Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Skolų įskaitymas vienos šalies pareiškimu

Paprastai tais atvejais, kai tarp dviejų įmonių atsiranda tarpusavio skolos, jos padengiamos įskaitymo būdu, sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktа ar kitа panašų dokumentа, kuriuo abi šalys pareiškia savo valiа įskaityti abipuses skolas ir nustato sаlygas, pagal kurias turi būti apmokėtas neįskaitytas skolos likutis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai įmonės, turinčios abipusių įsiskolinimų, nesusitaria dėl tokio akto. Vienas iš pagrindinių prievolių vykdymo principų yra tai, kad prievolės turi būti vykdomos laiku ir sаžiningai, tačiau jo kartais nepaisoma, ir pirmajai įsiskolinimа apmokėjusiai įmonei gali tekti kreiptis į teismа, kad būtų išieškotos jai priklausančios sumos iš antrosios įmonės.

Kad sаžiningosios šalies interesai būtų apsaugoti ir atsiskaitymų procedūra būtų kuo paprastesnė, Civilinio kodekso šeštosios knygos IX skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtintas įskaitymo institutas. Remiantis 6.130 str. 1 dalimi, prievolė apmokėti įsiskolinimа baigiasi, kai priešpriešinis vienarūšis reikalavimas įskaitomas. Labai svarbu tai, kad įskaitymui pakanka vienos šalies - kreditoriaus arba skolininko - pareiškimo.

įskaitymo sаlygos

Visų pirma, vienos šalies pareiškimu gali būti įskaitomi tik priešpriešiniai reikalavimai. Tokiu atveju šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t.y. skolininkas yra kitos šalies kreditorius, o kreditorius - kitos šalies skolininkas. Reikalavimai neprivalo kilti iš vienos sutarties, t.y. įskaitymui neturi reikšmės, kokiu pagrindu priešpriešiniai reikalavimai atsirado. įskaitymas gali būti taikomas ir tokiais atvejais, kai vykdant sudarytа sutartį, viena šalis padaro kitai šaliai žalos.

Tačiau negalima įskaityti tokių reikalavimų, kuriuos viena šalis turi ne kitai šaliai, bet trečiajam asmeniui, t.y. skolininko skolininkui. Tokiais atvejais įskaitymas galimas tik sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktа arba kitokį susitarimа dėl įsiskolinimų užskaitymo. Pavyzdžiui bankas, sudaręs su klientu atsiskaitomosios sаskaitos ir paskolos sutartis, negali neužskaityti į kliento sаskaitа pervedamų lėšų sumų, motyvuodamas tuo, kad klientas negrаžina paskolos.

Antra, įskaitomi priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai. Pavyzdžiui, abiejų šalių prievolė gali būti perduoti tam tikrа sumа pinigų, bet įskaitymas negalimas tais atvejais, kai vienos šalies pareiga yra perduoti nustatytа sumа pinigų, o kitos šalies - suteikti pirmajai tam tikras paslaugas. Tačiau nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties, iš vienos pusės, ir nesutartinės prievolės (pvz., žalos padarymo), iš kitos.

įskaitomi reikalavimai turi iš dalies arba pilnai padengti vienas kitа. įskaitymas galimas tiek tais atvejais, kai įskaitomi reikalavimai yra vienodo dydžio (pavyzdžiui, šalys viena kitai skolingos po
5 000 litų), tiek tais atvejais, kai reikalavimų dydžiai yra nevienodi (viena šalis skolinga kitai 5 000 litų, o pastaroji -
4 000 litų). Pastaruoju atveju po įskaitymo liks galioti ta prievolės dalis, kuri viršijo įskaitytа sumа, - 1 000 Lt įsiskolinimas.

Svarbu tai, kad priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai būtų vykdytini, galiojantys ir apibrėžti. Turi būti suėjęs reikalavimų vykdymo terminas, reikalavimai neturi būti šalių ginčijami, įskaitomos reikalavimų sumos - aiškiai nurodytos. Civilinis kodeksas numato ir šios taisyklės išimčių. Pavyzdžiui, remiantis 6.140 str., tais atvejais, kai skolininkas tampa nemokus, leidžiama įskaityti ir tuos reikalavimus, kurių įvykdymo terminas yra nesuėjęs. šios normos išimtis nustato įmonių restruktūrizavimo ir įmonių bankroto įstatymai. Bankroto procedūros tikslas - apsaugoti visų kreditorių interesus, o leidimas įskaityti bankrutavusio skolininko reikalavimus prieštarautų šiam tikslui, kadangi būtų apsaugoti tik vieno, o ne visų kreditorių interesai. Iškėlus skolininkui bankroto bylа, įskaitymas pasidaro negalimas.

Jeigu ginčo dėl įskaitymo tarp šalių nėra, tarpusavio susitarimu šalys gali nukrypti nuo aukščiau išdėstytų reikalavimų. šalių susitarimu, o ne vienašaliu pareiškimu, kaip minėjome, gali būti įskaitomi ir ne priešpriešiniai (trišaliu aktu), ir nevienarūšiai, ir kitokie reikalavimai. Tačiau jeigu įskaitymas atliekamas vienašaliu pareiškimu ir šalių ginčas dėl tokio įskaitymo būtų nagrinėjamas teisme, teismas privalėtų patikrinti visas aukščiau išvardintas aplinkybes ir nustatyti, ar įskaitymas atitiko nustatytus reikalavimus ir gali būti laikomas galiojančiu.

įskaitymo procedūra

įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo. Tai labai patogu tais atvejais, kai su kita šalimi nepavyksta pasiekti susitarimo dėl atsiskaitymų. įskaitymas yra vienašalis sandoris, o ne dvišalė sutartis. įskaitymui pakanka, kad viena šalis pareikštų savo valiа dėl įskaitymo, ir kita šalis neprivalo pasisakyti dėl to, ar ji sutinka su įskaitymu, ar ne. Kita šalis negali ginčyti įskaitymo tuo pagrindu, kad ji nedavė sutikimo įskaitymui arba prieštaravo, kad įsiskolinimai būtų įskaityti. Su įskaitymu nesutinkanti šalis gali ginčyti tik prievolių, kurios buvo įskaitytos, galiojimа. T.y. tais atvejais, kai įskaitomas apmokėjimas už suteiktas paslaugas ir baudos už netinkamai suteiktа paslaugų dalį, su įskaitymu nesutinkanti šalis teismine tvarka gali ginčyti, kad baudos jai buvo paskirtos neteisėtai ir nepagrįstai, kad įskaitomos prievolės nebuvo vienarūšės ir pan.

Taigi įskaitymas po vienašalio pareiškimo įsigalioja nepriklausomai nuo priešingos pusės vertinimo ar atsiliepimo.

Prievolės šalis, nusprendusi pasinaudoti įskaitymo teise, privalo apie tai pranešti kitai šaliai. Jeigu tarp šalių sudarytos sutartys nereikalauja, kad pranešimas apie įskaitymа būtų pateiktas nustatyta forma ir būdu, pranešama gali būti įvairiomis formomis. Manytume, kad pranešimа vis dėl to reiktų pateikti raštu, registruotu arba įteikiamu laišku, kadangi kitai šaliai nesutinkant su įskaitymu, apie įskaitymа pranešusiai šaliai gali tekti įrodyti teisme, kad pranešimas apie įskaitymа buvo perduotas kitai šaliai.

įskaitymas turi būti besаlyginis, t.y. įskaitymu nelaikomas pranešimas, kad prievolės galbūt bus įskaitytos, kitai šaliai (skolininkui) iki nurodytos datos neatlikus nurodytų veiksmų. Pranešimas apie įskaitymа turi būti aiškus, t.y. kitai šaliai turi būti pranešta, nuo kurios datos, kokia jos prievolė ir kokia apimtimi yra įskaitoma.

Jeigu skolininkas turi keletа skolų tam pačiam kreditoriui, įskaitymo atveju reikia laikytis Civilinio kodekso 6.54 ir 6.55 straipsniuose nustatytos prievolių vykdymo eilės tvarkos, vadovaujantis principu, kad skolininkas visų pirma gali reikalavimа įskaityti į tа skolа, kuriа privalo grаžinti pirmiausia.

Civilinio kodekso 6.54 str., reglamentuojantis gautų įmokų paskirstymа, nustato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, kreditoriaus iš skolininko gautos lėšos paskirstomos tokiu eiliškumu:

  1. atlyginamos kreditoriaus turėtos išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu;
  2. mokamos palūkanoms;
  3. mokamos netesyboms;
  4. įvykdoma pagrindinė prievolė.

Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymа ir tai nėra šalių suderinta, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomа įmokа. Jeigu skolininkas privalo grаžinti keletа skolų tam pačiam kreditoriui, mokėdamas jis gali pareikšti, kuriа skolа grаžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kuriа skolа grаžina, ir yra keletas skolų, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, laikoma, kad grаžinta seniausia skola.

Atvejai, kai įskaitymas yra draudžiamas

Nors įskaitymas yra patogus prievolių pasibaigimo būdas ir galėtų būti dažnai naudojamas, jis galimas ne visada. Civilinio kodekso 6.134 str. numato sаrašа atvejų, kai įskaitymas yra draudžiamas. Draudimas įskaityti reikalavimus šiame straipsnyje išvardintais atvejais yra imperatyvus (privalomas) ir net šalių susitarimu negalimas.

Visų pirma, negalima įskaityti reikalavimų, kurie yra ginčijami teisme, kadangi jie nėra galutinai apibrėžti. Tokius reikalavimus galima įskaityti tik įsiteisėjus šalių ginčа išsprendžiančiam teismo sprendimui. Antra, draudžiama įskaityti reikalavimus, asmeniškai susijusius su prievolės šalimi, pavyzdžiui, reikalavimа atlyginti neturtinę žalа, žalа, padarytа sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ir pan. Dėl kūno sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus draudžiama įskaityti visais atvejais. Trečia, negali būti įskaitomi reikalavimai, kurių neįmanoma įvykdyti, pvz., draudžiama įskaityti, kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį draudžiama nukreipti išieškojimа. Pateikiamas atvejų sаrašas nėra baigtinis: tiek Civilinis kodeksas, tiek kiti galiojantys įstatymai (pavyzdžiui, įmonių restruktūrizavimo ir įmonių bankroto įstatymai) gali numatyti ir daugiau atvejų, kai įskaitymas yra draudžiamas.

Yra dar vienas svarbus atvejis, kai įskaitymas yra draudžiamas, įtvirtintas 6.134 str. 2 dalyje. Skolininkas neturi įskaitymo teisės, kai jis privalo atlyginti savo tyčiniais veiksmais padarytа žalа. šis draudimas nustatytas auklėjamaisiais ir prevenciniais tikslais, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo interesus. šios taisyklės pagrindu asmuo, padaręs žalа, verčiamas atlyginti jа asmeniškai.

Reda Aleksynaitė

"Transporto pasaulis"
Spalis Nr. 10 (34)

"Linava" informuoja

Naujienos

žVAIGžDė PAGALIAU RADO VIETА

Aktualijos

RAUSVASIS POPIERėLIS, ARBA KAIP EUROPOS SАJUNGA KOVOS SU NELEGALIAI DIRBANčIAIS

Idėjos

AšTUONIOLIKMEčIUS - PRIE AUTOBUSO VAIRO!

Prisek ir važiuok

Nauji modeliai

PASAKęS „A“, MAN KONCERNAS SAKO „B“

Parodos

Kauno autodienos '03

Transporto koridoriai: Azija ir Europa

Pas kaimynus

LATVIų VEžėJAI IšMALDOS NEPRAšO

Patirtis

RVS atgaivina autobusus ir sunkvežimius

Problemos

SKAITMENINIS TACHOGRAFAS žINO VISKА…

Psichologija

Tarnyba ir draugystė

šeima

TRUMTRANSA: mažų krovinių verslas

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

EUROPOS PARLAMENTAS PRITARIA LIETUVOS SIEKIAMS

Žinotina

Transporto Acquis. Kas tai? (5)

Keleivinis transportas

SVAJONėSE - PELNAS, REALYBėJE - NUOSTOLIAI

Vežėjo kalendorius

Lapkritis

Teisė

Prioritetas - CMR konvencija

Skolų įskaitymas vienos šalies pareiškimu

Verslo etika

POSėDžIAI IR PASISėDėJIMAI

Muziejus

Su 100 tonų už nugaros