Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

TransBaltica 2004

SENOS IR NAUJOS NAUJIENOS

Kęstutis BRUZGELEVIčIUS

Atidarydamas „TransBaltica 2004“ parodа Lietuvos susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis pasidžiaugė, kad šiemet ji didžiausia tiek plotu, tiek dalyvių skaičiumi. Be abejo, džiugu, kad transportui bei logistikai skirta paroda auga, kad į jа atvažiuoja vis daugiau dalyvių, tačiau prisimenant, kokio lygio šios temos renginiai vyksta, pavyzdžiui, Miunchene arba Amsterdame, o kа kalbėti apie didžiausiа Europoje Hanoverio parodа IAA, mūsiškė atrodo daugiau negu kukli.

„Na ir lenkia, - pagalvos ne vienas skaitytojas, - parodos šiuose miestuose vyksta jau dešimtmečiais, o mes…“

Taip, mes dar tik pradedame, dar nesusiformavo parodų rengimo tradicijos, dar per mažai dėmesio skiriama jų reklamai ir gal pernelyg didelės kainos dalyviams - šios investicijos verslininkams, ko gero, niekad neatsipirks. Tačiau mes visur skelbiamės esа tranzito valstybė, džiaugiamės, kad sparčiai gerėja vežėjų transporto parkas. Pagaliau nepamirštame pasididžiuoti transporto infrastruktūra, tarptautiniais transporto projektais, intermodalinio transporto plėtros galimybėmis ir t. t.

Todėl nejučia ir kyla klausimas, ar ne per didelis atotrūkis tarp planų, projektų ir realybės? Abejonės dar labiau sustiprėja, kai pamatai, kad didžioji eksponatų dalis pagaminta kažkur - mes patys nieko (ar beveik nieko) nemokam, negalim ar nenorim? Tik su pavydu gali prisiminti Amsterdame, RAI parodoje, matytа futbolo aikštelės dydžio salę vien tik su olandų pramonininkų gaminiais transportininkams, o juk ši šalis teritorija už Lietuvа beveik trečdaliu mažesnė.

Tačiau tai - tik pirmas įspūdis. Kai pamatai mūsų šalyje ne surinktus, o dviejose skirtingose bendrovėse pagamintus autovežius, kai puspriekabes bei priekabas siūlo ne viena įmonė, o kėbulus perdarinėja taip pat kelios, kai žinai, kad jau keleri metai veikia, bet parodoje kažkodėl nedalyvavo Rokiškio mašinų gamykla, o netrukus mazus pradės surinkinėti nauja gamykla Vilniuje, supranti - ledai ir Lietuvoje pajudėjo. Gal ne už kalnų ir pavasaris?

O kol kas 13000 m2 plote (du paviljonai ir lauko ekspozicija) galėjai išvysti beveik visus didžiojo septyneto (išskyrus DAF) ir kelių mažesnių gamintojų atstovus. šį kartа jie tarsi susitarę pasirinko kitokiа negu ankstesnėse parodose kryptį: demonstruoti ne viskа, kа turi, o tik naujausius ir tobuliausius atstovaujamų kompanijų gaminius. Mintis lyg ir logiška: specialistai (o „TransBaltica“ skirta būtent jiems) ankstesnius gaminius neblogai pažįsta, tad kam juos rodyti dar kartа ir eikvoti nemažus pinigus?). Todėl „Volvo“ stende liko tik šios kompanijos flagmanas FH 16, o „Scania“ - vien tik naujosios „R series“ vilkikai. Ne kа turtingesni buvo „Mercedes-Benz“, MAN bei „Renault“ stendai. Galbūt kai kam ir atrodys, kad tokia kryptis pasiteisino, tačiau man kur kas didesnį įspūdį paliko jungtinis (vilniečių „Transmitto“ bei kauniečių „Ivetra ir ko“) IVECO stendas, kuriame galėjai susipažinti su pagrindine koncerno produkcija, palyginti tiek to paties gamintojo modelius tarpusavyje, tiek su konkurentų. Esu tikras, kad daug kam būtų buvę įdomu akivaizdžiai palyginti „Volvo“ FH 16 su populiariuoju FH „dvyliktuku“, o jį patį su FM serijos mašinomis, ketvirtos kartos „Scania“ su „R series“. Taigi tiems, kas norės šitai padaryti, turės sulaukti rudenį Hanoveryje įvyksiančios parodos IAA.

Tačiau ne parodos dydis nulemia jos vertę, o demonstruojama naujovių gausa. šiuo požiūriu „TransBalticai 2004“ pavyko labiau: joje pamatėme naujienų, kokių nebūtume išvydę anksčiau kitose tokio pobūdžio parodose. Pirmiausia, be abejo, paminėtina naujosios - R serijos - „Scania“. Parodoje matėme tris skirtingo aukščio kabinų vilkikus su tokiu pačiu 420 AG 12 l HPI varikliu. Labai apsigaus tie, kas pamatę pažįstamus šio švediško sunkvežimio kontūrus, pagalvos - nieko naujo: po skardiniais ir plastmasiniais šių vilkikų „rūbais“ naujovių tiek, kad joms aprašyti nepakaktų viso žurnalo (beje, apie naujаjа šio koncerno R serijа daugiau rasite žurnalo 16-ajame p.). Vos ne tа patį būtų galima pasakyti ir apie „Volvo FH 16“, ir apie „Mercedes-Benz Actros“ modelius. Akivaizdu, kad dizaineriai, kartа apčiuopę vykusį sprendimа, laikosi jo iš paskutiniųjų ir keičia tik tai, kas praktikoje nepasiteisino arba kai būtina taikytis prie techninių naujovių. Taip, pavyzdžiui, naujojoje „Scania“ atsirado radiatoriaus dangtis, kylantis į viršų sykiu su anksčiau vietoje likdavusiais šoniniais „sparneliais“. Atrodo, smulkmena, tačiau keliant ketvirtosios serijos skanijų kabinа ir tų sparnelių atskirai nepakėlus, jie būdavo tiesiog suglamžomi.

Kokį vaidmenį turi „smulkmenos“, akivaizdžiai buvo galima pamatyti ir MAN atstovų stende: šios markės vilkikus TG-A ilgokai kamavo „vaikiška liga“ - ne itin patikimas galinio tilto tvirtinimas trikampe svirtimi. Užteko jа padaryti X formos bei tiltа tvirtinti keturiose vietose, ir problemos tarsi nebūta.

Nauji modeliai, žinoma, kiekvienos parodos puošmena, tačiau ir jų modifikacijos kartais ne mažiau įdomios. Ne vienas vežėjas, ypač dirbantis vietinėje rinkoje, seilę varvino vaikštinėdamas apie du milžiniškus keturašius savivarčius, surinktus ant „Renault Kerax“ bei „Volvo FM 12“ važiuoklių. Dviejų varomų ir dviejų vairuojamų tiltų, galingų variklių dėka tokie sunkvežimiai tampa pirmieji statybininkų, kelių tiesėjų pagalbininkai. žinoma, tų, kas turi pinigų. O kas jų neturi, dairėsi į mazus. žinia, kad nuo gegužės mėnesio jie bus renkami ir Vilniuje, kai kam teikė vilties - gal bus pigesni ir galbūt geresnės kokybės? Kaina, kaip tvirtino gamyklos atstovai, tikrai bus mažesnė, nes atkris muito mokesčiai. Kokybė taip pat turėtų būti geresnė, nes Lietuvoje bus montuojami Euro 3 standarto „Deutz“ bei MAN varikliai, ZF greičių dėžės, o gamintojai žada dvejų metų garantijа. Tačiau neskubėkime patikėti: MAN-MAZ projekte taip pat būta daug gražių pažadų, po metų kitų tiesa kaip ant delno.

šalia MAZ tame pačiame „žiemgalos automobilių“ stende kukliai glaudėsi du nedideli dailūs 3 ir 6 t kraulumo sunkvežimiukai iš čekijos - prieš kelis dešimtmečius garsios „Avia“ kompanijos palikuonys. ši kompanija po visų politinių audrų būtų žlugusi kaip ir daugelis kitų sovietinės imperijos stebuklų, tačiau išgelbėjo sėkminga investicija: „Daewoo“ kapitalas gamyklа prikėlė naujam gyvenimui, leido sukurti naujus modelius ir, kas svarbiausia, gaminti juos pagal ISO 9001 standartа. Kabinа naujiems D-LINE sunkvežimiams sukūrė Anglijos konstruktorių centras, 100 kW dyzelis atitinka Euro 3 reikalavimus, yra variklio stabdys, diferencialo blokavimas, ABS stabdžių sistema, o už papildomа mokestį galima užsisakyti kalnа komforto įrangos - oro kondicionierių, elektrinius stiklų kėliklius, sėdynę su oriniais amortizatoriais ir t. t. Atėjus metui, kai autotraukiniai nesimals po miestų centrus, o važinės nuo terminalo iki terminalo, tokių sunkvežimiukų paklausa, be abejonės, išaugs. Verta įsidėmėti!

AUTOBUSų - MAžAI

Lina JAKUBAUSKIENė

Atrodytų, beatsigaunanti šalies keleivinio transporto priemonių rinka, didžiųjų miestų savivaldybių paskelbti konkursai naujiems autobusams bei troleibusams įsigyti, į parodа turėjo pritraukti ir daugiau autobusų gamintojų bei jų atstovų. Tačiau jų, kaip visada, buvo vos keletas.

MAN koncerno Lietuvoje atstovai UAB „Ulrich funk handelskontor“ į parodа atvežė du autobusus - turistinį „Neoplan Tourlainer“ bei miesto tipo MAN NL 313. Kaip žinia, prieš keletа metų MAN koncernas įsigijo „Neoplan“ akcijas, ir autobusus gaminantis padalinys pasivadino „Neoman“. Pats MAN ir toliau gamina daugiausia miesto tipo autobusus, „Neoplan“ - turistinius. Parodoje pristatytas „Tourlainer“ surenkamas ant MAN važiuoklės, jame montuojamas MAN D 2866 LOH 34 301 kW arba D 2879 LOH 03 338 kW Euro 3 reikalavimus atitinkantis variklis. Autobusas gali būti tiek standartinio 12, tiek 13,8 metro ilgio, jame gali būti naudojama įvairi įranga pagal kliento pageidavimus.

Parodoje pristatytasis miesto tipo MAN autobusas pagamintas Vokietijoje, jame montuojamas Euro 3 reikalavimus atitinkantis 310 AG variklis, VOITH pavarų dėžė. Salone įrengtas kondicionierius, austriška keleivių informavimo sistema. Autobusas jau važinėjęs miestų gatvėmis dvejus metus, šiuo metu pateiktas išbandyti Lietuvos keleivių vežėjams - UAB „Vilniaus autobusai“. Pasak „Ulrich funk handelskontor“ prekybos vadybininko Vadilijaus Urbaičio, MAN koncernas ketina dalyvauti tiek Vilniuje, tiek Kaune skelbiamuose konkursuose naujoms keleivinio transporto priemonėms pirkti.

šalia buvo galima apžiūrėti „Isuzu Turquoise“ autobusа. Turkijoje surinktais tiek miesto, tiek priemiesčio, tiek turistiniais autobusais prekiaujanti UAB „Saločiai ir partneriai“ savo autobusus pristato kiekvienoje Lietuvoje vykstančioje parodoje. „Turquoise“ modelis gali būti gaminamas 27/31 sėdimų vietų, jis, pasak gamintojų atstovo Gintaro Dovidėno, yra patikimas, jo dizainas puikus, transporto priemonė ekonomiška. Dideli panoraminiai langai ir atlenkiamos bei slankiojančios į šonа sėdynės užtikrina patogų važiavimа keleiviams. Autobusas - dabar populiarios vidutinės klasės, dyzelinis variklis - ISUZU 4HET-T 146 AG, atitinkantis Euro 1 reikalavimus. Maksimalus autobuso ilgis - 7,6 metro.

šiek tiek daugiau parodoje buvo mikroautobusų. „Ivetra ir ko“ savo stende pristatė IVECO „Daily 50C13 CV“ 16 sėdimų vietų turistinį autobusа. Jame įmontuotas Sofim 8140.43 S keturių cilindrų turbodyzelinis 125 AG variklis su tarpiniu oro aušinimu ir įpurškimo sistema „Common rail“. „Daily“ šeimynoje - nedideli iki 21 vietos miesto, tarpmiesčio ir turistiniams vežimams skirti autobusiukai. Pasak „Ivetra ir ko“ atstovų, „Daily“ - patogūs kaip lengvieji automobiliai, bet tvirti kaip sunkvežimiai. Ypatingai patvari rėminė važiuoklės konstrukcija leidžia sumontuoti įvairaus tipo kėbulus. Vidaus įranga montuojama pagal pirkėjo pageidavimus.

Savo produkcijа pristatė ir dvi iš krovininių į keleivinius mikroautobusus perdirbančios įmonės - UAB „Silwi Baltija“ ir šiauliečių „žaibas“.

Pasak „Silwi Baltija“ atstovų, perdarydami krovininius autobusus į keleivinius, jie jau sukaupė nemenkа patirtį. įmonėje griežtai laikomasi Europos Sаjungos reikalavimų, čia naudojama ES sertifikuota įranga - didžioji jos dalis pagaminta Vakarų Europoje. Daugiausia įmonėje įrengiama nedidelių (iki 22 vietų) autobusų. Juose pagal kliento pageidavimus gali būti atlikti garso izoliacijos ir apdailos darbai, sumontuojamos įvairiausios sėdynės, stiklai ar stiklo paketai, šildymo-kondicionavimo, garso-vaizdo bei kita komforto įranga. Reikalui esant, gamyklinis kėbulas gali būti pailginamas ar net paplatinamas. įmonėje įrengiami ir perdaromi tiek nauji, tiek naudoti automobiliai.

Panašiа paslaugа teikia ir šiauliuose įsikūrusi įmonė „žaibas“. čia krovininiai automobiliai taip pat tampa keleiviniais. „žaibas“ gali įrengti miesto, priemiesčio ir tolimojo susisiekimo bei specialiosios paskirties mikroautobusus, sumontuoti juose įvairias kondicionavimo, šildymo sistemas, automatizuotus durų mechanizmus, garso bei vaizdo įrangа, papildomas oro pagalves ir kt.

Parodoje - įvairus priekabų ir antstatų asortimentas

Vidmantas KLIUKAS

Lietuvos transporto įmonėms reikia ne tik krovininių automobilių, bet ir puspriekabių, priekabų ar specialių antstatų ant važiuoklių. Parodoje pateikti eksponatai rodo, kad puspriekabių gamintojų, norinčių bendradarbiauti su mūsų vežėjais, gretos vis tankėja, o transporto priemonių asortimentas - gausėja. į rinkа veržiasi ne tik užsienio firmos, bet vis daugiau Lietuvos įmonių ima gaminti automobilinę technikа.

Likus dešimčiai dienų iki parodos atidarymo norа dalyvauti šiame renginyje pareiškė dvi Lenkijos įmonės - „MaDo“ ir „Stokota Kamarg“, kurių jau nebespėta įtraukti į parodos katologа. Jos - naujokės Lietuvos parodose. „MaDo“ tentinis autotraukinys įdomus vežėjams, kuriems reikia kuo didesnio tūrio puspriekabių. 115 kubinių metrų talpa - skamba įspūdingai, tačiau viršijami aukščio standartai - papildoma erdvė atsiranda pakėlus tentа penkiais centimetrais. Vežėjas, užsakęs tokį autotraukinį už 26 tūkst. eurų, jį gaus po aštuonių savaičių. Eksponatа jau nupirko viena šalies transporto įmonė.

Belgijos ir Lenkijos firma „Stokota Kamarg“, gyvuojanti devynerius metus, specializuojasi gaminti automobilines cisternas gabenti maisto produktams, degalams, cementui ir kt. įmonė per metus jų pagamina apie 150 ir parduoda Belgijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Vienuolika parduota ir Lietuvoje. Parodoje buvo eksponuota cisterna, kuriа nusipirko „Lietuvos dujos“.

Pirmа kartа Lietuvoje savo gaminius demonstravo ir „G. Magyar“ - didžiausias Europoje nerūdijančio plieno puspriekabių ir cisternų gamintojas. Prancūzijos firmai, kuriа dar 1945 metais įkūrė Georges Magyaras, atstovavo to paties pavadinimo Lenkijos įmonė, ypač artimai bendradarbiaujanti su UAB „Skuba“ - „Renault“ atstovu. Partneriai tikisi, kad jų sumanymas pasiteisins ir Lietuvos vežėjai pamėgs prancūziškа duetа - „Renault“ vilkikа su „G. Maryar“ puspriekabe cisterna ir sėkmingai gabens maisto bei cheminius produktus. šalies transporto įmonės dar neįsigijo naujų šios kompanijos gaminių, kainuojančių nuo 50 iki 100 tūkst. eurų, bet naudotas eksploatuoja jau ne vienas vežėjas.

Sensacija Lietuvos rinkoje: net dvi įmonės - UAB „Patikima linija“ Kaune bei Gintauto Naviko įmonė Marijampolėje - ėmė gaminti autovežius. Prieš keletа metų tokia žinia būtų palaikyta balandžio 1-osios pokštu, o dabar - realybė. Netgi pasirinkimas yra: pagal transportininkų pageidavimus gali būti gaminami įvairių modelių autovežiai, turintys sraigtinę arba svirtinę kėlimo sistemas, gabenantys 8-9 lengvuosius automobilius. Vidutinė antstato ir priekabos kaina - 50 tūkst. eurų. Vežėjams svarbu tai, kad Lietuvoje pagaminti autovežiai net 30-40 proc. pigesni už vakarietiškus analogus ir 1,5-2 tonomis lengvesni.

Nuo 1992 metų veikianti UAB „Trinitronas“ sėkmingai plečia savo veiklа ir įsisavina naujas vežėjams aktualias paslaugas, kurias ir pristatė parodoje. šiuo metu UAB „Trinitronas“ gamina 116-117 mі autotraukinius, taip pat tentinių puspriekabių kėbulus, izoterminius, kietašonius kėbulus, be to, montuoja spoilerius, miegamаsias kabinas. Nuo 2003 metų UAB „Trinitronas“ pradėjo gaminti puspriekabių ir izotermų kėbulus. Europos Sаjungoje ir Rusijoje populiarėja didelių matmenų autotraukiniai, ši tendencija per paskutinius 2-3 metus jaučiama ir Lietuvoje. Vakarų Europoje autotraukinių kainos yra kur kas didesnės negu Lietuvoje, o kokybė tokia pati, kadangi kaina susijusi tik su pristatymo išlaidomis. Atgabenti iš gamintojo neįrengtа puspriekabės važiuoklę ir sumontuoti kėbulа Lietuvoje yra pigiau, negu tai atlikti užsienyje. Taigi klientui yra naudingiau gamintis čia, Lietuvoje. Suteikiamas garantinis aptarnavimas bei remonto paslaugos. Visa tai suteikia galimybę konkuruoti su užsienio įmonėmis.

UAB „Trinitronas“ sėkmingai atlieka ir termoizoliacijos darbus, t.y. furgonuose arba mikroautobusuose vežti produktams, kuriems būtina speciali transportavimo temperatūra, įrengiama termoizoliacija, galinti išlaikyti temperatūrа nuo -20 C iki +15 C, pageidaujant galima sumontuoti firmų „Thermo King“ arba „Carrier“ šaldymo-šildymo agregatus. Visa įmonės gaminama produkcija atitinka ES šalyse taikomus standartus.

Milašauskių tikroji ūkinė bendrija „žaibas“ kiekvienoje parodoje sužiba naujovėmis. šiemet įmonė pristatė dar daugiau savo paslaugų. Didžiatūrius autotraukinius „žaibas“ gamina jau ne pirmus metus, bet naujieji lengvesni 400 kg. Konstrukcijoje pradėtas naudoti aukštos kokybės plienas, dėl to ji tapo ne tik lengvesnė, bet ir atsparesnė. Tentinis kėbulas gali būti dviejų aukštų, jam pagaminti naudojama aliumininė konstrukcija, atlaikanti 30 proc. kėbulo keliamosios galios. Naujovė ir „žaibo“ izoterminiai kėbulai iš lengvos ir itin stiprios izoterminės plokštės, pagamintos Vokietijoje. Parodoje bendrija pristatė ir 24 tonų keliamosios galios sunkvežimį su hidrauliniu būdu valdomu galinio bortu dozatoriumi. Tokį savivarčio kėbulа sumontavus „žaibe“ ant vežėjo pateiktos automobilio važiuoklės, transporto priemonės savikaina bus gerokai mažesnei, nei perkant sukomplektuotа savivartį. Nuo šiol „žaibas“ gali pasiūlyti ir miškovežius: bendradarbiaujant su švedijos gamintojais ant važiuoklės montuojamos skandinaviškos atramos. Pažymėtina, kad skersinius lengva sumontuoti ir transformuoti (sustumti į galа) jei tenka vežti ne tik rаstus, bet ir kitus krovinius.

„Palfinger“ kranai, srėlės ir kiti gaminiai gerai žinomi Europoje, kur šio koncerno produkcija užima 54 proc. rinkos. Parodos „TransBaltica 2004“ lankytojai galėjo susipažinti su nauju dviviečiu bokšteliniu keltu statybos ir remonto dar

bams didmiečių senamiesčiuose. Ant „Nisan“ (iki 3,5 t) važiuoklės sumontuotas keltuvas patrauklus dėl nesudėtingo valdymo, be to, automobilio vairuotojui pakanka turėti B kategorijа.

Atsiversianti ES erdvė diktuoja ir naujas autovežėjų paslaugų madas: Vakaruose įprasta krovinius vežti tentinėmis-užuolaidinėmis puspriekabėmis, o mūsų vežėjai dirba daugiausia su tentinėmis-bortinėmis, kurių konstrukcija privalo atitikti muitinės reikalavimus. Tentines užuolaidas lengviau atitraukti nuo puspriekabės (iš bet kurios pusės) kai reikia pakrauti ar iškrauti prekes, taip sutaupomas geras pusvalandis. Jei ši procedūra atliekama kasdien -brangesnė investicija (10 - 20 proc.) į užuolaidinę puspriekabę vežėjui atsipirks. Bortines-tentines puspriekabes naudingiau pirkti tiems, kas prekes gabena tolimais maršrutais arba į Rusijа. Pirmа kartа parodoje mums neįprastas užuolaidines puspriekabes demontravo „Schwarzmьller“ atstovaujanti UAB „Ligranta“, „Schmitz Cargobull“ atstovas UAB „Hanse Trailer“ (beje, jau turinti užsakymų pagaminti trisdešimt tokių puspriekabių) bei Vokietijos įmonė „Fliegl“, kuriai atstovauja UAB „Dan-Lit“.

UAB „Ligranta“ eksponavo naujа gaminį - šaldytuvа ant „Schwarzmьller“ važiuoklės, pernai jau matytа ir kelininkų pamėgtа šios kompanijos savivartį, bei pavyzdį penktus metus parduodamų tentinių puspriekabių, kurios padėjo užimti trečiа vietа puspriekabių pardavimo rinkoje.

UAB „Hanse Trailer“ eksponuojamas šaldytuvas pristatė naujovę - įrangа skerdienai kabinti. šaldytuvo lubos ir sienos sutvirtintos taip, kad atlaikytų didelius krūvius. Tokių šaldytuvų Lietuvoje dar nebuvo parduota.

Dar vienas neįprastas „Schmitz Cargobull“ ženklu pažymėtas gaminys - Panevėžio gamykloje pagal Ispanijos įmonės užsakymа pagaminta izoterminė puspriekabė, kurios aukštis ir plotis viršija įprastus standartus (Ispanijoje liberalesnė tvarka), o šoninė siena atsidaro lankstant duris. Paroda - geras bandymų laukas, siekiant išsiaiškinti, ar toks modelis sudomintų Lietuvos vežėjus.

Vienas iš puspriekabių pardavimo lyderių - „Krone“ atstovaujanti UAB „Scanbalt Trailer“ - keturis transporto priemonių pavyzdžius demonstravo lauko aikštelėje 350 kv. m plote. Vežėjų išbandytas ir pamėgtas dvi tentines puspriekabes, šaldytuvа bei triašę „Krone“ važiuoklę, kuriа nuo rūdžių saugo danga, suformuota pritaikius KTL technologijа, - jau ne pirmus metus mielai perka transporto įmonės.

UAB „Baltijos autolizingas“, penktus metus Lietuvoje nuomojanti ir parduodanti puspriekabes, šiemet pagerino nuomos sаlygas: dabar puspriekabę galima išsinuomoti ne mėnesiui kaip buvo anksčiau, o tik vienai ar kelioms paroms. Nuomos kaina parai - 70 Lt (be PVM). Pasirinkimas - 60 tentinių puspriekabių. Paslaugos pupuliarumа rodo tai, kad bendrovės klientais tapo jau pusšimtis įmonių.

Vežėjams, kuriems aktualiau įsigyti naudotа puspriekabę ar krovininį automobilį, verta kreiptis į Lietuvos ir Vokietijos įmonę „Euro Trucks“, kuri gali pateikti labai didelį pasirinkimа, tiesa, tik per internetа, nes neturi savo transporto demonstravimo aikštelės kaip, pavyzdžiui, BRC.

Beje krovininius automobilius perkantys vežėjai antstatа, puspriekabę ar priekabа gali užsakyti automobilių gamintojų atstovybėse: prekybos atstovai paprastai turi suderėję geras nuolaidas su visais garsiais ir patikimais puspriekabių gamintojais.

LOGISTIKA BALTIJOS JūROS REGIONE

Kazys BAGDONAVIčIUS

Nuo pat ankstyvo ryto, dar prieš parodos „TransBaltica 2004“ atidarymа, Lietuvos parodų centre LITEXPO prasidėjo dvi dienas trukusi 5-oji tarptautinė konferencija „Logistikos ir susisiekimo paslaugų plėtra Baltijos jūros regione“, kuriа organizavo LR susisiekimo ministerija, Transporto ir kelių tyrimo institutas bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Joje dalyvavo atstovai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, čekijos, švedijos, Suomijos, Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos. Buvo perskaityti 29 pranešimai, kuriuose apžvelgtos mūsų šalies, Baltijos regiono, ES ir NVS šalių transporto infrastruktūros plėtros tendencijos, tarptautinių transporto projektų įgyvendinimo, intermodalinio transporto plėtros galimybės ir kt.

Iš vežėjams aktualesnių pranešimų paminėtinas Vį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko pasisakymas, skirtas logistikos paslaugų plėtros galimybėms Klaipėdos uoste. Pranešėjas pastebėjo, jog 2003 metų uosto darbo rezultatai geriausi per visа jo istorijа: perkrauta 21 mln. 200 tūkst. tonų krovinių, arba 7,4 proc. daugiau negu 2002 m. Tai pasiekta nelengvomis sаlygomis, nes pastaruoju metu Rusija stengiasi krovinių srautus nukreipti į savus uostus: prieš penketа metų šios šalies kroviniai sudarė daugiau nei pusę Klaipėdos uosto krovinių, o dabar šis skaičius sumažėjo iki 10 proc. Todėl pagrindinis dėmesys šiuo metu yra skiriamas intermodaliniams kroviniams, kuriems mažiausiai įtakos turi protekcionistinė kaimyninės šalies politika. Toliau S. Dobilinskas trumpai pristatė logistikos paslaugų plėtros galimybes Klaipėdos uoste. Pastaruoju metu ženkliai didėja konteinerių (TEU) srautas: 2003 m. buvo perkrauta 118 366 sаlyginių konteinerių, arba 165,3 proc. daugiau nei 2002-aisiais. Ateity ši tendencija tik stiprės, tai lems ES valstybėse įvedamas naujas kelių mokestis, kurio vienas iš tikslų - ženkliai sumažinti krovininio transporto srautus perkrautuose Europos keliuose. Kadangi geležinkelių transportа konteineriams vežti vežėjai išnaudoja dar labai menkai, Klaipėdos uoste dirbančioms keltų linijoms darbo turėtų padaugėti. Jau dabar naujausiais greitaeigiais keltais iš Klaipėdos į Kylio uostа galima nuvykti greičiau nei per parа. Dideles viltis skatina ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje atsirasiantis logistikos centras, iš kurio sandėlių prekes į Minskа galima pristatyti gana greitai, nes šiuos miestus skiria tik 400 km. Pranešėjas apgailestavo, kad nėra populiarus vienas naujausių projektų - šaudyklinis konteinerinis traukinys „Vikingas“, kurio paslaugomis Lietuvos vežėjai menkai naudojasi. Situacija pasikeistų, jeigu jo galimybėmis pavyktų sudominti Skandinavijos ir Azijos šalių krovinių siuntėjus.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ plėtros direktoriaus Alberto šimėno pranešimo tema - „Lietuvos geležinkelių dabartis ir perspektyvos“. Pastarаsias, pranešėjo nuomone, lemia dvi esminės aplinkybės. Pirmoji - ES transporto politikos artimiausias tikslas perkelti tiek keleivių, tiek krovinių vežimа iš autotransporto į geležinkelį. Ir antroji - neapsiriboti krovinių srautų nukreipimu vien Vakarų-Rytų kryptimi, bet plėtoti tranzitа šiaurės-Pietų bei šiaurės-Rytų kryptimis. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vienas iš pagrindinių uždavinių - deramai pasirengti padidėsiančiai konkurencijai šaliai tapus ES nare Bendrovė dirba pelningai, praėjusių metų apyvarta pasiekė daugiau nei 915 mln. Lt. Tai lėmė eksportа padidinęs Lietuvos ekonomikos augimas, sėkmingas „Mažeikių naftos“ darbas ir padidėjęs krovinių srautas iš kaimyninės Baltarusijos.

Konferencijos dalyviai susidomėjo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto vadybos katedros vedėjo Ramūno Palšaičio pranešimu „Logistikos centrų įtaka regiono ekonominei plėtrai“. Pranešėjo nuomone, Lietuvos narystė ES reiškia, kad tiek mūsų verslininkai, tiek stambios globalinės kompanijos galės dirbti mūsų šalyje vienodomis sаlygomis, pagal vienodas taisykles ir esant vienodoms verslo garantijoms. Pagrindiniai mūsų transporto plėtros tikslai turėtų būti tarptautinių transporto koridorių ir kombinuotųjų vežimų teikiami privalumai. Anot pranešėjo, Lietuva, globalių kompanijų akimis, nėra labai įdomi, nes turi tik 3,5 mln. gyventojų bei mažа rinkа. Tam, kad būtų galima pritraukti daugiau investicijų į mūsų šalį, derėtų peržiūrėti visа verslo organizavimo sistemа ir reorganizuoti Lietuvа iš tranzitinės šalies, kurios įvaizdis visai neblogas, į logistinių paslaugų tiekėjа. Tai padaryti galima tik kuriant logistinius centrus bei intermodalinio transporto sistemа. Tai užtikrintų naujų rinkų atvėrimа, didesnį patikimumа ir saugumа, be to, žemesnę transportavimo savikainа. Logistikos centro pagrindinis tikslas - užtikrinti klientams aukštа transporto ekspedicinį aptarnavimа, pagrįstа naujausiomis logistikos technologijomis, bei garantuoti maksimalų sinergetinį efektа visai logistikos grandinei. Toliau pranešėjas aptarė vietas, kuriose derėtų įkurti logistikos centrus, prioritetus suteikdamas Klaipėdai, Vilniui ir Kaunui.

Didelio dalyvių dėmesio susilaukė ir išsamus bei optimistiškas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus pasisakymas, kurio tema - „Lietuvos kelių transportas išsiplėtusioje Europoje“. Pastarаjį rasite šio „Trasnporto pasaulio“ žurnalo numeryje išspausdintа atskirai.

įdomių pranešimų konferencijoje būta nemažai. švedijos pašto Elektroninės komercijos ir logistikos padalinio viceprezidentas Andersas Tornstromas, papasakojęs apie siuntų rinkos plėtotę bei integracinių procesų įtakа logistikos paslaugoms, prognozavo, jog Lietuvoje, jai tapus ES nare, logistikos kompanijų klientai reikalaus vis efektyvesnių logistikos paslaugų, tad šios verslo organizavimo dalies vaidmuo netolimoje ateity labai išaugs. šiai nuomonei pritarė ir smulkių siuntų pristatymo paslaugas teikiančios kompanijos „Baltic Logistic System Vilnius“ generalinis direktorius Vytautas Kudzys. Pranešimus apie „Dvynių“ projektа padarė pasirengimo ES narystei patarėjai prancūzai Bernard Chantemesse (geležinkelių sektorius) ir Ericas Hoyropas (kelių transporto sektorius). Apie Prancūzijos vežėjų darbа ES papasakojo prancūzų kompanijos „Euro Express“ prekybos internetu vadybininkas Jacky Clavreuil.

Dvi dienas trukusi 5-oji tarptautinė konferencija „Logistikos ir susisiekimo paslaugų plėtra Baltijos jūros regione“ baigėsi. Tikimės, kad įdomiausius joje skaitytus pranešimus parengs ir išleis atskira knyga Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto ir inžinerijos fakulteto darbuotojai.

"Transporto pasaulis"
Balandis Nr. 4(40)

"Linava" informuoja

Lietuvos kelių transportas išsiplėtusioje Europos Sаjungoje

Programa, skaitanti tachogramas

SAVO KIEME TVARKYTIS TURėSIME PATYS...

Aktualijos

Keičiasi dienos - keičiasi problemos...

Nauji modeliai

Nuo revoliucijos prie evoliucijos

Parodos

TransBaltica 2004

Pažintys

KEVA Industry oro pagalvės - naujiena Lietuvos rinkoje

Regioniniai pasitarimai

„Linava“ prie starto į ES linijos

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

Seminaras keleivių vežėjams

Žinotina

šALTA… šALTA… šILTA!

Technika

Naujienos

Teisė

Mokėjimų vėlavimo prevencija

Verslo etika

Girdi mokantys klausyti!

Muziejus

Pusė amžiaus iki „Actros“, arba MERCEDES - BENZ L6600