Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

PVM Lietuvai tapus ES nare

004 m. gegužės 1 d. Lietuva kartu su kitomis devyniomis Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis taps Europos Sаjungos nare. Pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) yra vienas iš griežtai ir gana detaliai Europos Sаjungos mokesčių teisės aktais reglamentuotų mokesčių. Tapus Europos Sаjungos nare Lietuvai įsigalios šeštoji direktyva - pagrindinis Europos Sаjungos mokesčių teisės dokumentas, reglamentuojantis iš esmės visus PVM mokėjimo klausimus, išskyrus kai kuriuos specifinius dalykus, tokius kaip PVM grаžinimas užsieniečiams ir kt. Direktyva nėra tiesiogiai taikomas, tačiau privalomas visoms Europos Sаjungos narėms teisės aktas, o tai, kaip joje įtvirtintos nuostatos bus perkeltos į Lietuvos Respublikos teisės aktus, priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo priimtų sprendimų - PVM įstatymo pakeitimų bei poįstatyminių teisės aktų.

Galiojantis Lietuvos Respublikos PVM įstatymas neatitinka visų Europos Sаjungos teisės reikalavimų PVM srityje, todėl 2003 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1418 (įsig. 2003 11 20, žr. žin., 2003, Nr. 108-4839) buvo pritarta PVM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (toliau - projektas, tekstas šiuo metu skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapyje, adresu www.lrs.lt). Jo tikslas - suderinti PVM įstatymа su galiojančiomis Europos Sаjungos teisės nuostatomis, šis projektas pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Dokumentas ilgas, kadangi keičiama ar pildoma didelė PVM įstatymo nuostatų dalis. įstatymo pakeitimai neturės didesnės įtakos tik tiems ūkio subjektams, kurie veikia tik Lietuvoje ir neturi sutarčių su Europos Sаjungos valstybėse - narėse registruotais PVM mokėtojais. Transporto įmonėms šie pakeitimai neabejotinai turės didelės įtakos, kadangi iš esmės keičiasi PVM mokėjimo taisyklės sandorių Europos Sаjungos viduje atvejais bei taisyklės, nustatančios paslaugų teikimo vietа.

šiame straipsnyje apžvelgsime keletа pagrindinių aspektų, susijusių su transporto įmonių teikiamų paslaugų apmokestinimu PVM, Lietuvai tapus Europos Sаjungos nare. Kadangi Europos Sаjungos mokesčių teisės taikymo Lietuvos praktikoje klausimai dar nėra aiškūs - įstatymo pakeitimai nepriimti, nėra poįstatyminių teisės aktų - šio straipsnio tikslas nėra pateikti išsamiа situacijos, susiklostysiančios po 2004 m. gegužės 1 d., analizę, o tiesiog atkreipti transporto įmonių dėmesį į keletа pagrindinių naujos PVM mokėjimo tvarkos momentų.

Pagrindiniai pasikeitimai

Prekės tarp Europos Sаjungos valstybių gabenamos laikantis laisvo prekių judėjimo principo, t.y. netaikant muitinės procedūrų - importo / eksporto formalumų, iš kurių vienas yra apmokestinimas importo / eksporto mokesčiais bei PVM. Atvejai, kai prekės gabenamos ES viduje iš vienos valstybės į kitа, vadinami prekių tiekimu/įsigijimu Europos Sаjungos viduje, o jų pirkėjai ir pardavėjai turi pareigа ne įforminti atitinkamus muitinės dokumentus, bet teikti periodines ataskaitas apie įsigytas prekes ir jų judėjimа (Intrastatus). Atsiras naujas PVM objektas - prekės, įsigytos iš kitos valstybės Europos Sаjungos narės. Naujosios tvarkos privalumas yra tai, kad PVM, skaičiuojamas ES viduje tiekiamų prekių vertės, galės būti atskaitomas tа patį mokestinį laikotarpį, todėl, kaip teigiama minėto įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, mokesčio sumokėti į biudžetа ir vėliau jį įskaityti nebereikės.

Importuojamų ir eksportuojamų į ne Europos Sаjungos valstybes nares prekių gabenimo paslaugų apmokestinimo tvarka keisis nedaug. Svarbiausias apmokestinimo PVM tvarkos pasikeitimas, aktualus transporto įmonėms, - prekių gabenimo (transporto) paslaugos, suteiktos gabenant prekes tarp Europos Sаjungos valstybių narių (pvz., Lietuva - Vokietija, Ispanija - Lietuva ir pan.) bei su šiomis paslaugomis susijusios papildomos paslaugos bus apmokestinamos PVM. Priklausomai nuo prekių gabenimo maršruto bei paslaugų pirkėjo (užsakovo), galimi įvairūs PVM mokėjimo variantai (pvz., atvirkštinis apmokestinimas, kai PVM sumoka paslaugų pirkėjas (užsakovas).

Paslaugų teikimo vieta

Pasikeis paslaugų teikimo vietа nustatančios įstatymo nuostatos. Pagrindinė taisyklė, reglamentuojanti prekių gabenimo tarp Europos Sаjungos valstybių narių ir su tokiu prekių gabenimu susijusių paslaugų apmokestinimа, numatyta Projekto 15 straipsnyje. Bendra taisyklė - prekių gabenimo paslaugos laikomos suteiktomis ten, kur jos faktiškai atliktos, tačiau skiriama keletas atvejų, kada prekių gabenimo paslaugos, suteiktos gabenant prekes tarp Europos Sаjungos valstybių narių, bus laikomos suteiktomis Lietuvoje:

• kai prekių vežimo tarp valstybių narių maršrutas prasideda Lietuvos teritorijoje, išskyrus tuos atvejus, kai paslaugų pirkėjas yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, ir jis nurodė savo registracijos numerį, įsigydamas prekių gabenimo paslaugas (šiuo atveju paslaugos bus laikomos suteiktomis toje valstybėje, kur paslaugų pirkėjas yra įsiregistravęs PVM mokėtoju);

• kai prekių gabenimo maršrutas neprasideda Lietuvos teritorijoje, prekių gabenimo paslaugos tarp valstybių narių bus laikomos suteiktomis Lietuvos teritorijoje, jeigu paslaugų pirkėjas yra Lietuvoje registruotas PVM mokėtojas ir savo registracijos numerį jis nurodė, įsigydamas paslaugas.

Projekto Aiškinamajame rašte pateikiamas toks šias įstatymo nuostatas paaiškinantis pavyzdys. Jeigu Lietuvos įmonė gabena prekes iš Lietuvos į Lenkijа, paslaugos gali būti laikomos suteiktomis:

• Lietuvoje (jeigu paslaugų pirkėjas yra fizinis asmuo, Lietuvos juridinis asmuo, arba užsienio juridinis asmuo, kuris nėra PVM mokėtojas);

• Lenkijoje (jeigu paslaugų pirkėjas yra Lenkijoje PVM mokėtoju registruotas asmuo).

Taigi, pagal Europos Sаjungos teisės nuostatas, reglamentuojančias paslaugų teikimo vietos nustatymа, paslaugų suteikimo vieta gali būti perkeliama į tа Europos Sаjungos valstybę narę, kurioje paslaugų pirkėjas įregistruotas PVM mokėtoju. Apmokestinant tokias paslaugas, taikoma ‘atvirkštinio apmokestinimo’procedūra. Atvirkštinio apmokestinimo procedūros pavyzdys yra įtvirtintas galiojančio PVM įstatymo IX skyriuje ҐAtvejai, kai pirkėjas (klientas) privalo apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM už įsigyjamas prekes ir (arba) paslaugas“ (t.y. konsultacinės, teisinės, draudimo paslaugos ir kt.).

ši taisyklė gali būti iliustruota tokiu pavyzdžiu. Transporto paslaugas iš Lietuvoje registruoto PVM mokėtojo - vežėjo perka Lenkijoje registruotas PVM mokėtojas, o transporto paslaugos suteikiamos gabenant prekes maršrutu Lietuva - Lenkija. Kadangi Lenkijoje registruotas paslaugų pirkėjas yra PVM mokėtojas, Lietuvos vežėjas PVM neskaičiuos, t.y. sаskaitoje už prekių gabenimo paslaugas PVM nebus nurodytas. PVM už suteiktas paslaugas turės apskaičiuoti bei sumokėti į biudžetа Lenkijoje registruotas PVM mokėtojas - prekių gabenimo paslaugų pirkėjas pagal Lenkijoje galiojančius PVM tarifus. Vežėjui tokiu atveju tereikės žinoti galiojantį ir tikslų paslaugų pirkėjo PVM mokėtojo kodа, nurodyti šį kodа paslaugų pardavimo sаskaitoje bei turėti įrodymus, kad prekės faktiškai buvo vežamos nurodytu maršrutu ir yra išvežtos į kitа Europos Sаjungos valstybę narę - Lenkijа.

Prekių išvežimo įrodymais veikiausiai bus laikomi transporto dokumentai (pvz., CMR važtaraščiai), kadangi muitinės procedūros prekių tiekimui Europos Sаjungos viduje nebus forminamos. Kol kas klausimas, kokie dokumentai bus laikomi prekių išvežimo įrodymais, nėra aiškus. Neturint aukščiau paminėtų įrodymų, prekių gabenimo paslaugas suteikęs vežėjas jas turės apmokestinti 18 proc. PVM tarifu. Jeigu paslaugos pirkėjas - Lenkijos subjektas - neturėtų PVM mokėtojo statuso, paslaugos teikimo vieta būtų laikoma Lietuva, o vežėjas turėtų pats apskaičiuoti ir sumokėti PVM pagal Lietuvoje galiojančius tarifus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu abiem atvejais tokios prekių gabenimo paslaugos apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifа.

Prekių pristatymo įrodymai (važtaraščių originalai ar kopijos, kiti dokumentai, patvirtinantys, kad prekės pristatytos gavėjui) bus reikalingi tiek transporto paslaugų užsakovams, tiek prekių pardavėjams ar pirkėjams, kadangi norėdami pritaikyti jiems palankius PVM tarifus bei mokėjimo tvarkа, šie mokesčių administatoriui turės įrodyti prekių gabenimo bei pristatymo faktа. Kadangi muitinės dokumentai prekėms gabenti Europos Sаjungos viduje nebus naudojami, pagrindiniais įrodymais taps transporto dokumentai. įvairiose Europos Sаjungos valstybėse narėse galioja skirtingi prekių gabenimа įrodančių dokumentų reikalavimai. Vienose valstybėse tam pakanka prekių gavėjo rašto, patvirtinančio, kad prekės pristatytos, tačiau yra ir valstybių, taikančių griežtesnius reikalavimus.

Išlieka ta pati prekių gabenimo maršruto skaidymo problema, kuri iškilo ir įsigaliojus dabartiniam PVM įstatymui. šiuo metu gabenant eksportuojamas ar importuojamas prekes, kai dalis prekių gabenimo maršruto yra Lietuvos teritorijoje (apmokestinama 0 proc. PVM tarifu), o likusi - užsienio valstybėse (ne PVM objektas), mokesčių administratorius prekių gabenimo paslaugų, suteiktų vieno tarptautinio vežimo metu, skaidyti nereikalauja. Priėmus įstatymo projektа, ši taisyklė turėtų išlikti ir būti taikoma prekių gabenimo į/iš trečiųjų šalių (ne Europos Sаjungos valstybių narių) atvejais.

Papildomos vežimo paslaugos (krovimas, prekių transportavimo organizavimas, krovinių tvarkymas ir pan.) bus laikomos suteiktomis ten, kur jos faktiškai atliktos, išskyrus atvejus, kai papildomos prekių gabenimo paslaugos yra susiję su prekėmis, gabenamomis Europos Sаjungos viduje. Papildomų paslaugų apmokestinimui bus taikomos iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir prekių gabenimo paslaugų, suteiktų transportuojant prekes tarp Europos Sаjungos valstybių, atveju.

Lizingo apmokestinimas PVM

Pagal šiuo metu galiojančias PVM įstatymo nuostatas, tais atvejais, kai prekės įsigyjamos už paskolos būdu (banko kredito) gautas lėšas, PVM į biudžetа yra sumokamas iš karto. Tais atvejais, kai prekės įsigyjamos lizingo sutarties pagrindu, PVM mokamas ir traukiamas į atskaitа dalimis, priklausomai nuo lizingo įmokų mokėjimo. Tokia PVM apmokestinimo momento nustatymo tvarka neatitinka Europos Sаjungos reikalavimų. Europos Sаjungos direktyvoje Nr. 77-388/EEB nustatyta, kad tais atvejais, kai prekės įsigyjamos apmokant dalimis arba atidedant mokėjimа, o nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo paskutinės įmokos sumokėjimo momento (lizingo sutartys, prekių įsigijimas išsimokėtinai ir kt.), pirkimo PVM turi būti apskaičiuojamas iš karto perdavus prekes, nepriklausomai nuo to, kada bus faktiškai apmokėta prekių pirkimo kaina.

Tokia nuostata turi būti perkelta ir į Lietuvos Respublikos PVM įstatymа. Projekte siūloma nustatyti, kad minėta nuostata būtų taikoma ne nuo 2004 m. gegužės 1 d., bet nuo 2004 m. sausio 1 d. Jeigu šios Projekto nuostatos bus priimtos Lietuvos Respublikos Seime be pataisų, reikalavimas iš karto apmokėti visа pirkimo PVM už pagal lizingo ar pirkimo išsimokėtinai sutartis įsigytas prekes bus taikomas tik sutartims, sudarytoms po 2004 m. sausio 1 d., o PVM už prekes, įsigytas pagal iki 2003 m. gruodžio 31 d. imtinai sudarytas sutartis bus ir toliau skaičiuojamas ir mokamas dalimis.

PVM mokėtojai

Apmokestinimui PVM didelę reikšmę turės tai, ar paslaugų pirkėjas yra registruotas Europos Sаjungoje PVM mokėtoju, ar ne. Tam tikrais atvejais Lietuvos įmonėms gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtojais kitose Europos Sаjungos valstybėse. Bendros registravimosi PVM mokėtoju kitose Europos Sаjungos valstybėse tvarkos nėra, teks vykdyti procedūras, numatytas tų valstybių nacionaliniuose teisės aktuose. Be to, įsigaliojus PVM įstatymo pataisoms, registruotis PVM mokėtojais privalės ir tie asmenys, kurie nevykdo veiklos, tačiau įsigyja prekių iš kitos Europos Sаjungos valstybės narės daugiau, nei nustatyta riba. Naujų transporto priemonių pirkėjai (įskaitant gyventojus), įsigiję naujas transporto priemones iš kitų valstybių narių, taip pat taps šio mokesčio mokėtojais.

šiuo atveju PVM mokėtojo kodo reikšmė yra labai didelė. Kol kas neaiški sistema, kurios pagalba Lietuvos PVM mokėtojai galėtų pasitikslinti jų paslaugų pirkėjų - užsakovų iš kitų Europos Sаjungos valstybių narių - PVM mokėtojų kodus. Naudojantis internete siūloma paieškos sistema galima tik įsitikinti, ar užsakovo nurodytas PVM mokėtojo kodas yra galiojantis, tačiau sistema nenurodo, kokiai įmonei nurodytas kodas yra priskirtas. Teikiant paslaugas užsakovui, registruotam kurioje nors iš Europos Sаjungos valstybių narių, būtina išsiaiškinti, ar užsakovas savo valstybėje yra registruotas PVM mokėtoju, ir koks yra tikslus jo PVM mokėtojo kodas.

Reda ALEKSYNAITė

"Transporto pasaulis"
Gruodis Nr. 12 (36)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Vilkikų daugėja. O vairuotojų?

Dilerių naujienos

MAN RENESANSAS LIETUVOJE

Faktai ir komentarai

VERONOS DEKLARACIJA - KIETAS RIEšUTAS LIETUVAI

„TAI - NE FANTASTIKA“

GAIRėS

METAI BUVO TURININGI

Užsienyje

KENWORTH T2000 - GRAžUS KAIP AMERIKIETIšKA SVAJONė

Lietuvoje ir pasaulyje

LIAZ nebeliko...

NAUJIENOS Iš BRIUSELIO

Sį „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ - PENKERI

Transporto politika

Kokių permainų kitаmet sulauksime?

Keleivinis transportas

IšBANDYMUI - žYMIAUSIų GAMINTOJų AUTOBUSAI

Technika

Naujienos

Teisė

PVM Lietuvai tapus ES nare

Muziejus

BERLIET STRADAIR arba prancūziška elegancija