Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

CMR konvencija: vežėjo atsakomybės pagrindai

CMR konvencijos 17 ir 18 straipsniai skirti vežėjo atsakomybei už krovinio praradimа, sugadinimа ar pavėluotų jo pristatymа. Taigi vežėjas yra visiškai atsakingas dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, nebent jis įrodytų, kad tai atsitiko ne dėl vežėjo kaltės ir pan. (17 str. 2 p. ir/ar 4 p.).

Laikas

Pagal Konvencijos 17 str. 1 p. vežėjas yra atsakingas už prekių praradimа ar sužalojimа, atsiradusį nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Krovinio praradimа ar sugadinimа privalo įrodyti ieškovas.

Norint tiksliai nustatyti vežėjo atsakomybės atsiradimo ir jos pasibaigimo laikа, pirmiausia reikia nustatyti tikslų krovinio priėmimo, taip pat krovinio perdavimo gavėjui momentа. Tai svarbu, nes, kaip matyti iš CMR konvencijos 17 str. 1 p. aiškinimo, vežėjas neatsako už krovinio praradimа ar jo sugadinimа, jei tai įvyko iki to laiko, kol jis priėmė krovinį vežti, arba kai visa tai įvyko po to, kai krovinys perduotas gavėjui.

Kaip pažymi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vežimo santykiuose priėmimas yra tik tada, jei krovinys priimtas vežti, bet ne kitais tikslais, pavyzdžiui, kaip pakavimas, sandėliavimas iki vežimo ir pan. Tik tuomet, kai šios operacijos pasibaigs, vežėjas bus laikomas priėmusiu prekes pagal CMR konvencijа. Kaip minėta, vežėjo atsakomybė šiuo atveju prasideda ne nuo vežimo pradžios: ji prasideda nuo tada, kai prekės perduotos pačiam vežėjui arba jo agentui, įgaliotam jas priimti, vežimo tikslais. Bet jei vežėjas iki vežimo dar įsipareigojo pakuoti, sandėliuoti prekes ir pan., priėmimas vežti bus tik šioms operacijoms pasibaigus. Jei prekėms žala bus padaryta šių procesų metu, t.y. iki priėmimo vežti, CMR konvencija netaikoma, o taikomi nacionaliniai įstatymai.

Pažymėtina, kad kitaip yra pagal Lietuvos kelių transporto kodeksа (45 str. 2 d.). Vežimu yra laikomas tas etapas, kai „krovinys buvo vežėjo žinioje, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje“. Taigi krovinio saugojimas čia suprantamas kaip vežimo proceso dalis.

Bet krovinio priėmimo vežti momentas sietinas su CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta taisykle, kad važtaraštis yra prima facie (tiesioginis) įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo žinion, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, pradeda galioti atsakomybės už krovinį prezumpcija. Ir priešingai, jei važtaraštis nesurašytas ar vežėjo nepasirašytas, toks važtaraštis negalioja, nors pati vežimo sutartis lieka galioti, tačiau ieškovas negali remtis CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta prezumpcija, ir šį faktа privalo įrodinėti kitomis priemonėmis.

Dažnai kyla ginčų dėl to, kada laikyti krovinį perduotu gavėjui. Užsienio valstybių praktikoje vartojama sаvoka „krovinio kontrolė“, t.y. kol vežėjas kontroliuoja krovinį, krovinys nėra perduotas gavėjui ir už jo saugojimа vis dar atsakingas vežėjas. Tokiais atvejais, kai krovinys atgabentas, bet yra dar sandėliuojamas, grupuojamas, už krovinio išsaugojimа vis dar atsakingas vežėjas. Taip pat Konvencijos nuostatos dėl vežėjo atsakomybės taikomos ir tuo atveju, jei vežėjas krovinį perdavė „ne tam“ gavėjui, nes tai nėra perdavimas CMR konvencijos prasme.

Paskirties vieta

Krovinio pristatymu į paskirties vietа (CMR konvencijos 13 str. 1 p.) laikytinas krovinio pristatymas į CMR važtaraštyje nurodytа vietа arba pakeistа siuntėjo reikalavimu paskirties vietа (12 str. 1 p.). Tai suteikia teisę gavėjui reikalauti iš vežėjo perduoti jam antrаjį važtaraščio egzempliorių bei krovinį, parašu patvirtinant apie krovinio gavimа. Vežėjo atsakomybė už krovinį laikoma pasibaigusia, jei važtaraštyje nurodytas gavėjas arba siuntėjo reikalavimu nurodytas kitas gavėjas priims krovinį ir pasirašys važtaraštyje, liekančiame vežėjui, nors vėliau ir teigtų, kad krovinys nebuvo pristatytas į važtaraštyje nurodytа vietа.

Ieškovas - Belgijos draudimo kompanija (siuntėjo draudikas) kreipėsi į teismа, prašydamas regreso tvarka išieškoti iš vežėjo prarasto krovinio vertę, motyvuodamas tuo, kad CMR važtaraštyje buvo nurodytos Siuntėjo instrukcijos, kurios yra vežimo sutarties dalis, iškrauti krovinį tik atvykus į nurodytа paskirties vietа Maskvoje, po to, kai bus paskambinta nurodytam važtaraštyje asmeniui. Ieškovas teigė, kad vairuotojas, neatvykęs, kur nurodyta, paskambino prieš tai nurodytam kontaktiniam asmeniui ir leido iškrauti krovinį ne tuo adresu, kuris nurodytas važtaraštyje.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad perdavė krovinį gavėjui, kuris jį priėmė, pasirašė važtaraštyje. Krovinio gavėjas drauge su vežėju išmuitino krovinį muitinėje, tai žymi muitinės spaudai važtaraštyje. Todėl visi faktai liudija, kad krovinys dingo pas jo gavėjа, bet ne vežėjа.

Vilniaus apygardos teismas pagristai atmetė ieškinį, nurodydamas, kad krovinys buvo pristatytas, yra gavėjo parašas ir spaudas važtaraštyje.

Jei nėra žinomas ir nėra nurodytas tikslus krovinio pristatymo adresas arba jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį, vežėjo atsakomybė už krovinį išlieka. Tokiu atveju jis turi teisę iškrauti krovinį juo disponuojančio asmens sаskaita, bet jam išlieka prievolė saugoti krovinį. Pristatymo fakto įrodinėjimo našta tenka vežėjui, turinčiam įrodyti, kad jis pristatė tinkamai krovinį nustatytu laiku.

Krovinio gavėjas

Krovinio pristatymo vieta vežėjui turi būti aiški, nurodyta krovinio važtaraštyje. Kaip rodo praktika, dažniausiai vežimo sutarties šalys aptaria, pagal kokius požymius bus identifikuojamas krovinio gavėjas. Dažnai susitariama, kad asmuo, norintis gauti krovinį, turi pateikti atitinkamа dokumentа, pasakyti slaptažodį ir pan. Vežėjo pareiga patikrinti, kad perduoda krovinį tinkamam asmeniui. Vežėjas turi būti atsargus, nes, perduodamas krovinį netinkamam asmeniui, jis pažeidžia sutarties nuostatas. Pagal CMR konvencijа krovinys laikomas nepristatytu, jei perduotas ne tam asmeniui. Taigi sаvoka „krovinio perdavimas“ turi būti aiškinama kaip procesas, nesiejamas tik su fiziniu krovinio iškrovimu.

Vežimo sutartyje taip pat gali būti susitarta, kad krovinys bus laikomas perduotu tam tikroje vietoje, nedalyvaujant gavėjui. Tokiu atveju vežėjui pakanka iškrauti krovinį toje vietoje, ir vežimas pasibaigia. Vežėjui visomis įmanomomis priemonėmis nesuradus gavėjo, krovinys gali būti iškrautas, ir nuo to momento vežimas pasibaigia. Pagaliau gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, tuomet vežėjas turi imtis veiksmų, numatytų 15-16 straipsniuose. šiuo atveju iškyla klausimas, kada krovinys laikomas perduotu (tai svarbu dėl atsakomybės atsiradimo momento nustatymo ir ieškininės senaties termino pradžios skaičiavimo). Pagal nusistovėjusiа tarptautinę praktikа laikoma, kad siuntėjas tokiu atveju pakeičia gavėjа, ir vežimas pasibaigia, kai krovinys grаžinamas siuntėjui, arba siuntėjo nurodymu yra perduodamas kitam gavėjui (12 str. 1 p.).

Nelaikytini pristatymu į paskirties vietа tokie atvejai, kai vežėjas nepasiekė CMR važtaraštyje nurodytos vietos, išskyrus atvejus, kai vežėjas, vykdydamas valstybinės valdžios institucijų (pvz., muitinės, veterinarijos tarnybos ir kt.) nurodymus buvo priverstas krovinį pristatyti į jų nurodytа vietа.

Pristatymo vieta

Krovinio pristatymo vieta turi būti suprantama kaip vieta, nurodyta važtaraštyje. Gavėjas gali pareikalauti, kad jam būtų perduotas antrasis važtaraščio egzempliorius ir kad jo krovinys būtų iškrautas tuoj pat po to, kai transporto priemonė, gabenusi krovinį, atvyksta į vežėjo agentūrа, esančiа mieste, į kurį turi būti pristatytas krovinys. Jei nėra žinomas tikslus krovinio pristatymo adresas arba jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį, vežėjo atsakomybė už krovinį išlieka, nes krovinys tebėra jo dispozicijoje. Tokiu atveju vežėjas gali pasinaudoti teise iškrauti krovinį kroviniu disponuojančio asmens (siuntėjo ar gavėjo) sаskaita, bet vežėjui išlieka prievolė saugoti krovinį. Tačiau krovinio apsaugа jis gali patikėti ir trečiajam asmeniui; tokiu atveju jis atsako tik už tinkamа trečiojo asmens pasirinkimа (16 str. 2 p.).

Jau minėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje Belgijos draudimo kompanijos ieškinį vežėjams teismas pagrįstai pasirėmė Konvencijos 13 str. bei nurodė, kad „vieta“, numatyta krovinio iškrovimui, yra suprantamas geografinis vienetas - miestas. Vairuotojui duotose instrukcijose buvo nurodyta susisiekti su kontaktiniu asmeniu Maskvoje, tai vairuotojas padarė. Vežėjas taip pat pagal pateiktus dokumentus įsitikino, kad jį pasitiko reikiamas, siuntėjo nurodytas asmuo, kuriam vairuotojas perdavė krovinio dokumentus. Gavėjas, gavęs krovinio vežimo dokumentus ir atlikęs išmuitinimo procedūrа, nurodė kitа prekių iškrovimo vietа. Konvencijos 12 str. nurodo, kad kai antrasis važtaraščio egzempliorius yra perduodamas gavėjui, vežėjas pradeda vadovautis krovinio gavėjo nurodymais. Teismas padarė išvadа, kad ieškovo teiginys, jog vežėjas nepristatė krovinio tinkamu adresu, todėl pažeidė jam duotas instrukcijas, yra nepagrįstas.

"Transporto pasaulis"
Lapkritis Nr. 11(35)

"Linava" informuoja

Dienpinigių apmokestinimas: istorija ir komentarai

IRU: apie mokesčius, kelių transporto sistemos potencialа ir perspektyvas

Naujienos

Aktualijos

„Linavos“ atstovybė Maskvoje - vartai į Rusijos rinkа

Nauji modeliai

OFF ROAD Prancūziškai

Parodos

AMSTERDAMO šOU: MODIFIKACIJų šUORAS

KORTRIJKE - žYMIAUSI AUTOBUSų GAMINTOJAI

Svečiuose

TIR ir TIR departamentas

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Žinotina

TRANSPORTO ACQUIS. KAS TAI? (6)

Perspektyvos

Kelių transporto tarptautinio verslo konkurencingumas

Keleivinis transportas

KARAS NETEISėTAM KELEIVIų VEžIMUI

PROBLEMА BūTINA SPRęSTI KOMPLEKSIšKAI

Vežėjo kalendorius

Gruodis

Teisė

Vežimai, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai

Konsultacijos

CMR konvencija: vežėjo atsakomybės pagrindai

Verslo etika

POSėDžIAI IR PASISėDėJIMAI

Muziejus

Senasis „zacharas“ - ZiS-150