Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Liežuvis vienas, ausys - dvi

Romualdas Razauskas

Menas klausytis

Anot psichologų, klausymas - vienas iš svarbiausių, sunkiausių ir kartu labiausiai nevertinamų įgūdžių iš visų bendravimo elementų. Netgi specialiai netyrę matome, kad gebėjimas klausyti pašnekovo - retesnis negu kiti sugebėjimai. Tai labai vaizdžiai atskleidžia televizijos pokalbių laidos („Korida“, „Prašau žodžio“ ir pan.). O mokėjimas įsiklausyti - svarbiausias žmogaus kultūros požymis.

Kiekvienas pripažįsta, kad visuomet maloniau bendrauti ne su tuo, kuris gerai kalba, o su tuo, kuris moka gerai klausyti. Visada norime, kad mūsų pašnekovas, nepriklausomai nuo savo tarnybinės padėties, būtų atidus ir geranoriškai nusiteikęs klausytojas, sugebėtų būti kantrus ir savikritiškas, įtikinamai, o ne įsakmiai argumentuotų savo tiesа.

štai kа apie klausymа mano žmonės ir liaudies išmintis

Prigimtis davė žmonėms vienа liežuvį ir dvi ausis, kad du kartus daugiau klausytume kitų, negu patys kalbėtume (Epiktetas).

Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo nemokšiškumo kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti (Saadis).

Jeigu nori būti išmintingas, išmok protingai klausinėti, atidžiai klausyti, ramiai atsakinėti ir nutylėti, kai neturi ko daugiau pasakyti (I.Lafateras).

žmogus dvejus metus mokosi kalbėti ir visа gyvenimа - tylėti.

Liežuvis vienas, ausys - dvi, kartа pasakyk, du kartus paklausyk.

Sukramtyk prieš nurydamas, paklausyk prieš kalbėdamas.

žodis - sidabras, tylėjimas - auksas.

Liežuvis - galvos sargas.

Geriausias liežuvis - virtas liežuvis.

Klausyti ir girdėti

Klausyti ir girdėti - ne tas pats. Mes daug kа girdime nesiklausydami ir daug ko klausydamiesi negirdime. Klausyti yra daugiau negu girdėti! Girdėti, vadinasi, fiziškai suvokti garsus, klausyti - suvokti garsų prasmę.

Apmaudu, jog kai kuriems, ypač jauniems, vadovams sunku sukurti draugiškus santykius su darbuotojais tik todėl, kad jie nemoka ir nesistengia klausyti. Pradėdami pokalbį, dažniausiai nesiklauso: jie taip sužavėti tuo, kа turi pasakyti patys, jog visai negirdi, kа jiems sako jų pavaldiniai.

Kaip pažymi psichologai, įvairios konfliktinės situacijos, nervinė įtampa gali būti iš dalies sušvelninta, o kai kuriais atvejais netgi likviduota, jeigu žmogus laisvai, nesivaržydamas gali išsipasakoti mokančiam klausyti. Juk tokiu tikslu steigiami anoniminės psichoterapinės pagalbos kabinetai, įvairūs pagalbos, paguodos, pasitikėjimo telefonai ir pan.

Išsipasakojimа, kaip psichinės iškrovos būdа, išmanė jau senovės graikai. šį senа metodа kaip periodinę išpažintį naudojo ir naudoja katalikų bažnyčia. Oskaras Vaildas labai tiksliai pasakė: „Ne kunigai, o pati išpažintis duoda nuodėmių atleidimа“.

Labai svarbu, kad kolektyve darbuotojas galėtų kam nors, pirmiausia - vadovui išsipasakoti. Todėl klausymas - tai ne tik dėmesio žmogui požymis, bet ir vadovo profesinė pareiga.

Klausymo kursai

Klausymo įgūdžius skirtingai ugdo įvairios šalys. Efektyvaus klausymo kursai įtraukti į įmonių vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas JAV, Japonijoje, Vokietijoje ir kt. Tam kuriamos metodikos.

Pavyzdžiui, viena iš jų firmų vadovams rekomenduoja: klausyk atidžiai, klausyk - neplepėk, klausyk, kа žmogus gali pasakyti, ko negali, nenori pasakyti. Minesotos valstijos universitete senatoriams ir kongresmenams skaitomas kursas „Efektyvus klausymas“ ir mokoma:

• kai klausotės, visuomet pasižymėkite, taip pat kaip ir kalbėdami telefonu; niekad neatsiliepkite į telefono skambutį be rašiklio rankoje;

• stenkitės maksimaliai sumažinti arba išvengti visko, kas atitraukia jūsų dėmesį nuo klausymosi;

• išmokite iš to, kа girdite, išskirti reikšmingiausiа informacijа;

• pasistenkite suvokti, kokie žodžiai ir idėjos veikia jūsų emocijas, jų poveikį neutralizuokite: veikiamas emocijų jūs blogai klausote;

Kai klausote, paklauskite savęs: „Ko siekia kalbėtojas? Koks mano, klausovo, tikslas?“

Viename amerikiečių valdymo vadovėlyje pateikiama dešimt efektyvaus klausymo taisyklių:

1. Pirmenybę teikite klausymui, o ne kalbai. Negalima klausytis kalbant.

2. Padėkite kalbančiajam, pasistenkite sudaryti palankiа aplinkа kalbai.

3. Pašalinkite viskа, kas gali trukdyti klausyti.

4. Pasistenkite į temа pažvelgti pašnekovo akimis, pašnekovo požiūriu.

5. Būkite kantrus, klausydamas netaupykite laiko, nepertraukinėkite pašnekovo, nesižvalgykite į laikrodį.

6. Valdykite savo emocijas.

7. Parodykite kalbančiajam, kad jūs pasiruošęs klausyti ir neieškoti priekabių prieštaraudamas.

8. Nesivelkite į ginčus ir nekritikuokite kalbančiojo, tai priverčia kalbėtojа užimti gynimosi pozicijа.

9. Klauskite - tai skatina kalbėtojа ir rodo, kad jūs klausote ir girdite.

10. Pirmenybę teikite klausymui, o ne kalbai. ši taisyklė - ir pirma, ir paskutinė, kadangi visa kita priklauso nuo jos.

Dažniausios klausymo klaidos

Daugelis mano, kad klausyti - tai padaryti pauzę, per kuriа leidžiama kalbėti kitam. Po pauzės vėl pasakoma savo nuomonė ir t.t. Deja... Klausymas - ne pasyvi pokalbio dalis. Reikia mokėti klausyti aktyviai, kadangi klausant reikia susikaupti, sukoncentruoti dėmesį į tai, kas sakoma. Todėl klausyti nelengva. Mes dažnai labiau ir greičiau pavargstame klausydami, negu kalbėdami patys.

Kokie ydingi įpročiai trukdo klausyti pašnekovo. Paminėsime svarbiausius:

netinkamas klausymo stilius.

Pagal šį požymį galima skirti tokius blogus klausymo įgūdžius:

• ignoravimas - nekreipiama dėmesio į pašnekovo informacijа, iškraipoma mintis;

• kamantinėjimas - vadovo dėmesys sukoncentruotas į vienpusiškа informacijа, pasakytas dalykas vertinamas tik savo požiūriu;

• Ґkudakavimas“ - vadovas klausosi nuolat kartodamas tuos pačius žodelius, į pašnekovo mintis atsako: aha…, taip, taip…, na na… ir pan. Tai nėra aktyvaus klausymosi požymiai.

• daugiau stebima negu klausoma, t.y. per daug dėmesio skiriama kalbėtojo išvaizdai, jo balsui, kalbos manieroms analizuoti ir trūkumams ieškoti. Jų aptikus, nesugebama valdyti neigiamų emocijų, o jos trukdo klausyti;

• klausant nežiūrima į pašnekovа. Kalbėdamas žmogus savo mintis papildo gestais, mimika. Klausovas, kuris nežiūri į kalbėtojа, negauna dalies informacijos. Yra pareigūnų, kurie, būdami užimti (dažniau - smulkmenomis), klausosi pavaldinių ar lankytojų „puse ausies“, žiūrėdami pro langа, nepakeldami akių nuo popierių ir pan.;

• netinkama klausovo poza - klausoma pusiau atsigulus krėsle už rašomojo stalo, kūnas sudribęs, atsipalaidavęs. Sudribęs kūnas - sudribusios ir smegenys;

• dažnai per greitai mintimis užbėgama į priekį, t.y. kai pareigūnas, iki galo neišklausęs kalbėtojo, „jaučia“, kа šis pasakys, todėl nesiklauso, o apmаsto savo klausimus ar teiginius. Ypač trukdo klausyti, kai pernelyg greitai įvertinamas pašnekovo nekompetentingumas. Neretai galima girdėti taip kalbantis vadovа ir eilinį vykdytojа: „žinau, kа jūs manote šiuo klausimu!“ ir po to trumpai pasako savo sprendimа, kuris būna galutinis. Nors dažniausiai jis nežino, nei kа darbuotojas norėjo pasakyti, nei kа jis mano. čia pravartu prisiminti, jog tikriausias būdas nepastebėti tiesos - manyti, kad tu jа jau žinai;

• dėmesys koncentruojamas tik į faktus. Suprantama, jie svarbūs, bet neturi užgožti ir abiejų pusių požiūrio į juos;

• neigiamos emocijos, kurių dažnai nemokame ir nesistengiame valdyti, kurios atsiranda, kai kalbėtojas išdėsto mintis ar idėjas, prieštaraujančias mūsų įpročiams, pasaulėžiūrai, supratimui. Jos sukelia antipatijа svetimoms mintims, todėl paprastai maloniau ir lengviau sekti savas mintis, negu priversti save klausyti, kа sako kitas. O jaučiant antipatijа, atsiranda noras replikuoti. Dažnai svetimos mintys sukelia norа tuoj pat atsakyti, apsiginti, paneigti ir pan. Todėl mes nesiklausome, o formuluojame „galingus“ argumentus, kuriais „sudaužysime į šipulius“ pašnekovo idėjas, mintis, jo nuomonę;

• perdėtas dėmesys pašnekovui, kai galvoje visiškai kitokios mintys (asmeniniai rūpesčiai, mums svarbesni dalykai);

• detalus konspektavimas. šiuo atveju klausytis lieka pernelyg mažai laiko ir dėmesio. Kita vertus, kalbėtojas užsisklendžia, nenoriai išsipasakoja, kai mato, kad klausovas užsirašo ar įrašo jo kalbа.

(Bus daugiau)

"Transporto pasaulis"
Kovas Nr.3 (39)

"Linava" informuoja

Naujienos

Alternatyvos

25,25 ar 18,75 metro, 60 ar 40 tonų?

Biodyzelinas iš atliekų

Nauji modeliai

šALDYTUVAI Iš VIELIUNIO

Turkiškasis „Deimantas“

Psichologija

SAVO LAIKO KALVIS

šeima

MILčIJA: patikimumo garantas - šeimyninė atsakomybė

Statistika

Naujienos

Lietuvoje ir pasaulyje

Asociacijos „Linava“ paaiškinimas

Naujienos

Transporto politika

Vairuotojų pažymėjimai: saugumo ir laisvo judėjimo užtikrinimas

Keleivinis transportas

TIK DIRBDAMI NAUJOVIšKAI IšLIKSIME...

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos

Technika

EC reiškia energijos taupymа

KETURIOS PAVAROS, PENKIOS…, šEšIOS… -O GAL DAR DAUGIAU?

Teisė

Europos Sаjungos transporto teisų

Verslo etika

Liežuvis vienas, ausys - dvi

Muziejus

Senasis „maršrutinukų“ pirmtakas