Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Vilkikų daugėja. O vairuotojų?

Deja, ne, atsakys kiekvienas kelių transporto įmonės vadovas, veikiau atvirkščiai - tarptautiniais maršrutais važiuojančių vairuotojų stygius jau kelia rimtа grėsmę šio verslo plėtrai. Anot asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, šiandien asociacijai priklausančiose įmonėse dirba per 20 tūkst. vairuotojų. Kasmet vežėjų automobilių parkas padidėja beveik 1 tūkst. transporto priemonių. šiandien galiojančios normos reikalauja, kad du vilkikus aptarnautų trys vairuotojai. Rytoj, Lietuvai tapus ES nare, vienam vilkikui prireiks net trijų vairuotojų - darbo ir poilsio režimа reguliuojantys teisiniai aktai nuolat griežtėja. žinant, jog šalies vežėjų vilkikų parkа sudaro 15 tūkst. transporto priemonių, nesunku suskaičiuoti, jog šiandien trūksta apie 10 tūkst. vairuotojų, rytoj šis skaičius gali išaugti iki 25 tūkst. Kа darysime? Užleisime sunkiai iškovotа rinkos dalį kitiems?

Kas juos rengia?

Iš pirmo žvilgsnio, Lietuvoje vairuotojus rengiančių mokymo įstaigų tinklas platus: vairuotojo profesijа galima įsigyti gausiose vairavimo mokyklose, darbo rinkos mokymo centruose, įvairiose kolegijose, profesinio rengimo centruose ir t. t. Jų turimas lengvųjų automobilių parkas gausus ir įvairus. Tačiau veltui šiose mokymo įstaigose dairytumėmės nors kiek naujesnių „Mercedes“, „Volvo“ ar „Scania“ vilkikų: išskyrus pensinio amžiaus gazus ir mazus, jos nieko padoresnio neturi - kiša kojа chroniška lėšų stoka. Tad apie kokį parengimo lygį galima kalbėti, jeigu mokslus baigęs sunkiojo transporto vairuotojas naujа vilkikа pamato tik būsimoje darbovietėje? Likviduoti tolimųjų reisų vairuotojų deficitа trukdo ir tai, jog baigęs vidurinę mokyklа jaunuolis šiam darbui yra per jaunas - įstatymas draudžia vairuoti C, CE kategorijos transporto priemones asmenims, kurie neturi 21-22 metų. Todėl dauguma jų nelaukdami ir pasirenka kitа profesijа.

štai kodėl šiandien tolimųjų reisų vairuotojų amžiaus vidurkis - daugiau nei 40 metų. Visi jie buvo parengti dar tarybiniais metais, kai šalyje veikė nemokama kvalifikuotų vairuotojų rengimo sistema. Jа išardžius, deramo pakaitalo nesukūrėme. Atrodytų, vairuotojų stygiaus problemа gali padėti išspręsti vyresniojo amžiaus vairuotojų perkvalifikavimas - antai darbo biržoje yra užsiregistravę per tūkstantį bedarbių vairuotojų. Tačiau taip tik atrodo: šiandien norint dirbti tarptautiniuose maršrutuose, būtina žinoti daugybę tarptautinių konvencijų, sutarčių, kitų teisinių aktų, mokėti apiforminti dokumentus, bent minimaliai - užsienio kalbа. Trumpai kalbant, norintiems persikvalifikuoti reikia ne vienа dienа rimtai mokytis, o už mokslа - mokėti. Bedarbiams ši finansinė našta per sunki, valstybė padėti taipogi neskuba. Ir dar: galima drаsiai teigti, kad šiandien reikiamos kvalifikacijos vairuotojų, galinčių dirbti tarptautiniuose maršrutuose, nerengia nė viena mokymo įstaiga, išskyrus „Linavos“ mokymo centrа.

Problema - tarptautinė

Paklaustas, kodėl Lietuvoje tiek mažai norinčiųjų tapti tolimųjų reisų vairuotojais, „Linavos“ mokymo centro vadovas Julius Salenekas atsakė, jog tai - ne tik mūsų, bet ir visos Europos problema. Priežasčių daug: tai ne tik amžiaus cenzo apribojimai, bet ir sunkus, pavojingas darbas, ilgalaikės komandiruotės, gyvenimas automobilio kabinoje, didžiulė atsakomybė. Tai patvirtino olandų, belgų ir anglų specialistų atlikti tyrimai. Būtent todėl vairuotojų kontingentas senėja ir Vakarų valstybėse. J. Saleneko nuomone, Lietuvai įstojus ES, ši problema dar labiau paaštrės, nes dauguma Centre besimokančių vairuotojų yra nusiteikę padirbėti užsienyje. Kursantai neslepia, kad pagrindinė priežastis - materialinis suinteresuotumas. Pasirodo, kalbos nemokėjimas nėra tokia didelė kliūtis, kaip kad dažnai manoma. Visų Europos kalbų ir labai norėdamas neišmoksi, tad vairuotojai pasitenkina minimaliomis žiniomis, padedančiomis išsiaiškinti būtiniausius dalykus. Naudojamasi ir neverbaliniais bendravimo būdais - gestais, mimika, rašytinėmis formomis. Be to, Vakarų Europos transporto įmonėse dirba nemažai rusakalbių darbuotojų, ypač tose, kurios yra užmezgusios ryšius su Rytais. Nejučiom imi galvoti, ar neišsibėgios po svečias šalis ilgesnio euro beieškantys mūsų vairuotojai, ar neteks samdyti blogiau gyvenančių kaimynų? Vilčių teikia tik aplinkybė, jog Europoje vairuotojų atlyginimas vos porа kartų didesnis nei musiškių, tačiau ir pragyvenimo lygis nepalyginti aukštesnis. Padidinę atlyginimus, išsaugotume vairuotojus, išvengtume ženklaus darbo jėgos nutekėjimo.

Be stažuotojų neišsiversim

Kvalifikuotai parengti vairuotojа - maža, ir įmonė nenori priimti „žalio“ darbuotojo, nė karto savarankiškai nevažiavusio su kroviniu Europos keliais. Tai savaime suprantama: klaidos vežėjų versle labai brangiai kainuoja, todėl niekas nerizikuos samdyti vairuotojo be patirties, tokiam nepatikėsi nei brangaus krovinio, nei transporto priemonės. Todėl išeitis viena - būtina įteisinti mokinio stažuotojo statusа. Teorinės žinios be praktikos mažai ko vertos. Kas kita, jeigu stažuotojas atliks keletа reisų į užsienį kartu su jį prižiūrinčiu patyrusiu vairuotoju. Tai būtų optimalus sprendimas, siekiant maksimaliai sumažinti naujokų nubyrėjimo procentа. Stažuotojas gautų stipendijа, jam nereikėtų mokėti mokesčių. Tokiu atveju naujus kadrus rengti būtų suinteresuotos ir pačios vežėjų įmonės. Būtent tokiam sprendimui pritaria ir „Linavos“ vadovai, kurie ne kartа kreipėsi į Vyriausybę bei į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijа prašydami oficialiai įteisinti mokinio stažuotojo statusа. Deja, teigiamo sprendimo nesulaukta.

Ateityje tolimųjų reisų vairuotojo duona palengvės, mano J. Salenekas, neliks sienų, muitinių, supaprastės dokumentų forminimo procedūros. Bet tai - rytoj, o šiandien vairuotojų trūkumo problema nuolat didėja. 2002 m. „Linavos“ mokymo centras parengė 184 tolimųjų maršrutų vairuotojus, šįmet mažiau - arti 120-ties. Vieni būsimieji kursantai, perskaitę spaudoje skelbimus, ateina patys, kitus, sudarę kelių žmonių grupeles, atsiunčia mokymo išlaidas padengiantys darbdaviai. Specialisto parengimas užtrunka keletа mėnesių, kursų kaina - 600 Lt. Tačiau galima drаsiai tvirtinti, jog vien „Linavos“ mokymo centro pastangų šiai problemai išspręsti nepakaks: būtina šalyje sukurti transporto darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemа su laiko reikalavimus atitinkančia technine ir materialine baze, koordinuojančiа savo veiklа su kitomis suinteresuotomis žinybomis.

Kur gauti lėšų?

Pirmiausia, kas šauna į galvа, - plati ir gili ES kišenė? Juk iš ES struktūrinių fondų Lietuva tikisi gauti 792 mln. eurų, iš Sanglaudos fondo - dar 543,5 mln. ši pagalba skirta atsiliekančių ES regionų atotrūkiui mažinti, padėti jiems prisitaikyti prie ES diktuojamų socialinių ir ekonominių sаlygų. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog šie pinigai - ne transporto sektoriui. Tačiau neskubėkim spręsti - iš šių fondų bus finansuojami projektai, padėsiantys sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos, perspektyvesnės veiklos. Pvz., krovinio vežimo verslo? Kodėl nepabandžius pritraukti ES struktūrinių fondų lėšų tarptautinių reisų vairuotojų bei ekspeditorių profesiniam mokymui bei kvalifikacijos kėlimui? Pagrindinės gairės, numatančios, kur panaudosime gautus ES pinigus, turėtų būti numatytos vis dar taisomame Bendrojo programavimo dokumente (BPD). Estija BPD priėmė jau š. m. kovo mėn. Dabar kaimynai organizuoja įvairius seminarus bei mokymo kursus, kuriuose verslo visuomenė mokoma, kaip tinkamai pateikti paraiškas bei projektus konkursams, kurių laimėtojai galės pretenduoti į ES fondų lėšas. Deja, mes vėluojame. Nors BPD jau parengtas, prioritetai taipogi aiškūs, tačiau specialaus priedo, numatančio konkrečiа projektų pateikimo tvarkа, dar nėra. J. Saleneko nuomone, konkurentabiliam projektui parengti reikėtų pusės metų, todėl per tam skiriamus porа mėnesių daug kas projektų parengti nespės. Ar pavyks tolimųjų vežimų vairuotojų profesijа įtraukti į prioritetinių sаrašа? J. Salenekas pateikia tokį pavyzdį: jeigu reiktų pasirinkti, kokių specialistų Lietuvai daugiau reikia - informacinių technologijų darbuotojų ar vairuotojų tarptautininkų, be abejonės, laimėtų pirmieji. žiūrint į kiekybę, statybininkų ar aptarnavimo sferos darbuotojų reikia irgi gerokai daugiau. Bet sėdėti sudėjus rankas nevalia. Būtina gerai išanalizuoti rinkа, vežėjų poreikius, atlikti nuodugnius tyrimus iki projektų. Siekdami surinkti būtinа informacijа, „Linavos“ mokymo centro specialistai parengė ir išplatino specialiа anketа. Naudodamasis proga, J. Salenekas paprašė redakcijos paraginti visus transporto įmonių vadovus kuo operatyviau atsakyti į anketos klausimus ir atsiųsti jа į Centrа.

Laiko liko nedaug. Nemaža ES paramos lėšų dalis yra skirta gamybiniam sektoriui plėsti, dėl jų susirems visų pramonės šakų privataus kapitalo įmonės. Tikėkimės, jog vežėjai savo šanso nepraleis.

Kazys BAGDONAVIčIUS

"Transporto pasaulis"
Gruodis Nr. 12 (36)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Vilkikų daugėja. O vairuotojų?

Dilerių naujienos

MAN RENESANSAS LIETUVOJE

Faktai ir komentarai

VERONOS DEKLARACIJA - KIETAS RIEšUTAS LIETUVAI

„TAI - NE FANTASTIKA“

GAIRėS

METAI BUVO TURININGI

Užsienyje

KENWORTH T2000 - GRAžUS KAIP AMERIKIETIšKA SVAJONė

Lietuvoje ir pasaulyje

LIAZ nebeliko...

NAUJIENOS Iš BRIUSELIO

Sį „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ - PENKERI

Transporto politika

Kokių permainų kitаmet sulauksime?

Keleivinis transportas

IšBANDYMUI - žYMIAUSIų GAMINTOJų AUTOBUSAI

Technika

Naujienos

Teisė

PVM Lietuvai tapus ES nare

Muziejus

BERLIET STRADAIR arba prancūziška elegancija