Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Jūrų greitkeliai - tarp ES transporto nfrastruktūros plėtros prioritetų

Alminas Mačiulis susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius.

Kaip svarbus Lietuvos laimėjimas įsiliejant į ES ekonominę erdvę pastaruoju metu dažnai pabrėžiamas „Rail Baltica“ projekto įtraukimas į transeuropinio transporto tinklo (TEN-Tr) prioritetinių projektų sаrašа. Tai iš tiesų vienas iš lemiamų veiksnių, suteikiančių galimybę ateityje pasiekti mūsų transporto infrastruktūros techninę dermę su TEN-Tr. Kelių ir geležinkelių infrastruktūros efektyvios sаveikos užtikrinimas suteiks papildomų konkurencinių galimybių Lietuvos vežėjams teikti kokybiškas, logistikos principais pagrįstas prekių pristatymo paslaugas.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog nepelnytai pamirštamas kitas svarbus TEN-Tr prioritetinis projektas - vadinamasis jūrų magistralių projektas. Jis yra suskirstytas į keturis ES jūrų pakrančių regionus: Baltijos jūros, Vakarų Europos (sujungiant Portugalijos ir Ispanijos pakrantes su Airijos ir šiaurės jūromis), Pietryčių Europos (Adrijos ir Jonijos jūros bei Viduržemio jūros rytinė dalis) ir Pietvakarių Europos (vakarinės Viduržemio jūros dalies regionas). Lietuvos vežėjams ir ekspeditoriams, be abejo, aktualiausias Baltijos jūros magistralių, galinčių tinkamai papildyti logistikos paslaugų rinkа, regionas.

Transeuropinio jūrų greitkelių tinklo plėtojimo svarbiausias tikslas - koncentruoti krovinių srautus logistikos principais formuojamose jūrų linijose. Taip siekiama pagerinti egzistuojančias ir įsteigti naujas reguliarias itin dažnas prekybinės laivybos jungtis vilkikams ir konteineriams gabenti tarp ES valstybių narių. Ypač tai svarbu periferinėms būsimosios ES narėms (tarp jų - ir Lietuvai), taip pat valstybėms, atskirtoms nuo ES centrinės dalies natūraliais barjerais (tai iš dalies taikytina ir Lietuvai, turint omenyje Baltijos jūros „barjerа“).

Svarbu pabrėžti, kad paraiškas jūrų greitkelių projektams finansuoti (ES ir nacionalinėmis lėšomis) turės parengti mažiausia du skirtingų ES valstybių uostai, kuriems turėtų atstovauti iš valstybinio ir privataus sektoriaus sudaryti konsorciumai. Dabar Europos Komisijoje svarstoma, kokie projektai galėtų gauti finansinę paramа. Numatoma, kad tinkamos išlaidos galėtų būti pripažintos: investicinėms studijoms, Ro-Ro ir konteinerių terminalams, logistikos paslaugų infrastruktūrai, sunkvežimių kaupimo aikštelėms uostuose, uosto jungtims su kelių ir geležinkelių infrastruktūra, krovinių eismo valdymo ir informacinėms sistemoms, ledlaužiams. Diskusijose vyrauja nuomonė, kad ES parama jūrų greitkelių projektams turėtų būti ne ilgesniam laikotarpiui kaip trejiems metams, t. y. pradiniam pagerintos ar naujai įsteigtos laivybos linijos funkcionavimui, ir neturėtų viršyti 30 proc. viso projekto vertės. Konkrečias gaires jūrų greitkelių paraiškoms pateikti ir projektams atrinkti Europos Komisija žada parengti š.m. balandžio-gegužės mėnesiais ir pateikti valstybėms narėms svarstyti.

Vertinant Klaipėdos uosto dabartinius pajėgumus ir perspektyvinius jo plėtros planus, galima drаsiai teigti, kad mūsų uosto galimybės įsijungti į Baltijos jūros greitkelių tinklа yra geros. Jis iš esmės atitinka jūrų greitkelius aptarnaujantiems uostams taikytinus kriterijus, plėtros programa numato daugelį projektų (pvz., Ro-Ro krovinių ir konteinerių aptarnavimo pajėgumų plėtra, privažiavimo kelių ir geležinkelių infrastruktūros pagerinimas, elektroninio duomenų perdavimo sistemų modernizavimas, naujų laivybos linijų steigimas), kurie galėtų būti pripažinti tinkamais jūrų greitkelių formavimui. Be to, visiškai neseniai patvirtintas Bendrasis programavimo dokumentas, kuris vaidins svarbiausiа strateginį vaidmenį projektų, finansuotinų Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšomis, parinkimui. šis dokumentas tarp kitų prioritetų akcentuoja IX B multimodalinio transporto koridoriaus infrastruktūros pagerinimo svarbа. Būtent šis koridorius generuos pagrindinius krovinių srautus jūrų greitkeliams per Klaipėdos uostа, sudarant rinkos prielaidas logistikos centrams reikiamos transporto infrastruktūros sukūrimui Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose šalies administraciniuose industriniuose centruose.

Kokie turėtų būti tolesni žingsniai aktyviai dalyvaujant Baltijos jūros greitkelių tinklo formavimo procese?

Ieškant uostų - potencialių partnerių jūrų greitkeliams į Klaipėdos uostа, būtų naudinga bendradarbiauti visų pirma su Vokietijos, švedijos, Danijos, Olandijos institucijomis. Būtent šių šalių uostai galėtų būti labiausiai suinteresuoti bendradarbiauti su Klaipėdos uostu, suvokdami jūrų greitkelių sujungimo su IX B transporto koridoriumi svarbа ES rinkai. Stipriais argumentais galėtų būti geri Klaipėdos uosto santykiai ir su Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano partneriais, įsijungiant į tranzitinių srautų sistemа su trečiosiomis, t. y. ne ES valstybėmis. Jau veikianti šaudyklinio traukinio „Viking“ linija, galimybės suformuoti Klaipėdos/Kaliningrado - Maskvos šaudyklinį traukinį, Kaliningrado kaimynystė ir 2K projektas yra labai palankūs veiksniai, veikiantys Klaipėdos uosto ir visos Lietuvos transporto sistemos naudai. Jau dabar su potencialiais partneriais Lietuvoje ir užsienyje reikia pradėti rengti preliminarias projektines paraiškas sutelkti reikiamas interesų grupes, rengti techninių užduočių studijas ir pan.

š. m. sausio 23 d. Kopenhagoje įvykęs Baltijos jūros regiono valstybių (Danijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Islandijos) bei Europos Komisijos atstovų susitikimas dėl Baltijos jūros greitkelių koncepcijos konkretizavimo parodė, jog būtina stiprinti koordinavimа tarp atskirų valstybių. Ypač svarbu šalia valstybinių institucijų į pasirengimo procesus įtraukti ir laivybos linijų operatorius, tarptautinio kelių transporto ir ekspedicines kompanijas, stividorines bendroves. Susitikime sutarta tolesnę Baltijos jūros greitkelių formavimo veiklа suskaidyti į atskiras interesų grupes, kurios, koordinuojant Europos Komisijos struktūroms, spręs atitinkamai informacinių technologijų tobulinimo, infrastruktūros gerinimo, projektų finansavimo ir ledlaužių įsigijimo problemas. Išskyrus pastarаjį klausimа, kuris Klaipėdos uostui nėra aktualus, Lietuva turi visas galimybes aktyviai įsijungti į jūrinės dalies TEN-Tr plėtojimа. įvertinant tikimybę gauti ES paramа ne tik infrastruktūrai, bet ir operacinei veiklai, kelių transporto ir jūrų laivybos kompanijos čia turėtų atlikti vienа iš svarbiausių vaidmenų.

"Transporto pasaulis"
Vasaris Nr. 2 (38)

"Linava" informuoja

Ant permainų slenksčio

Naujienos

Aktualijos

NARYSTė ES: NEžINOMųJų DAR DAUG

Dilerių naujienos

Prekyba naujais automobiliais pranoko lūkesčius

Patirtis

Apie „Gumintа“, kuri negali dirbti blogai

Regioniniai pasitarimai

Asociacijos „Linava“ regioninių pasitarimų aktualijos

Saugus eismas

Vokietijos policijos akcija „Saugus autobusas“

Užsienyje

Plieno krantai pieno upėms

Sunkiausias SISU

Veteranai

KAI ILSėTIS DAR ANKSTI..

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

Jūrų greitkeliai - tarp ES transporto nfrastruktūros plėtros prioritetų

Privačios automagistralės ir kelių mokestis Vokietijoje

Keleivinis transportas

Vilniečiams pristatyti SOLARIS TROLLINO

žVAIGžDUčIų SUTEIKIMO šVENTė KAUNE

Vežėjo kalendorius

KOVAS

Technika

+GF+ GEORG FISCHER: naujos kartos balnai

KRYPTIS - UNIFIKACIJA IR MODERNIZACIJA

Teisė

Naujasis Akcinių bendrovių įstatymas

Sveikata

SIGNALAI Iš KARšTūJų TAšKų

Muziejus

Krovininiai Zaporožiečiai