1 dienos ávestas vizё reþimas á Rusijà, Baltarusijà ir Ukrainà. Tai sukëlë tam tikrё nepatogumё transporto verslininkams - padidëjo iðlaidos ir laiko sànaudos. Asociacija „Linava", siekdama sumaþinti neigiamà vizё reþimo poveiká veþëjams, kartu su Uþsienio reikalё ministerija labai daug padarë, kad bûtё palengvinta vizё iðdavimo tvarka veþëjams.

Mes, matydami veþëjё sunkumus gaunant vizas, tarpininkaujame iðduodant vizas á NVS ðalis gana palankiomis sàlygomis.

- Pasidalinkite asociacijos ateities vizija, Lietuvai ástojus á ES

- Asociacija „Linava" jau prieð kurá laikà pradëjo modeliuoti savo darbo principus ir veiklà, Lietuvai ástojus á ES. Prognozuojame, kad asociacijos darbo krûvis persiskirstys, nes didþiausias krûvis teko TIR sistemos funkcionavimui uþtikrinti. Ástojus á ES, ði funkcija ir toliau iðliks, dirbant su Rytё rinkomis, taèiau 60-70 % sumaþës iðduodamё TIR knygeliё. Todël dalis specialistё turës persikvalifikuoti kitoms funkcijoms atlikti.

Darbo padaugës ir dël naujё asociacijos funkcijё - eurolobizmo ir bendradarbiavimo su profsàjungomis. Juk iki ðiol kontaktuoti su ES institucijomis daugiausia mums padëdavo IRU. Dabar Europarlamente Lietuva turës savo atstovus, tikimës pasitelkti juos ginti mûsё veþëjё interesus Europos Bendrijoje. Aktyvëjanèios profsàjungos ir jё keliami reikalavimai neturi padaryti þalos verslui, todël sieksime dialogo ir stabilaus transporto ámoniё darbo.

Siekdama suteikti veþëjams daugiau paslaugё ¥Linava" numato suaktyvinti komercinї veiklà. Asociacija kuria patrauklё ávaizdá konkreèiais darbais. Pavyzdþiui, PVM gràþinimo veikloje konkurentai mus laiko rimtu rinkos þaidëju, sugebëjusiu teikti paslaugà maþiausiu tarifu.

¥Linava" ir toliau veþëjams teiks muitinës tranzito garantijas, transporto verslui naudingà informacijà, o veiklos prioritetu iðlaikys atstovavimà nariё interesams Lietuvoje, Europos Sàjungoje, Rusijoje. Pastaroji valstybë veþëjams itin svarbi verslo poþiûriu. Solidus ¥Linavos" ádirbis pastaraisiais metai padëjo suintensyvinti gerus santykius su RF gimininga asociacija bei valstybinëmis institucijomis, paðalinti TIR sistemos funkcionavimo trûkumus.

Intensyvaus darbo tikimës ið ¥Linavos" sekretoriato, kurio struktûra turëtё keistis ir taptё pajëgia atlikti laikà atitinkanèias uþduotis. Artimiausias ápareigojimas sekretoriatui - suformuluoti asociacijos ¥Linava" ateities vizijà ir numatyti etapus siekiant tikslo. Norime, kad ¥Linava" iðliktё gyvybinga, sugebanti uþsidirbti ir pajëgi tenkinti veþëjё poreikius.

Reziumuojant norëèiau paþymëti, kad mûsё - transporto verslininkё - ateitis priklausys ne tik nuo Lietuvos konstruktyvaus dialogo su Europos Sàjunga, bet didþiàja dalimi nuo mûsё paèiё aktyvumo.

- Aèiû Jums uþ pokalbá.

Kalbëjosi Vidmantas KLIUKAS

"Transporto pasaulis"
Birželis Nr. 6(42)

"Linava" informuoja

Naujienos

Naujienos

Aktualijos

DIPLOMATINė VEžėJų ATSTOVYBė

Faktai ir komentarai

Skaitmeninių tachografų projektas stringa

GAIRėS

Lietuvos vežėjai - Europos Bendrijoje

Permainos užgrūdino „Linavа“

Keliai

Tikslas - ne baudos, o pagalba

Padangos

šykštus moka du kartus, taupus - vienа

Pas kaimynus

Cisternos, priekabos ir puspriekabės iš Lenkijos

Psichologija

DEšIMT KLIMATO TAISYKLIų

Servisas

Pagalba - ištisа parа

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Keleivinis transportas

VIEšASIS TRANSPORTAS BūSIMAJAME DVIMIESTYJE

Technika

Atkaklūs švedai iš „SCANIA“

Teisė

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika vežėjų bylose 2003-2004 m.

Automobilių sportas

Gal pagaliau!!!

Muziejus

TRILEX - genialus šveicarų išradimas