Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

LATVIų VEžėJAI IšMALDOS NEPRAšO

Spalio 10 dienа Lietuvos keleivių vežėjų grupė surengė išvykа į Latvijos sostinę. Susipažinta su Rygos visuomeninio transporto sistema, apžiūrėtas „Imantos“ autobusų parkas, lankytasi miesto dūmoje, autobusų stotyje.

Keleivių vežėjai jungiasi

Rygoje, kurioje gyvena daugiau nei trečdalis (815 tūkst.) šalies gyventojų (paskutinio surašymo duomenimis, jų Latvijoje 2,3 mln.), dirba kelios keleivinio transporto rūšys: tramvajus, troleibusai, autobusai, mikroautobusai. Ketinta tiesti ir metro linijas, tačiau šios idėjos atsisakyta dėl elementarios priežasties - lėšų trūkumo. Iš viso Rygoje šiuo metu yra 752 transporto priemonės, per metus 104 maršrutais nuvažiuojančios 57,6 milijono kilometrų bei pervežančios 235,8 mln. keleivių. šiame versle dirba 6155 darbuotojai. įdomu ir tai, kad visuomeniniai vežėjai aptarnauja net 92,1 proc. visų keleivių - tad privačiam sektoriui palikta išties nedidelė dalis.

Pastaruoju metu iki šiol atskirai dirbę du Rygos („Talavos“ bei „Imantos“) autobusų parkai bei „Tramvajų-troleibusų valdyba“ jungiami į vienа didžiulį koncernа „Rigas Satiksme“, valdysiantį bei koordinuosiantį visа Latvijos sostinės visuomeninio transporto darbа. šimtas procentų šios įmonės akcijų priklauso Rygos dūmai.

Kaip teigė „Rigas Satiksme“ vadovas Leonas Bemhenas, vieninga visuomeninio transporto sistema padės optimizuoti miesto maršrutų tinklа, lengviau bus įdiegti vieningus bilietus, optimaliai panaudoti gaunamas pajamas bei kontroliuoti išlaidas, sėkmingiau atnaujinti transporto priemonių parkа. Tik modernus, gerai ir stabiliai dirbantis viešasis keleivinis transportas gali konkuruoti su privačiais automobiliais, sumažinti kamščius gatvėse bei pagerinti ekologinę situacijа mieste.

Numatoma, kad visas ankstesnių įmonių vykdytas funkcijas „Rigas Satiksme“ perims laipsniškai, keliais etapais, per 1,5 - 2 metus. Netrumpas pereinamasis laikotarpis numatytas tam, kad beskubant nebūtų pridaryta klaidų. Latviai apskaičiavo: sumažėjus administravimo išlaidoms, vien dviejų autobusų parkų - „Imantos“ ir „Talavos“ - sujungimas leis sutaupyti apie 171,6 tūkstančius latų per metus. Tikimasi, kad bendras ekonominis efektas sudarys apie 990 tūkstančių latų. Tačiau, pasak L. Bemheno, yra tikimybė, kad šie skaičiai bus dar didesni.

„Rigas satiksme“ vadovai pasidalino ir kitais įdomesniais ateities planais: jau iki šių metų pabaigos ketinama įsigyti du upių keltus, kelsiančius žmones per Daugavа ir taip padėsiančius sumažinti keleivių srautus miesto centre. Tokiu būdu į vieningа transporto sistemа įsijungs ir vandens transportas. Kaimynai neatsisako planų miesto keleiviams vežti pritaikyti ir sostinę kertantį geležinkelį.

Be to, jau parengtas projektas tramvajaus tinklams modernizuoti. Senаjį, triukšmingа ir morališkai pasenusį dabar Rygos gatvėmis važinėjantį tramvajų ketinama pakeisti moderniu greitaeigiu. Pasak L. Bemheno, būsimam greitaeigiam tramvajui numatytos dvi linijos: viena eis dabar esančia trasa, kitai bėgius ketinama nutiesti iš naujo.

Apžiūrinėdami „Imantos“ autobusų parkа, keleivių vežėjai dar kartа įsitikino, kaip toli šioje srityje Lietuva atsiliko nuo artimiausiųjų kaimynų. Neseniai, jau Latvijos nepriklausomybės metais, pastatytas autobusų parkas nedaug skiriasi nuo Vakaruose matytų analogiškų įmonių. Akį džiugina tvarkingos, šviesios, moderniai įrengtos remonto dirbtuvės, plovykla, šildomi garažai.

Ne vienam keleivių vežėjui iš Lietuvos pavydа kėlė ir transporto priemonių parkas: L. Bemheno teigimu, net 65 proc. Rygos gatvėmis važinėjančių autobusų bei troleibusų yra naujesni nei penkerių metų. Pirmenybę rygiečiai teikia trijų markių autobusams: lenkiškiesiems „Solaris“, vokiškiems „Mercedes-Benz“ bei vengriškiesiems „Ikarus“. Ypač dailiai miesto gatvėse atrodo nedideli, manevringi žemagrindžiai vidutinės klasės ikarusai.

Nors kaimynų pranašumas keleivių vežimo srityje akivaizdus ir nenuginčijamas, L. Bemhenas teigė, kad pralenkti lietuvius jiems pavyko ne visose srityse: kai ko rygiečiai mokosi ir iš mūsų vežėjų. Tik pastaruoju metu Latvijos sostinėje pradėta diegti keleivinio transporto maršrutų sudarymo, koregavimo ir optimizavimo programa „Pikas“, kuriа sukūrė specialistai iš Lietuvos. Be to, Rygoje diegiama GPS palydovinė kontrolės sistema, leisianti bet kuriuo metu nustatyti tiksliа transporto priemonės buvimo vietа.

Niekam neskolingi

Važiavimo miesto maršrutais bilietų tarifus tvirtina Rygos dūma. šiuo metu keleivinio transporto bilietas Latvijos sostinėje kainuoja 20 santimų (apie 1,1 Lt). Tačiau, pasak L. Bemheno, atskaičiavus mažesnį lengvatinio bilieto tarifа, realiai iš vieno vežto keleivio vežėjas gauna tik 9,8 santimo (apie 50 ct). Nuo šių metų sausio, Rygos dūmos nutarimu, už važiavimа miesto visuomeniniu transportu visai nemoka moksleiviai iki ketvirtos klasės. Lengvatinių keleivių grupių yra ir daugiau. Be abejo, gaunama suma nepadengia keleivių vežimo visų išlaidų. Trūkumа kompensuoja Rygos dūma.

Kaip teigė dūmos Eismo bei transporto komiteto (beje, Vilniaus savivaldybėje atskiro transporto veiklа koordinuojančio skyriaus nėra, veiklа kuruoja bendras Miesto ūkio skyrius) vadovas Guntis Pilsumas, miesto valdžia visuomeniniam transportui skiria daug dėmesio. Jam atitenka net 17 proc. biudžeto lėšų - apie 35 mln. latų (apie 180 mln. Lt) per metus. Daugiausia dėmesio Rygos vadovai skiria transporto priemonių parkui atnaujinti. Artimiausiu metu ketinama pirkti dar 60-70 autobusų bei šimtа naujų prailgintų ketverių durų troleibusų. Kol kas miesto gatvėmis dar važinėjančių, bet techniškai bei morališkai pasenusių mums gerai pažįstamų „Ikarus“ ketinama atsisakyti jau ateinančiais metais.

Kiekvieno Lietuvos delegacijos atstovo širdį tiesiog paglostė vieno iš Rygos miesto vadovų žodžiai: „Keleivių vežėjai neturi galvoti, iš kur jiems paimti pinigų savo verslui. Visuomeninis transportas nuostolingas visame pasaulyje. Socialinę paslaugа gyventojams turi teikti ne vežėjas, tai - šalies bei miestų vadovų rūpestis. Keleivių vežėjams būtina sudaryti tokias sаlygas, kad jie galėtų sėkmingai dirbti savo nelengvа darbа, kvėpuoti visa krūtine, o ne jaustis taip, lyg jų gyvybę nuolatos palaikytų dirbtinio kvėpavimo aparatas“.

Latvijos sostinės keleivių vežėjai nėra skolininkai bei prašytojai. Niekas neturi teisės užblokuoti jų sаskaitų bankuose ar gаsdinti bankroto šmėkla. Virš jų galvų lyg Damoklo kardas nekybo metų metais dėl valdininkų kaltės susikaupusios milijoninės skolos visoms įmanomoms institucijoms. Lėšų visuomeniniam transportui Rygoje skiriama tiek, kad užtektų padengti visoms privalomoms išlaidoms.

Stebino ir tai, kad Latvijos sostinės gatvėse beveik nematyti mikroautobusų, tiesiog užtvindžiusių kai kurių mūsų miestų gatves. Pasak G. Pilsumo, mažieji autobusiukai važiuoja tik ten, kur tokia transporto priemonė yra parankesnė už didelę. Konkurso būdu privatiems vežėjams išdalinti septyni maršrutų paketai. Nelegaliems ar pusiau legaliems vežėjams vietos kaimyninės valstybės sostinėje, atrodo, išties nėra.

Keleivių Rygoje visai neveža privatūs didelės talpos autobusai. Pasak Gunčio Pilsumo, prieš keletа metų tokia transporto rūšis Rygos sostinėje egzistavo. Ji pasitarnavo tuo laikotarpiu, kai miesto visuomeninio transporto įmonėms labai trūko savų autobusų. Tačiau senomis, neekologiškomis transporto priemonėmis keleivius vežusioms įmonėms, miestui įsigijus kur kas naujesnių bei modernesnių, leidimai maršrutams nebuvo pratęsti, ir jos savaime nunyko.

Autobusų stotis - pelninga

Koncernui „Rigas Satiksme“ priklauso ir beveik pusė Rygos autobusų stoties akcijų. Pasak stoties vadovų, puiki strateginė tiek pačios Latvijos sostinės, tiek autobusų stoties padėtis (ji įsikūrusi pačiame Rygos centre, šalia - geležinkelio stotis, netoli oro, jūros keltų uostai) nulemia tai, kad įmonė dirba pelningai. Be abejo, šis verslas neduoda milžiniškų pajamų, bet surenkamos lėšos yra užtikrintos bei stabilios.

Savaitgaliais į Latvijos sostinės stotį per dienа užsuka apie 700 autobusų. Kiekvienа dienа aptarnaujama 60-80 maršrutų, apie 10 proc. iš jų - tarptautiniai. Stoties paslaugomis kasdien pasinaudoja 11-12 tūkstančių žmonių.

1964 metais pastatytoje miesto stotyje ankštoka, tad artimiausiuose jos vadovų planuose - remontas bei renovacija. Kadangi plėstis į šalis nėra vietos, ketinama kilti į viršų - statyti antrаjį aukštа. Pirmasis stoties aukštas bus skirtas priemiesčio transportui, antrasis - tarpmiestiniams bei tarptautiniams maršrutams aptarnauti.


Lina JAKUBAUSKIENė

"Transporto pasaulis"
Spalis Nr. 10 (34)

"Linava" informuoja

Naujienos

žVAIGžDė PAGALIAU RADO VIETА

Aktualijos

RAUSVASIS POPIERėLIS, ARBA KAIP EUROPOS SАJUNGA KOVOS SU NELEGALIAI DIRBANčIAIS

Idėjos

AšTUONIOLIKMEčIUS - PRIE AUTOBUSO VAIRO!

Prisek ir važiuok

Nauji modeliai

PASAKęS „A“, MAN KONCERNAS SAKO „B“

Parodos

Kauno autodienos '03

Transporto koridoriai: Azija ir Europa

Pas kaimynus

LATVIų VEžėJAI IšMALDOS NEPRAšO

Patirtis

RVS atgaivina autobusus ir sunkvežimius

Problemos

SKAITMENINIS TACHOGRAFAS žINO VISKА…

Psichologija

Tarnyba ir draugystė

šeima

TRUMTRANSA: mažų krovinių verslas

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

EUROPOS PARLAMENTAS PRITARIA LIETUVOS SIEKIAMS

Žinotina

Transporto Acquis. Kas tai? (5)

Keleivinis transportas

SVAJONėSE - PELNAS, REALYBėJE - NUOSTOLIAI

Vežėjo kalendorius

Lapkritis

Teisė

Prioritetas - CMR konvencija

Skolų įskaitymas vienos šalies pareiškimu

Verslo etika

POSėDžIAI IR PASISėDėJIMAI

Muziejus

Su 100 tonų už nugaros