Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Europos Sаjungos transporto teisų

Vežėjams, kurių įmonės yra registruotos šalyse, tapsiančiose Europos Sаjungos narėmis nuo 2004 m. gegužės 1 d., svarbu įsisаmoninti tai, kad transporto veikla bus reglamentuojama ne tik jų valstybėse priimamais, bet ir Europos Sаjungoje priimtais teisės aktais - reglamentais, direktyvomis, jiems turės įtakos Europos Teisingumo teismo praktika ir kt. Pagrindiniai antrinės teisės aktai, į kuriuos norėtume atkreipti skaitytojų dėmesį, - reglamentai ir direktyvos.

Bendrieji reikalavimai

Dėmesys atkreiptinas į tai, kad ruošiantis narystei Europos Sаjungoje, nemažai vežėjams aktualių Europos Sаjungos teisės aktų buvo perkelta į Lietuvos nacionalinius teisės aktus: pavyzdžiui, kelių transporto veiklos licencijavimo reikalavimai, apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarka, pavojingų krovinių vežimo tvarka ir pan. Galima sakyti, kad jau iki šiol vežėjai buvo priversti prisitaikyti prie Europos Sаjungos vežėjams keliamų reikalavimų, išskyrus esminius pasikeitimus, kurie bus taikomi tik nuo narystės Europos Sаjungoje pradžios - nauja tarptautinio transporto paslaugų apmokestinimo PVM tvarka, muitinės procedūrų atlikimo tvarka, krovinių gabenimas netaikant muitinės procedūrų Europos Sаjungos viduje ir kt.

Labai svarbu tai, kad nuo narystės Europos Sаjungoje pradžios Lietuvoje turės būti taikomi ne tik į Lietuvos nacionalinę teisę perkelti Europos bendrijų ir Europos Sаjungos teisės aktai, bet bus taikoma visa vadinamoji ‘acquis communautaire’, t. y. visa Europos bendrijų ir Europos Sаjungos teisė, pradedant steigimo sutartimis, reglamentais, direktyvomis, rekomendacijomis ir baigiant Europos Teisingumo teismo sprendimais bei tarptautinėmis sutartimis. Išimtys iš šios taisyklės ir pereinamieji laikotarpiai numatyti Europos Sаjungos valstybių narių bei Lietuvos Respublikos sutartyje dėl stojimo į Europos Sаjungа (tekstas paskelbtas „Valstybės žiniose“, 2004, Nr. 1-1).

Istorija

Bendra Europos bendrijų transporto politika yra viena iš trijų bendros bendrijų politikos sričių, numatyta dar Europos ekonominės bendrijos bei Europos anglies bei plieno bendrijos steigimo sutartyse, pasirašytose 1951 ir 1957 m. Dar bendrijas kuriant buvo akivaizdu, kad siekiant sukurti bendrа išorinę Europos rinkа ir užtikrinti laisvа asmenų, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimа vidaus rinkoje, būtina sukurti ir palaikyti bendrа transporto politikа, formuojamа Europos bendrijų teisės aktais. Bendra transporto politika Europos vidaus rinkoje yra svarbi dar ir dėl to, kad transporto sektorius pagamina didelę Europos Sаjungos BVP dalį, be to, transporto pramonė yra vienas iš didžiausių Europos Sаjungos darbdavių.

Tuo metu, kai buvo pasirašytos Europos bendrijų steigimo sutartys, nacionalinės transporto rinkos buvo gana uždaros, konkurencijos sаlygos nevienodos, ir tai stabdė bendros vidaus rinkos Europoje plėtotę. Europos bendrijos nesiėmė aktyviai formuoti bendros transporto politikos iki pat 1980-ųjų metų. Nebuvo ir valstybių narių iniciatyvos, kadangi transporto srityje ypač aiškiai skyrėsi nacionaliniai valstybių narių interesai bei transporto veiklos sаlygos. Priimta reglamentų, direktyvų, kitų teisės aktų, tačiau tai buvo tik bendros transporto politikos fragmentai. Esminis EB bendrosios transporto politikos kūrimo lūžis įvyko 1980 m., kai Europos Parlamentas kreipėsi į Europos Teisingumo teismа, kadangi, Europos Parlamento nuomone, Europos Taryba (bendrijų organas, kurį sudaro valstybių narių vyriausybių atstovai) neįvykdė steigimo sutartyje įtvirtintų reikalavimų ir nesuformavo Europos bendrijų transporto politikos, kaip tai numatyta Europos bendrijų steigimo sutartyse. Teismas nusprendė, kad Taryba pažeidė steigimo sutarties reikalavimus ir neužtikrino tarptautinių vežimų paslaugų teikimo laisvės bei nenustatė sаlygų, pagal kurias vežėjai - nerezidentai galėtų vykdyti vežimus kitose valstybėse narėse. Toks Teismo sprendimas paskatino aktyvesnį Europos bendrijų institucijų, ypač - Europos Tarybos bei Europos Komisijos, darbа, ir dabar kuriant bendrаjа politikа reglamentuojančius teisės aktus, gerokai pasistūmėta į priekį.

Teisės šaltiniai

šiuo metu Europos Sаjungos mastu yra reglamentuojamas transporto paslaugų teikimas visomis transporto rūšimis - kelių, geležinkelių, oro bei vandens transportu. Teisės šaltiniai, reglamentuojantys transporto paslaugų teikimа, gali būti skirstomi į tokias grupes:

• Bendrijų steigimo sutarčių nuostatos,

• antrinės teisės šaltiniai (institucijų priimti reglamentai, direktyvos, rekomendacijos, sprendimai ir kt.),

• tarptautiniai susitarimai,

• teismų (iš esmės Europos Teisingumo teismo) sprendimai.

Didžiausiа teisės aktų dalį sudaro dokumentai, kuriais nustatomi įvairių sričių standartai - eismo saugumo (pavyzdžiui, vaikų vežimo automobilyje reikalavimai, įtvirtinti naujosiose Kelių eismo taisyklėse, vairuotojų darbo ir poilsio režimas), profesinės kvalifikacijos, techninių reikalavimų (pvz., maksimalaus ilgio ir aukščio standartai), Bendrijos licencijų suteikimo, kabotažinių vežimų ir kitų sričių, apibrėžiančių, kokius reikalavimus atitinkantys subjektai gali patekti į transporto rinkа.

Europos Sаjungos teisės aktai skelbiami specialiame Europos Sаjungos leidinyje - Oficial Journal, teisės aktų tekstus oficialiomis Europos Sаjungos kalbomis taip pat galima rasti interneto svetainėse. Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt esančioje ES teisės aktų paieškos sistemoje jau galima rasti dalį svarbiausių ES teisės aktų, taip pat jų vertimų į lietuvių kalbа.

Reglamentai ir direktyvos

Reglamentai yra tiesiogiai taikomi teisės aktai, t. y. bet kuri įmonė ar bet kuris asmuo gali remtis jų nuostatomis, gindamas savo interesus teismuose ar ginčuose su valstybės institucijomis. Pavyzdžiui, reglamentas Nr. 3118/93 reglamentuoja vežėjo teisę užsiimti kabotažiniais vežimais. Ribotai, t. y. kvotų ir leidimų principu užsiimti kabotažiniais vežimais Europos Sаjungos teritorijoje vežėjams leista nuo 1990 m. liepos 1 d., tačiau ši veiklos sritis liberalizuota tik nuo 1998 m. liepos 1 d., kai tokios kvotos buvo panaikintos. Vykdyti kabotažinius vežimus valstybių narių teritorijoje gali vežėjas, turintis Bendrijos licencijа, tačiau vykdant tokius vežimus, vežėjui bus taikomi reikalavimai, nustatyti valstybėje, kurioje kabotažinis vežimas atliekamas. Nereikia pamiršti, kad Lietuvos vežėjams kabotažinių vežimų srityje bus taikomas tam tikras pareinamasis laikotarpis. Stojimo į Europos Sаjungа sutartyje numatyta, kad dvejus metus nuo įstojimo dienos Lietuvoje įsisteigę vežėjai nedalyvaus kabotažiniuose vežimuose kitose valstybėse, o kitose valstybėse įsisteigę vežėjai nedalyvaus kabotažiniuose vežimuose Lietuvoje. šį laikotarpį kitos Europos Sаjungos valstybės narės gali pratęsti dar dvejus metus ir po to dar vienerius metus. Taigi vėliausiai kabotažiniais vežimais kitose Europos Sаjungos valstybėse Lietuvos vežėjai galės užsiimti po 5 metų.

Kitos teisės aktų rūšies - direktyvų - taikymas skiriasi nuo reglamentų. Direktyvos yra privalomos valstybėms narėms, jos nustato pagrindines gaires, kaip reglamentuoti nacionalinėje teisėje vienа ar kitа klausimа, kad būtų pasiekti direktyvose numatyti tikslai. Tačiau direktyvose nustatytais privalumais privatūs asmenys taip pat gali pasinaudoti, net ir tuo atveju, jei jie nėra perkelti į nacionalinę teisę. Kaip pažymėjo Europos Teisingumo teismas vienoje iš svarstytų bylų, privatūs asmenys turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės, kuri kalta dėl privačių asmenų nuostolių, kadangi neįgyvendino direktyvų.

Direktyvos forma yra reglamentuojamas sunkiasvorių transporto priemonių apmokestinimas. 1999 m. Europos Parlamento ir Europos Tarybos priimta direktyva Nr. 1999/62/EB (tekstа lietuvių kalba rasite per minėtа teisės aktų paieškа Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt) nustato pagrindinius kelių infrastruktūros naudotojų apmokestinimo principus. Direktyva suvienodina pagrindinius reikalavimus nacionalinėms kelių infrastruktūros naudotojų mokesčių sistemoms, t.y. nustatyta, kad sunkiasvorių transporto priemonių (per 12 tonų) naudotojai apmokestinami jų registracijos valstybėje, o minimalūs apmokestinimo tarifai nustatyti direktyvos priede. Mokesčio rinkimo tvarka, nustatomas mokesčių rūšių kiekis yra valstybės narės vidaus tvarkos klausimas, atsižvelgiant į bendrus principus, tokius kaip „teršėjas moka“, aplinkos teršimo mažinimas ir pan. Remiantis šia direktyva, valstybėms narėms leidžiama savo nuožiūra rinkti mokesčius už važiavimа magistralėmis, tiltais, tuneliais bei kalnų kelių ruožais.

Direktyvomis taip pat reglamentuojamas ir transporto veiklos licencijų (Bendrijos licencijų) suteikimo klausimas. Pagrindiniai reikalavimai, įtvirtinti ES direktyvose, - profesinė kompetencija, finansinis pajėgumas bei gera reputacija jau yra perkelti į nacionalinius Lietuvos teisės aktus. Atskira direktyva Nr. 84/647 yra reglamentuojamas transporto priemonių, kurias vežėjas nuomojasi be vairavimo paslaugų teikimo, naudojimas transporto veiklai. Direktyva nustato, kad valstybės narės neturėtų drausti vežėjui transporto paslaugas teikti išsinuomotomis transporto priemonėmis, jeigu nuoma atitinka tam tikras sаlygas: transporto priemonė yra registruota toje valstybėje, kurioje yra įsisteigęs vežėjas, transporto priemonės nuoma neapima vairavimo paslaugų teikimo, išsinuomotа transporto priemonę naudoja tik vežėjas, o transporto priemonės vairuotojas yra vežėjo darbuotojas. Tai įrodančius dokumentus vežėjai privalo turėti transporto priemonėje ir juos pateikti kontroliuojančioms institucijoms - nuomos sutartį bei vairuotojo darbo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad liberalizavus transporto paslaugų teikimа ir neribojant vežėjų naudojamų transporto priemonių skaičiaus bei nenustatant kvotų, Reglamentu Nr. 3916/90 buvo numatytos saugumo priemonės, kurių gali imtis Europos Komisija, jeigu numatoma, kad kažkuriame transporto veiklos sektoriuje susidarys krizinė situacija, t.y. rinka bus perpildyta transporto paslaugų teikėjų ir atitinkamai iškils grėsmė finansinei vežėjų įmonių būklei. Pažymėtina tai, kad pastarаjį dešimtmetį tokių krizinių situacijų nebuvo.

Europos Sаjungos teismų praktika

Svarbu suprasti ne tik Europos Sаjungos teisės aktų reikšmę, bei ir tai, kad Europos Sаjungos institucijų struktūroje yra ir veikia teisminės institucijos - Pirmosios instancijos teismas bei Europos Teisingumo teismas. įvairios teisminės procedūros užtikrina teisę kreiptis į šiuos teismus tiek nacionaliniams teismams, kuriems neaiškūs Europos bendrijų teisės taikymo klausimai, tiek valstybėms narėms, įvairiems Europos Sаjungos organams bei individualiems pareiškėjams. šiuose teismuose taip pat galima pareikšti ieškinį ir bet kuriai valstybei narei, t. y. ir Lietuvos valstybei - tokio ieškinio iniciatorė gali būti tiek Europos Komisija, tiek kitos valstybės narės.

Viena iš svarbesnių Europos Teisingumo teisme vykdomų procedūrų - išankstinių išvadų pateikimas. Procedūros tikslas - padėti nacionaliniams teismams aiškinti ir taikyti Europos Sаjungos teisę bei užtikrinti, kad visose valstybėse narėse ši teisė būtų taikoma vienodai. Taigi, jei kreipsitės į Lietuvos nacionalinius teismus ir prašysite ginant Jūsų interesus taikyti Europos Sаjungos teisės nuostatas, Lietuvos teismai galės kreiptis į Europos Teisingumo teismа dėl išankstinės išvados jūsų byloje. Nacionaliniai teismai tokiais atvejais neprivalo kreiptis į Europos Teisingumo teismа, tačiau jei kreipiasi, priimant sprendimа byloje į Europos Teisingumo teismo išvadа nacionaliniam teismui atsižvelgti bus privalu.

Konkurencijos teisė

Konkurencijos teisei Europos Sаjungoje yra skiriamas ypatingai didelis dėmesys. Svarbiausios konkurencijos teisės nuostatos yra įtvirtintos Europos bendrijų steigimo sutartyse, jos bei vėliau priimti teisės aktai nustato pagrindinius laisvos konkurencijos tarp prekių bei paslaugų teikėjų principus, taikomus taip pat ir transportui. Konkurencijos normos, taikomos transportui bei kitoms veiklos rūšims, labai panašios. Europos Sаjungoje draudžiami įmonių susitarimai ar suderinti veiksmai, kurių tikslas yra konkurencijos iškraipymas ar varžymas bendrojoje rinkoje, pavyzdžiui, susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos prekių ar paslaugų kainos, ir pan. Tokie susitarimai yra laikomi savaime negaliojančiais. Nesuderinamu su bendrаja rinka laikomas ir subjektų piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi rinkoje. Europos Teisingumo teismas yra svarstęs nemažai bylų dėl konkurencijos sаlygų pažeidimo, paprastai skiriamos baudos procentais nuo įmonių apyvartos, ir gali siekti keletа milijonų eurų.

Transporto politikos prioritetai

Deklaruojama, kad pastaruoju metu keliami Europos Sаjungos bendrosios transporto politikos prioritetai yra įvairių transporto sistemų bei rūšių integravimas, krovinių vežimo saugumas, aplinkos apsauga, socialinė apsauga bei Europos Sаjungos institucijų veikla valstybių narių vardu santykiuose su trečiosiomis valstybėmis, nesančiomis Europos Sаjungos narėmis.

Pavyzdžiui, 2003 m. gruodžio 23 d. Europos Komisija pareiškė susirūpinimа gabenamų krovinių saugumu ES teritorijoje. Paskelbtas dokumentas, kuriame teigiama, kad dėl nusikalstamų veikų vežant krovinius Europos ekonomika kasmet patiria bilijonus eurų nuostolių, dažniausiai dėl nelegaliai gabenamų (nedeklaruotų, paslėptų ir pan.) krovinių. Valstybės narės turi tam tikras saugumo užtikrinimo sistemas, tačiau kad tarp vežėjų, registruotų skirtingose ES šalyse, būtų išlaikytas lygios konkurencijos pagrindas bei kad būtų pasiektas efektyvus rezultatas, reikia, kad priemonės būtų taikomos tarptautiniu, t. y. Europos Sаjungos mastu. Europos Komisijos dokumentas yra skelbiamas internete, o suinteresuoti asmenys buvo prašomi pateikti Komisijai komentarus ir pasiūlymus iki 2004 m. vasario 27 d.

Reda ALEKSYNAITė

"Transporto pasaulis"
Kovas Nr.3 (39)

"Linava" informuoja

Naujienos

Alternatyvos

25,25 ar 18,75 metro, 60 ar 40 tonų?

Biodyzelinas iš atliekų

Nauji modeliai

šALDYTUVAI Iš VIELIUNIO

Turkiškasis „Deimantas“

Psichologija

SAVO LAIKO KALVIS

šeima

MILčIJA: patikimumo garantas - šeimyninė atsakomybė

Statistika

Naujienos

Lietuvoje ir pasaulyje

Asociacijos „Linava“ paaiškinimas

Naujienos

Transporto politika

Vairuotojų pažymėjimai: saugumo ir laisvo judėjimo užtikrinimas

Keleivinis transportas

TIK DIRBDAMI NAUJOVIšKAI IšLIKSIME...

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos

Technika

EC reiškia energijos taupymа

KETURIOS PAVAROS, PENKIOS…, šEšIOS… -O GAL DAR DAUGIAU?

Teisė

Europos Sаjungos transporto teisų

Verslo etika

Liežuvis vienas, ausys - dvi

Muziejus

Senasis „maršrutinukų“ pirmtakas