Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

NARYSTė ES: NEžINOMųJų DAR DAUG

Ko gero, istorija tikrai vystosi spirale: antai Lietuva po penkiolikos metų pertraukos į atmintinų dienųkalendorių vėl įtrauks gegužės 1-аjа. Tiesa, šįkart dėl kitos priežasties - tapsime visaverčiais Europos Sаjungos nariais. Tikslumo dėlei reiktų pastebėti, jog gegužės 1 d. - šeštadienis, tad tikraisiais europiečiais tapsime gegužės 3 d. - pirmadienį. Būtent tаdien visos šalies įmonės pradės dirbti pagal naujas, europines taisykles. Ar esame tam pasirengę? Ar žinome, ko nežinome? Kas pateiks atsakymus? Apie tai kalbuosi su Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentu Vytautu LEVICKU.

- Kokie praėjusieji metai buvo Lietuvos ekspeditoriams? Ar daug neišspręstų problemų atsinešėte į šiuos metus?

- Praėjusieji metai buvo labai permainingi, todėl ir nelengvi. Veltui tikėjomės, jog tiek vežėjams, tiek ir ekspeditoriams verslo sаlygos pagerės, tačiau nieko doro iš mūsų valdininkų taip ir nesulaukėme, vien netikėtus akibrokštus. žadėjo atsisakyti apyvartos mokesčio, skirto kelių priežiūrai, - netesėjo, nesumažino pelno mokesčio, padidino akcizа kurui, pasikėsino į tolimųjų reisų vairuotojų dienpinigius. Nesikartosiu primindamas, kiek reikėjo pastangų, kol buvo pasiektas visiems priimtinas kompromisas - apie tai daug ir išsamiai rašėte „Transporto pasaulio“ žurnale.

šįmet problemų pagausės - juk iki narystės ES liko tik daugiau kaip pusšimtis dienų. Kai kas mano, jog esame tam visiškai pasirengę, girdi, jokių didelių problemų nėra, visiems viskas aišku. Deja, tai toli nuo tiesos. Mes labai daug ko nežinome.

- O konkrečiau? Patikslinkite, kа turite omeny?

- Tiek mums, ekspeditoriams, tiek ir vežėjams rūpi daugybė dalykų, susijusių su perėjimu iš vienos prekių gabenimo sistemos į kitа. Pavyzdžiui, kokius dokumentus reikės pildyti gabenant krovinius per ES šalių sienas, kokios turės būti mūsų įmonių sаskaitos, kokios jų tiekėjų sаskaitos, kokie tarpusavio įsipareigojimai, kaip pildysime statistines ataskaitas „Intrastat“, kas pakeis nuo gegužės 1-osios nustojusias galioti PVM faktūras? Ar galim pasakyti, kelintа valandа Lietuva taps ES nare? Vairuotojams, kurie jau bus išvykę į reisа, tai labai svarbu. Galiausiai, kaip bus su tom muitinėm? Mes šiandien neturime atsakymų į daugybę klausimų, tad apibendrindamas galiu tvirtinti - mes nežinome verslo sаlygų, todėl darbui ES bendroje erdvėje nesame pasirengę. Todėl tiek „Linava“, tiek ir „Lineka“ privalo daugiau bendrauti su visomis šiais klausimais užsiimančiomis valstybinėmis institucijomis, rengti konsultacinius susitikimus bei seminarus, kuriuose būtų kalbama ne aptakiai, o konkrečiai: kaip važiuosime per sienas? Kokių dokumentų reikalaus? Kas pakeis TIR karnetus? Juk daugelis ES šalių vežėjų važiuoja su vadinamаja T-1 forma. įmonių vadovai jau dabar privalo viskа nuodugniai žinoti bei mokyti vairuotojus. Manau, kad tiek ekspeditoriai, tiek vežėjai turi intensyviai bendrauti, kviestis specialistus bei kitus pareigūnus, kurie gali juos mokyti. Ir dar - manau, kad privalome glaudžiai bendradarbiauti su ES šalių giminingomis asociacijomis, nes ir jų vežėjams daug kas neaišku. Tarkim, vakariečiai įpratę gabenti vien prekes, o dokumentus siunčia elektroniniu paštu. Manau, kad Rusijos muitinėse taip toli nenuvažiuosi…

- Esame įpratę galvoti, kad mes ateinam į ES, bet dažnai pamirštame, jog ir ES ateis čionai. Kа apie tai manote?

- Jūs visiškai teisus. Atsivėrus sienoms, krovinių vežimo verslo konkurencija labai padidės. Kartu su naujais krovinių siuntėjais į Lietuvа ateis ir užsienio ekspedicinės firmos. Beje, jos jau ir dabar Lietuvoje sėkmingai integruojasi, pakanka prisiminti „Schenker - BTL“, „DFDS Transport“ ar kitas. Valdydamos didelius krovinių srautus, stambios užsienio kompanijos samdys ne tik mūsų, bet ir kitų šalių vežėjus. Norėdamos išlikti rinkoje, mūsų firmos turės įrodyti savo patikimumа, profesinę kompetencijа, privalės dirbti operatyviau, siūlyti klientams daugiau paslaugų ir teikti jas žemesniais įkainiais. Jeigu Lietuvos ekspeditorių prestižas bus menkas - neišsilaikysime. Tuo tarpu šiuo metu galiojantys įstatymai niekaip nereglamentuoja ekspedicinių įmonių registro - nėra jokių nei išsilaikymo, nei įstatinio kapitalo, nei draudiminės atsakomybės apribojimų. Vis dažniau atsiranda vienadienių ekspeditorių, kurie įkuria bendroves, priima užsakymus, gauna pinigus, o po kelių mėnesių įmones uždaro. žiūrėk, po kažkurio laiko tas pats asmuo, nuvaręs į bankrotа ar praskolinęs savo įmonę, niekieno netrukdomas atidaro naujа. Ir niekas Lietuvoje nežino, kiek šiandien tokių bendrovių yra - gal tūkstantis, o gal ir daugiau. Tuo tarpu asociacija „Lineka“ vienija tik pusšimtį narių.

- Netrukus ši nenormali situacija baigsis. Skirtingai nuo mūsų valstybinių institucijų, per šešetа metų nesugebėjusių ar nenorėjusių reglamentuoti bei licencijuoti ekspeditorių veiklos, Europos Sаjungoje tvarka nepalyginti griežtesnė.

- … bet ne mūsų valdininkų dėka. ES reikalavimų numatyta, kad ekspedicinės bendrovės vadovas privalo išlaikyti kvalifikacinius egzaminus ir tik tada gauti šiai veiklai būtinа sertifikatа. Tuo tarpu Lietuvoje vienintelis kriterijus, galintis tapti ekspeditoriaus profesionalumo ir patikimumo įrodymu, yra mūsų asociacijos organizuojami specialūs kvalifikacijos kursai tarptautiniam FIATA ekspeditoriaus diplomui gauti. Juos jau yra baigę arti šimto asmenų iš daugiau nei 30 ekspedicinių bendrovių. Lietuvos ekspeditoriams šis FIATA sertifikatas yra vienintelis jų patikimumo ir veiklos kokybės įrodymas. Mūsų kaimynės Latvija ir Estija elgėsi nepalyginti protingiau - jų vyriausybės saviems ekspeditoriams jau seniai taiko gana griežtas licencijavimo taisykles. Tačiau netrukus šios bėdos taps praeitimi. Deja, atsiranda kitų, nemažiau pavojingų mūsų verslui dalykų. Prisiminkit, kaip prasidėjo šie metai - buvo padidintas akcizas kurui. Dyzelino kaina beveik susilygino su benzino. Tuo tarpu vežimų įkainiai nepadidėjo nė centu. Arba vėl: techninės apžiūros centras „Regitra“ įvedė naujа mokestį - už puspriekabių stabdžių patikrinimа. Atrodytų, ši patikra turėtų būti bendrosios apžiūros dalimi, o jie jа išskyrė į atskirа ir ima už tai net 30 Lt. Nors anksčiau Susisiekimo ministerija garantavo, jog tokio pasipinigavimo nebus, tačiau nuo sausio 1 d. mokestis jau galioja. Paskaičiuokite, kiek šalyje yra puspriekabių, ir pamatysite, kokie nuostoliai mums padaryti. Kaip po to galima tvirtinti apie verslo sаlygų gerinimа?

- Ne veltui sakoma, kad pesimistas - tai gerai informuotas optimistas. Tačiau pokalbio pabaigai norėtųsi ko nors džiugesnio… Gerų naujienų šįmet bus?

- Be abejo. Pagrindinę naujienа jau aptarėme - po keleto mėnesių mums visiškai atsivers Europos rinkos. Tai labai išplės mūsų galimybes: išaugs kombinuotųjų vežimų poreikis, paspartės modernių logistikos centrų kūrimasis, prasidės smulkių ir vidutinių ekspedicinių bei vežėjų įmonių jungimasis į stambesnius darinius. žodžiu, greitų ir esminių pokyčių turėtų būti daug, veiklos dinamika paspartės.

Labai laukiau, kada Seime bus priimtos asociacijų įstatymo pataisos. Jas priėmus, „Lineka“ pagaliau gali užsiimti komercine veikla, susiformuos šiek tiek didesnis biudžetas. Juk šiandien esame visuomeninė organizacija, gyvename vien iš nedidelių nario mokesčių, todėl turime tik du etatinius darbuotojus - buhalterę ir informacijos vadybininkę. O mums reiktų ir profesionalių ekspertų, ir direktoriaus, ir kitų aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriems galėtume mokėti gerus atlyginimus. Turėdami teisę užsiimti komercine veikla, galėtume prekiauti informacija, pritraukti į Lietuvа daugiau klientų, samdyti ekspertus, savarankiškai mokyti asociacijos narius. Trumpiau kalbant, labai išsiplėstų asociacijos galimybės, pagerėtų mūsų darbo kokybė. To, būdami visuomenininkais, tikrai nepasieksime.

- Paminėjote, jog smulkių įmonių laukia sunkios dienos, todėl jos privalės jungtis, pavieniui niekas neatsilaikys. Ar „Lineka“ bandė kа nors daryti, kad paspartintų įmonių konsolidacijos procesus?

- Bandėm, bet nieko neišėjo. Kadangi internete turime savo asociacijos svetainę, norėjome organizuoti bendrа krovinių bazę, pateikti duomenis apie neužimtas transporto priemones. Deja, iš įmonių savininkų nesulaukėme jokių duomenų, matyt, kiša kojа lietuviškas mentalitetas, tam vadovai dar nepribrendę. Atrodytų - nauda akivaizdi: gavęs stambų kontraktа, vienas negali pateikti šimto arba dviejų šimtų automobilių, nes tiek neturi, o apsijungęs su keliomis firmomis - jokių problemų. Mes prieš keletа metų bandėme įsteigti bendrа dispečerinę, bendrа autoparkа, susitarti dėl bendro vadovavimo… Ir susilaukėme fiasko. Iškart atsirado abejojančių: ar tik tu sau nenusigvelbsi skanesnio kаsnelio? Ir kodėl tu man vadovausi, o ne aš tau? Manau, kad situacija pasikeis tik tada, kai didžiosios Vakarų kompanijos mus gerokai prispaus. Tada ir jungsimės, ir konsoliduosimės. Tik nežinia, ar nebus šaukštai po pietų. Tačiau baigti šį pokalbį derėtų optimistine gaida - nepaisant visų išvardintų bėdų, mūsų paslaugų įkainiai mažesni, mūsų vežėjai ir ekspeditoriai turi didesnę patirtį Rytų rinkose, gerai moka rusų kalbа, jie kruopštūs, drausmingi ir mažiau išlepę nei vakariečiai, pažįsta slaviško mentaliteto ypatybes, todėl šioje srityje dar ilgai būsime nepralenkiami. Kas kita - ES rinkos, kur reikės žaisti pagal vakariečių taisykles, kurias jie žino geriau. Bet mes gabūs, išmoksime. Neabejoju ir tuo, kad daugėjant multimodalinių gabenimų, ekspeditorių vaidmuo tolydžio didės, nes būtent jie yra įvairių transporto rūšių jungiamoji grandis, būtent nuo jų priklausys logistikos politika. Todėl - gyvensime…

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Kazys BAGDONAVIčIUS

"Transporto pasaulis"
Vasaris Nr. 2 (38)

"Linava" informuoja

Ant permainų slenksčio

Naujienos

Aktualijos

NARYSTė ES: NEžINOMųJų DAR DAUG

Dilerių naujienos

Prekyba naujais automobiliais pranoko lūkesčius

Patirtis

Apie „Gumintа“, kuri negali dirbti blogai

Regioniniai pasitarimai

Asociacijos „Linava“ regioninių pasitarimų aktualijos

Saugus eismas

Vokietijos policijos akcija „Saugus autobusas“

Užsienyje

Plieno krantai pieno upėms

Sunkiausias SISU

Veteranai

KAI ILSėTIS DAR ANKSTI..

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

Jūrų greitkeliai - tarp ES transporto nfrastruktūros plėtros prioritetų

Privačios automagistralės ir kelių mokestis Vokietijoje

Keleivinis transportas

Vilniečiams pristatyti SOLARIS TROLLINO

žVAIGžDUčIų SUTEIKIMO šVENTė KAUNE

Vežėjo kalendorius

KOVAS

Technika

+GF+ GEORG FISCHER: naujos kartos balnai

KRYPTIS - UNIFIKACIJA IR MODERNIZACIJA

Teisė

Naujasis Akcinių bendrovių įstatymas

Sveikata

SIGNALAI Iš KARšTūJų TAšKų

Muziejus

Krovininiai Zaporožiečiai