Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Asociacijos „Linava“ paaiškinimas

Dėl dienraštyje „Respublika“ pasirodžiusio

straipsnio „Vežėjų susigrаžinti PVM milijonai

gali grįžti Lenkijos biudžetui“.

„Asociacija „Linava“ užtikrina, kad Lietuvos transporto įmonėms-asociacijos narėms, susigrаžinusioms PVM mokestį iš Lenkijos Respublikos per asociacijа, neteks grаžinti jų atgal į Lenkijos biudžetа. Todėl bet kokios spekuliacijos šia tema - beprasmės. Asociacija „Linava“ pareiškia, kad ji teisėtai veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, turi teisę vykdyti dabartinę savo veiklа, prisiimti ir vykdyti visus įsipareigojimus. Pagrindinis asociacijos „Linava“ įstatuose nustatytas uždavinys ir veiklos tikslas - teikti asociacijos nariams praktinę pagalbа ir paslaugas vežant visų rūšių krovinius bei keleivius. Todėl kaltinimas asociacijai „Linava“ neteisėta ir nelegalia veikla rodo nesupratimа apie mūsų veiklа. Komercinei veiklai vykdyti asociacija yra įkūrusi UAB „Linavos“ servisas. ši bendrovė teikia paslaugas ir parduoda prekes komerciniais pagrindais, išskyrus PVM grаžinimo paslaugа. Tuo tarpu asociacija „Linava“ - ne pelno organizacija, kurios veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Asociacija teikia paslaugas tik jos nariams, o pajamos skiriamos paslaugoms gerinti. Pažymėtina, kad mūsų įstatuose numatyta teikti savo nariams paslaugas ir praktinę pagalbа, o mokesčių klausimais mus konsultuoja tarptautinė kompanija UAB „Ernst & Young Baltic“. Teiginys, kad vežėjams grаžinamas PVM patenka į asociacijos sаskaitа, neatitinka tiesos. šiuo metu, tarpininkaujant asociacijai „Linava“, 140 Lietuvos transporto įmonių-asociacijos narių už 2002 metų II-аjį pusmetį grаžinta beveik 1 mln. litų PVM mokesčių tiesiogiai į asociacijos narių sаskaitas.

PVM mokestis per asociacijа „Linava“ buvo grаžintas tik toms įmonėms, kurių PVM sаskaitos, gautos iš Lenkijos naftos tinklo „Orlen Petroprofit“, buvo patikslintos. Tokia tvarka buvo suderinta su Lenkijos valstybine mokesčių inspekcija, asociacija „Linava“ ir bendrove „Orlen Petroprofit“. Todėl negali būti kalbos apie Lenkijos įstatymų pažeidimа. Be to, jeigu minėtos sаskaitos nebūtų patikslintos, Lietuvos vežėjai būtų praradę galimybę susigrаžinti virš milijono zlotų vertės PVM mokesčio, skaičiuojant nuo praėjusių metų antrojo pusmečio iki šių metų pirmojo ketvirčio. Visi šie pinigai jau yra patekę tiesiai vežėjams į sаskaitа.

Asociacija „Linava“ keletа metų prieš Lenkijai priimant teigiamа sprendimа dėl PVM grаžinimo siekė, kad šiam procesui įgyvendinti būtų sudarytos teisinės prielaidos: vyko susirašinėjimas, derybos ir dalykiniai susitikimai. Ir tik įsigaliojus naujajam asociacijų įstatymui, „Linava“ pranešė, kad bus plečiamas paslaugų spektras. Tai reiškia, kad tik tuomet, kai asociacijoms atsirado galimybė užsiimti komercine veikla ir, atsižvelgiant į planuojamа TIR sistemos apimčių mažėjimа, „Linava“ pradėjo planuoti teikti paslaugas vežėjams komerciniais pagrindais.

Asociacija „Linava“ pažymi, kad TIR yra atskirai funkcionuojanti sistema, neturinti nieko bendro su kitų paslaugų teikimu vežėjams. Todėl galimybių kontroliuoti vežėjus per TIR knygelių išdavimа ar kitu būdu versti juos naudotis paslaugomis nėra. TIR sistemos priežiūrа kontroliuoja Tarptautinė kelių transporto sаjunga (IRU), esanti ženevoje. Už bet kokius bandymus paveikti vežėjus per TIR sistemа arba už bet kokias kitas šalutines priežastis būtų numatytos griežtos sankcijos. Tuo tarpu IRU pažymi, kad Lietuvoje TIR sistemos priežiūrа vykdanti asociacija „Linava“ tinkamai įgyvendina visus TIR sistemos uždavinius.

Lietuvos nacionalinė vežėjų

automobiliais asociacija „Linava“

Europos „Kelių karaliaus“ laureatai

Kovo 9 d. žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į susitikimа, kuriame oficialaus „Continental“ padangų importuotojo - UAB „Kelias“ vadovai apdovanojo konkurso Europos „Kelių karalius“ laureatus. Konkurso tikslas - išsiaiškinti, kokios padangos gali būti ilgiausiai eksploatuojamos ir kiek kilometrų su jomis saugiai gali nuvažiuoti sunkvežimių vairuotojai.

Tomas LABžENTIS

Visiems, panorusiems dalyvauti šiame konkurse, pasiūlytos „Continental“ 2002 metais sukurtos ir naujos kartos padangos HSR1. Jos specialiai pritaikytos vilkikų vairuojamajai ašiai ir tolimųjų reisų autobusams bei pasižymi išskirtinai geromis eksploatacinėmis savybėmis. Gamyboje panaudojus daug techninių naujovių, sukurta ypatinga HSR1 padangos karkaso struktūra. Būtent ji padangų gamintojams sudarė galimybę įgyvendinti plokščiaprofilinės padangos idėjа, o naujas gumos mišinys - sukurti modernų protektoriaus raštа.

„Continental AG“ koncernas, norėdamas įrodyti padangos HSR1 privalumus, visoje Europoje paskelbė „Kelių karaliaus“ konkursа. Jį Lietuvoje organizavo oficialus „Continental“ padangų importuotojas UAB „Kelias“.

Konkursas truko iki 2003 metų spalio 31 dienos. Jam pasibaigus apžiūrėtos bei įvertintos visos konkurse dalyvavusios padangos, išmatuotas likutinis protektoriaus gylis bei fiksuoti tos dienos odometro parodymai.

Tarp Lietuvos vežėjų geriausiа rezultatа pasiekė UAB „Transdovis“. šios bendrovės vairuotojai su 315/70 R 22,5 HSR1 padangomis, sumontuotomis ant vilkiko „Mercedes-Benz Actros“, per aštuonis mėnesius nuvažiavo 141 767 kilometrus, o padangų protektorius nusidėvėjo tik 3,5 milimetro.

Konkurso organizatoriai įteikė UAB „Transdovis“ technikos direktoriui Gintarui Radavičiui pagrindinį prizа - prestižinį laikrodį „OMEGA“.

Nedaug atsilikę nuo lyderio antrаjа vietа laimėjo UAB šiaulių tiekimo bazė krovinių vežėjai. šios bendrovės direktoriui Artūrui Volbikui įteiktas kelioninis šveicariškas laikrodis.

Trečioji vieta atiteko AB „Rokiškio sūris“ vairuotojams. šios įmonės logistikos direktoriui Jonui Kubiliui įteiktas šveicariškas rankinis laikrodis „TISSOT“.

Be to, visi konkurso laureatai gavo po firminį „Continental“ aprangos komplektа.

MINISTRAS GINA VEžėJų INTERESUS

Kovo 8-9 dienomis Briuselyje įvyko Europos Sаjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdis, kuriame buvo detaliai apsvarstytas vienas iš pagrindinių transporto politikos teisės aktų - Europos Parlamento ir Tarybos anksčiau priimtos ir jau senstelėjusios direktyvos „Dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimаsi infrastruktūra“ naujas projektas. Lietuvai šiame forume atstovavo susisiekimo ministras Zigmas BALčYTIS bei SM Tarptautinių ryšių ir Europos integracijos departamento direktorė Rimantė BRIEDYTė.

Nors „Transporto pasaulis“ apie būsimosios direktyvos projektа visai neseniai yra rašęs (žr. 2004 m. Nr. 1 R. Briedytės str. „Nauja Europos Sаjungos iniciatyva dėl kelių apmokestinimo“), trumpai priminsime, kodėl šiam dokumentui, apie kurį ES diskutuojama jau trečius metus, teikiama tiek reikšmės. Esmė ta, kad pastaraisiais metais vis daugiau ES narių savo teritorijoje nustato savus mokesčius už naudojimаsi infrastruktūra, taiko skirtingus jų apskaičiavimo metodus. Todėl, siekiant išvengti konkurencinių sаlygų iškraipymo, mokesčių skaičiavimo sistemа būtina kuo greičiau suvienodinti. Direktyvos projekte numatyta, kad valstybės narės galės pačios nuspręsti - palikti dabar galiojančiа ar įvesti siūlomа sistemа. Svarbiausias jos tikslas - ne padidinti mokesčius už infrastruktūrа, bet išskaidyti mokesčio struktūrа, kad būtų aišku, už kа ir kiek moka jos naudotojas. Posėdžio Briuselyje dalyviai apsvarstė direktyvos papildymus, apibrėžiančius išlaidas, kurias turės padengti šios infrastruktūros naudotojai. Mokesčiai turės atlyginti kelių infrastruktūros priežiūros, tinklo plėtros, statybos bei aplinkosaugos priemonių išlaidas.

Aptardamas minėtos direktyvos projektа, Lietuvos susisiekimo ministras Z. Balčytis pabrėžė, jog mūsų šalis remia ES pastangas siekti pažangos svarstant šį sudėtingа dokumentа. Siūlomas direktyvos, žinomos Eurovinjetės pavadinimu, pakeitimas yra pozityvus žingsnis, tačiau, ministro nuomone, svarstomas dokumentas kur kas palankesnis ES centrinės dalies valstybėms, nei periferinėms. Padidintos rinkliavos, statybos išlaidos ir siūloma 100 proc. virš vidutinės rinkliavos didinimo riba turėtų būti vertinama ir neatsiejama nuo privalomos išlaidų skaičiavimo metodologijos. Ministro siūlymu, būtina apsispręsti, kad visose valstybėse būtų taikoma minėta vieninga išlaidų skaičiavimo metodologija, ir tik nustačius jos turinį ir taikymа bus tikslinga diskutuoti apie papildomas konkrečių dydžių rinkliavas. Kol tai nėra aiškiai apibrėžta, Lietuva kartu su Suomija, Nyderlandais ir Portugalija nepritaria diferencijuotai papildomai rinkliavai ir šiuo metu siūlomai vidutinės rinkliavos didinimo ribai, nes dėl to išaugtų vežėjų išlaidos. Tačiau Lietuva, pabrėžė savo kalboje Z. Balčytis, suprasdama mokesčių sistemos tobulinimo svarbа, pritartų minimaliai papildomai rinkliavai (mark-up) aplinkai jautriose zonose bei pagrįstai vidutinės rinkliavos didinimo ribai. Ministras sakė viliаsis, kad visų pastangomis bus pasiektas kompromisas ir maksimaliai efektyvus balansas, patenkinant tiek periferinių, tiek tranzitinių valstybių poreikius.

Deja, šį kartа ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje politinis susitarimas nebuvo pasiektas, todėl posėdžio dalyviai nutarė grаžinti direktyvos projektа darbo grupėms tolesniam tobulinimui ir, radus kompromisinį sprendimа, apsvarstyti jį kitame Tarybos posėdyje. Tačiau nesėkmė Briuselyje turi ir teigiamųа bruožų - naujosios ES narės, tarp jų ir Lietuva, išmoko deramai ginti savo vežėjų interesus.

Parengė Kazys BAGDONAVIčIUS

Pasienio kontrolės punktai

pasikeis Lietuvai įstojus į ES

Tarpžinybinė pasienio kontrolės punktų plėtros komisija apsvarstė Lietuvos pasienio kontrolės punktų pasirengimа darbui Lietuvai tapus ES nare. Po gegužės 1 d. Kalvarijų, Lazdijų ir Smėlynės pasienio kontrolės punktai taps Europos Sаjungos vidaus sienų kontrolės punktais ir juose nebebus vykdomos muitinės procedūros. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. ES vidaus sienų punktuose bendrai dirbs tik Valstybės sienų apsaugos tarnybų pareigūnai, o muitinės procedūros nebebus vykdomos.

2003 metų pabaigoje Muitinės departamentas perdavė Susisiekimo ministerijai minėtų kontrolės punktų turto sаrašus. Dalį buvusių muitinių turto siūloma privatizuoti, o keliai ir kiti infrastruktūros objektai atiteks Susisiekimo ministerijai pavaldžioms įmonėms. šiuo metu parengtas Smėlynės punkto rekonstrukcijos projektas, jam realizuoti reikės 4 mln. 980 tūkst. Lt, tačiau šie pinigai iki š.m gegužės 1 d. nebus įsisavinti. Kalvarijų punktui atnaujinti šių metų valstybės biudžete lėšų rekonstrukcijos darbams užbaigti nenumatyta, o jų reikia apie 1 mln. 470 tūkstančių Lt. Lietuvai įstojus į ES, pasienyje su Baltarusija esantis Raigardo pasienio kontrolės punktas taps ne tik mūsų šalies, bet ir visos Europos Sаjungos išorės sienos kirtimo punktu. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos duomenimis, 80 procentų visų krovinių, gabenamų per šį punktа, sudaro grybai ir uogos, tačiau jų kiekis nėra didelis. Todėl stacionaraus patikros posto įrengimas Raigardo pasienyje už valstybės biudžeto lėšas būtų ekonomiškai nuostolingas. Tarpžinybinė pasienio punktų plėtros komisija pasiūlė Valstybinės augalų apsaugos tarnybai vasarа, kai grybų ir uogų siuntų daugės, įrengti Raigarde mobiliuosius patikrinimo punktus. Tarpžinybinė komisija rekomendavo Užsienio reikalų ministerijai mūsų šalies veiksmus dėl Raigardo pasienio kontrolės punkto koordinuoti su Baltarusija.

„Goodyear“ ir „Volvo group“ bendradarbiauja visame pasaulyje

„Goodyear Tire & Rubber Company“ ir „Volvo Group“ sudarė trejų metų pasaulinę bendradarbiavimo sutartį, pagal kuriа „Goodyear“ tampa pagrindiniu „Volvo“ sunkvežimių padangų tiekėju trijuose žemynuose. Europoje, šiaurės Amerikoje ir Brazilijoje „Goodyear“ aprūpins padangomis „Volvo“, „Renault“ ir „Mack“ sunkvežimius, gaminamus „Volvo Group“ įmonėse.

Pasak Henry Johnsono, „Goodyear“ Europos padangų verslo krypties vadovo, „Volvo“ pasirinko „Goodyear“ savo partneriu po intensyvių ištisus metus trukusių „Goodyear“ gaminių, veiklos ir tiekimo galimybių tyrimų, vykusių visuose trijuose žemynuose.

„Goodyear“ aprūpins „Volvo“ sunkvežimius tokiomis padangomis kaip Marathon LHS, G397, taip pat naujos kartos padangomis G395 LHS.

Stambiausias pasaulyje padangų gamintojas „Goodyear Dunlop Tires“ turi 96 gamyklas 28 šalyse bei 96 000 darbuotojų visame pasaulyje.

"Transporto pasaulis"
Kovas Nr.3 (39)

"Linava" informuoja

Naujienos

Alternatyvos

25,25 ar 18,75 metro, 60 ar 40 tonų?

Biodyzelinas iš atliekų

Nauji modeliai

šALDYTUVAI Iš VIELIUNIO

Turkiškasis „Deimantas“

Psichologija

SAVO LAIKO KALVIS

šeima

MILčIJA: patikimumo garantas - šeimyninė atsakomybė

Statistika

Naujienos

Lietuvoje ir pasaulyje

Asociacijos „Linava“ paaiškinimas

Naujienos

Transporto politika

Vairuotojų pažymėjimai: saugumo ir laisvo judėjimo užtikrinimas

Keleivinis transportas

TIK DIRBDAMI NAUJOVIšKAI IšLIKSIME...

Vežėjo kalendorius

Nedarbo dienos

Technika

EC reiškia energijos taupymа

KETURIOS PAVAROS, PENKIOS…, šEšIOS… -O GAL DAR DAUGIAU?

Teisė

Europos Sаjungos transporto teisų

Verslo etika

Liežuvis vienas, ausys - dvi

Muziejus

Senasis „maršrutinukų“ pirmtakas