Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

POSėDžIAI IR PASISėDėJIMAI

(Tęsinys. Pradžia Nr. 9)

Pagal tam tikrus požymius posėdžiai gali būti suskirstyti į grupes.

Pagal tikslа:

Neformalūs pasitarimai - juose siekiama patvirtinti nuomones, pasikeisti informacija.

Koordinaciniai - bandoma nustatyti grupės narių tarpusavio orientacijа, koordinuoti vykdomas priemones, paruošti grupės veiklos planа. Praktika rodo, kad dalis pasitarimų skiriama veiksmams koordinuoti. Tačiau, tobulėjant komunikacijos priemonėms, ši funkcija turėtų mažėti ir išnykti.

Motyvaciniai - gauti dalyvių pritarimа anksčiau individualiai priimtiems sprendimams.

Organizaciniai - paruošti veiklos organizacinius principus.

Ataskaitiniai - atsiskaityti (informuoti), kaip vykdomi sprendimai, kontrolės rezultatams aptarti, veiklos rezultatams įvertinti.

Paprastai pasitarimų metu sujungiami keli tikslai, todėl jie gali būti pavadinti kombinuotaisiais (mišriais).

Pagal sprendimų priėmimo pobūdį pasitarimus galima suskirstyti į tokias grupes:

  • pasitarimai, kuriuose sprendimai priimami neparuošiant iš anksto nutarimo projekto;
  • pasitarimai, kuriuose priimamas sprendimas iš dviejų ar daugiau variantų, iš anksto paruoštų svarstymui;
  • pasitarimai, skirti priimti sprendimui, kurį vadovas laiko optimaliu, tačiau jo teisingumu nori įtikinti grupės dalyvius.

Amerikiečių tyrinėtojai posėdžius pagal formа skirsto į šias grupes: diktatoriškus, autokratinius, diskusinius, segregatinius ir laisvus.

Diktatoriški - posėdžiai, kuriems vadovauja ir faktiškai sprendžiamа balsа turi tik vadovas. Jis supažindina dalyvius su savo sprendimu arba aukštesnės organizacijos įsakymu. Dalyviai tik išklauso ir gauna informacijа. Kartais jiems leidžiama paklausti. Tokiame pasitarime nėra diskusijų ir pasikeitimo nuomonėmis.

Autokratiniai - pasitarimai panašūs į diktatoriškus: juose vadovas iš eilės pateikia dalyviams klausimus ir išklauso atsakymus. Tokiame posėdyje dalyviai gali pasakyti savo nuomonę, tačiau didesnę laiko dalį jie būna pasyvūs. Jeigu darbuotojo nuomonė skiriasi nuo vadovo, jis jaučiasi nejaukiai, todėl dažniausiai dalyviai čia sako ne tai, kа galvoja, o stengiasi atspėti vadovo nuomonę ir jam įtikti.

Segregatiniai - susideda iš dviejų dalių: vadovas arba jo įgaliotas asmuo perskaito pranešimа, po to prasideda diskusija. Tačiau kalba tik tie, kuriuos parinko vadovas ir kurie yra jam palankūs. Tokie posėdžiai - pseudodiskusiniai, jie neigiamai veikia viso kolektyvo integracijа ir darbа, suskaldo jį į nuolatinius kalbėtojus (vadovo numylėtinius) ir klausytojus. Reguliarus segregatinių pasitarimų organizavimas rodo, kad vadovas yra nekompetentingas ir nesаžiningas.

Diskusiniai - demokratiškiausia posėdžių forma. Juose laisvai pasikeičiama nuomonėmis. čia galima nevaržomai sakyti, kа galvoji svarstomu klausimu. Toks posėdis padidina jo dalyvių atsakomybės jausmа, ugdo pasitikėjimа, o sprendimas yra kolektyvinio protavimo rezultatas.

Laisvi - posėdžiai neturi aiškiai suformuluotos darbotvarkės, dažnai vyksta be posėdžio pirmininko. čia paprastai nepriimamas sprendimas, o pasitenkinama nuomonių pasikeitimu. Tokie pasitarimai paprastai prasideda neorganizuotai automobilyje, pietaujant, kuluaruose ir pan.

Pasitarimus galima klasifikuoti ir pagal jų uždavinius: probleminiai, instrukciniai, operatyvūs, moksliniai, aiškinamieji.

Probleminiai. Jų tikslas - surasti optimalų problemos sprendimа, kuris paprastai formuojamas diskusijų metu ir priimamas balsuojant. Tačiau taip priimtas sprendimas neįpareigoja administracijos, sukvietusios pasitarimа, kadangi kiekvienas pasitarimas turi tik patariamаjį balsа. Tik vadovo sankcionuotas sprendimas turi būti vykdomas.

Probleminiai pasitarimai paprastai organizuojami tokia tvarka: pranešimas, klausimai pranešėjui, diskusija, sprendimo formulavimas. Jeigu pasitarimo dalyviai iš anksto gavo reikalingа medžiagа (pranešimа, jo tezes, pažymas, sprendimo projektа ir kt.), galima išsiversti be pranešimo, suteikiant pranešėjui 3-5 min. ypatumams akcentuoti arba pasitarimа galima pradėti nuo klausimų pranešėjui.

Probleminiame pasitarime kiekvienas dalyvis turi teisę kalbėti ir ginti savo nuomonę nepriklausomai nuo to, ar ji sutampa ar nesutampa su vadovo nuomone. Toks pasitarimas ugdo atsakomybės jausmа už priimtа sprendimа, jungia žmones jam įgyvendinti ir ugdo pačius dalyvius.

Instrukciniai pasitarimai. Jų uždavinys - perduoti potvarkį ar aukštesniojo valdymo organo informacijа, kuriа būtina įvykdyti. Vadovas ar administracijos atstovas supažindina pasitarimo dalyvius su atitinkama direktyva. Dažnai tuo neapsiribojama ir užduotys konkretizuojamos kiekvienam vykdytojui (padaliniui), paaiškinami iškilę klausimai, nustatomi atlikimo terminai ir pan. Nepaisant grynai informacinio pobūdžio, ir šios rūšies pasitarimuose pasireiškia kolektyvinis protas: aptariami ir sprendžiami daliniai klausimai, išplaukiantys iš bendros direktyvos, patikslinamos užduotys, pareiškiamos nuomonės, kaip greičiau ir geriau įvykdyti savа ir bendrа užduotį.

Tokie pasitarimai atlieka ir auklėjamаjį vaidmenį. Kiekvienа darbа lengviau atlikti, kai yra darbų pasiskirstymas ir bendras suinteresuotumas. To nejaučiama, jeigu direktyva išsiuntinėjama vykdytojams paštu. Tačiau viena informavimo forma nepakeičia kitos. Dažnai ir po pasitarimo būtina išsiųsti vykdytojams tam tikrus dokumentus.

Operatyvūs pasitarimai. Jų tikslas - gauti informacijа apie situacijа padaliniuose. Pagal pobūdį šios rūšies pasitarimai panašūs į vadinamuosius dispečerinius pasitarimus. Operatyviniame pasitarime (priešingai informaciniam) pagrindinis informacijos srautas - iš apačios į viršų. Asmuo, organizuojantis pasitarimа, iš gautos informacijos nustato Ґsiauras vietas“, išaiškina nukrypimų priežastis ir čia pat koordinuoja veiksmus, formuoja naujas užduotis.

Operatyviniame pasitarime pranešimų ir ilgų kalbų nebūna. Nuomonių kaita (kolektyvinis protavimas) čia vyksta replikų iš vietos bei atskirų dialogų forma.

Pastaruoju metu atsisakoma operatyvinių pasitarimų sukviečiant dalyvius. Vadovas šiandien gali ir nesukvietęs žmonių į pasitarimа surinkti informacijа apie gamybos eigа, informuoti suinteresuotus asmenis, kontroliuoti, kas padaryta ir pan. Tam tikslui yra įvairios techninės komunikacijos priemonės.

Moksliniai (mokomieji) pasitarimai - tai konferencijos, simpoziumai, forumai, kuriuose siekiama dalyviams suteikti papildomų žinių, pakelti jų kvalifikacijа, parengti aptariamai problemai rekomendacijas.

Aiškinamuosiuose pasitarimuose siekiama paaiškinti ir įtikinti dalyvius, kad veikla yra teisinga, o siūlomos priemonės - būtinos.

(Bus daugiau)

Romualdas Razauskas

"Transporto pasaulis"
Spalis Nr. 10 (34)

"Linava" informuoja

Naujienos

žVAIGžDė PAGALIAU RADO VIETА

Aktualijos

RAUSVASIS POPIERėLIS, ARBA KAIP EUROPOS SАJUNGA KOVOS SU NELEGALIAI DIRBANčIAIS

Idėjos

AšTUONIOLIKMEčIUS - PRIE AUTOBUSO VAIRO!

Prisek ir važiuok

Nauji modeliai

PASAKęS „A“, MAN KONCERNAS SAKO „B“

Parodos

Kauno autodienos '03

Transporto koridoriai: Azija ir Europa

Pas kaimynus

LATVIų VEžėJAI IšMALDOS NEPRAšO

Patirtis

RVS atgaivina autobusus ir sunkvežimius

Problemos

SKAITMENINIS TACHOGRAFAS žINO VISKА…

Psichologija

Tarnyba ir draugystė

šeima

TRUMTRANSA: mažų krovinių verslas

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

EUROPOS PARLAMENTAS PRITARIA LIETUVOS SIEKIAMS

Žinotina

Transporto Acquis. Kas tai? (5)

Keleivinis transportas

SVAJONėSE - PELNAS, REALYBėJE - NUOSTOLIAI

Vežėjo kalendorius

Lapkritis

Teisė

Prioritetas - CMR konvencija

Skolų įskaitymas vienos šalies pareiškimu

Verslo etika

POSėDžIAI IR PASISėDėJIMAI

Muziejus

Su 100 tonų už nugaros