Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams

Muitinė

Muitinės departamento direktoriaus 2003 05 16 įsakymu Nr. 1B-453 Dėl muitinės postų Lietuvos-Latvijos ir Lietuvos-Lenkijos pasienyje laikino veiklos sustabdymo (įsigaliojo 2003 05 22, žin., 2003, Nr. 49-2199), vadovaujantis stojimo į Europos Sаjungа sutartimi ir kitais su stojimu į Europos Sаjungа susijusiais dokumentais, laikinai, nuo 2004 05 01 sustabdoma šių muitinės postų, esančių Lenkijos ir Latvijos pasienyje, veikla:

l Buknaičių kelio posto;

l Būtingės kelio posto;

l Joniškio krovinių posto;

l Kalvarijos kelio posto;

l Kalvių kelio posto;

l Lazdijų kelio posto;

l Obelių kelio posto;

l Obelių geležinkelio posto;

l Saločių kelio posto;

l Skuodo kelio posto;

l Smėlynės kelio posto;

l šeštokų geležinkelio posto;

l Turmanto geležinkelio posto.

Muitinės veiklos organizavimo skyriui nurodyta iki 2003 10 01 informuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijа, kaimyninių šalių muitinių vadovybes, Valstybės sienos apsaugos tarnybа ir kitas tikrinimа atliekančias valstybės institucijas apie šių postų veiklos sustabdymа.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 05 12 nutarimu Nr. 585 (įsigaliojo 2003 05 16, žin., 2003, Nr. 48-2118) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje įsteigti Molo, Pilies ir Malkų įlankos pasienio kontrolės punktai. Punktų ribas pavesta nustatyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Muitinės departamentui. Punktų ribos turi būti suderintos su patikrinimus atliekančiomis valstybės institucijomis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir ūkio subjektais, kurių teritorijoje steigiami pasienio kontrolės punktai.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 05 20 nutarimu Nr. 620 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 12 30 nutarimo Nr. 1524 „Dėl Europos sutarties, steigiančios asociacijа tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, vykdymo“ pakeitimo (žin., 2003, Nr. 50-2219) patvirtinta Importuojamų į Lietuvos Respublikа ir išleidžiamų laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje Europos Sаjungos valstybių kilmės perdirbtų žemės ūkio prekių, kurioms netaikomos eksporto subsidijos, muitinės kontrolės tvarka. ši tvarka įsigalios tuo pat metu, kaip ir Europos Sаjungos teisės aktas, įgyvendinantis 2003 02 27 protokolu suderintus Lietuvos ir Europos Sаjungos derybų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais liberalizavimo rezultatus, ir taikomas nuo Europos Sаjungos teisės akte nurodytos datos.

šių prekių importo į Lietuvos Respublikа kontrolė bus vykdoma tokiu būdu. įformindamas išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrа, ūkio subjektas kartu su kitais reikalingais dokumentais papildomai turės pateikti muitinei Europos Sаjungos valstybės muitinės patvirtintа eksporto deklaracijos kopijа. 44-ame eksporto deklaracijos langelyje turi būti įrašas: „Pagal Europos Bendrijų bei jos valstybių ir Lietuvos Respublikos dvišalį susitarimа šioje deklaracijoje nurodytoms prekėms eksporto subsidijos netaikomos“. Jeigu tokio įrašo nėra arba eksporto deklaracijos kopija nepateikiama, perdirbtoms žemės ūkio prekėms bus taikomi konvenciniai importo muitai.

***

2003 05 14 Lietuvos Respublikai įsigaliojo Tarptautinė muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencija ir jos E.3 priedas dėl muitinės sandėlių, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2002 11 19. Konvencijos ir jos priedo tekstas paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2002 m., Nr. 126-5736.

Transportas

Lietuvos Respublikos Seimas 2003 03 25 ratifikavo (žin., 2003, Nr. 49-2154) 2000 m. lapkričio 15 d. Palerme priimtа Protokolа dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijа prieš tarptautinį organizuotа nusikalstamumа (tekstа žr. žin., 2003, Nr. 49-2163). Protokolas įpareigoja prisijungusias valstybes kriminalizuoti neteisėtа migrantų įvežimа, suklastoto kelionės ar asmens dokumento pateikimа, tokio dokumento gavimа, pateikimа ar turėjimа bei galimybės suteikimа asmeniui ne tam tikros valstybės piliečiui ar nuolatiniam gyventojui būti toje valstybėje nesilaikant būtinų teisėto buvimo toje valstybėje reikalavimų, įvykdytų siekiant gauti tiesiogiai ar netiesiogiai finansinės ar kitos materialinės naudos.

Pagal Protokolа neteisėtas migrantų įvežimas apibrėžiamas kaip pasirūpinimas, kad asmuo nelegaliai įvažiuotų į valstybę, šio Protokolo šalį, siekiant tiesiogiai ar netiesiogiai gauti finansinės ar kitos naudos, kai asmuo nėra tos valstybės, šio Protokolo šalies, pilietis ar nuolatinis gyventojas.

Protokolo dalyvės yra 111 valstybių (tarp jų dauguma Europos Sаjungos valstybių narių, šalys kandidatės bei kitos valstybės).

Geležinkeliai

Muitinės departamento direktoriaus 2003 05 12 įsakymu Nr. 1B-434 (įsigaliojo 2003 05 16, žin., 2003, Nr. 48-2145) patvirtinta Pavyzdinė geležinkelio įmonės ir teritorinės muitinės sutartis dėl atliekamų ir atliktų muitinio tranzito procedūrų dokumentų ir duomenų tikrinimo sаlygų ir tvarkos.

Keleivinis transportas

Susisiekimo ministro 2003 05 12 įsakymu Nr. 3-328 Dėl susisiekimo ministro 2003 01 16 įsakymo Nr. 3-25 „Dėl Susitarimo dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (Interbus) įgyvendinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2003 05 22, žin., 2003, Nr. 49-2186) pakeisti kelionės lapų knygos ir leidimo teikti neliberalizuotas nemaršrutines paslaugas pavyzdžiai.

***

Užsienio reikalų ministerija praneša (žin., 2003, Nr. 48), kad 1998 11 26 pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl keleivių tarptautinių vežimų autobusais nereguliariais reisais įsigaliojo 2003 05 07. Susitarimo tekstas paskelbtas „Valstybės žiniose“ 1999 m., Nr. 105-3032.

1998 m. sausio 27 d. Vienoje Lietuvos Respublikos laikinoji reikalų patikėtinė ir Austrijos Respublikos mokslo, susisiekimo ir meno ministerijos Tarptautinio transporto departamento direktorė pasirašė tarpvalstybinę sutartį dėl keleivių tarptautinių vežimų autobusais nereguliariais reisais. Atsižvelgdamos į 1994 m. kovo mėn. Europos transporto ministrų antrosios konferencijos Kretoje padarytа pareiškimа dėl priemonių, garantuojančių ir didinančių kelių eismo saugumа vežant keleivius automobiliais, Lietuva ir Austrija nutarė sudaryti tokį susitarimа ir tuo atsižvelgti į technikos būklę, naudoti patikimа apsaugа bei naujausias technologijas, ypač mažinant triukšmа ir kenksmingų medžiagų išmetimа, taip pat garantuoti patikimus apsaugos techninius standartus.

šiuo susitarimu šalys siekia sureguliuoti keleivių tarptautinį vežimа autobusais nereguliariais reisais tarp abiejų valstybių, sudaryti geresnes sаlygas jam organizuoti bei įgyvendinti ir plėsti turizmа.

Mokesčiai

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003 04 24 įsakymu Nr. V-119 (įsigaliojo 2003 05 02, žin., 2003, Nr. 42-1960) patvirtintos Individualių paaiškinimų rengimo ir teikimo taisyklės. Iki šio įsakymo įsigaliojimo gauti mokesčių mokėtojų individualūs paklausimai bus nagrinėjami sena tvarka. žodiniai ir rašytiniai individualūs paaiškinimai teikiami apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos švietimo ir konsultavimo skyriuose. žodiniai paaiškinimai taip pat bus teikiami ir apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei jų teritoriniuose skyriuose. Individualūs paaiškinimai išduodami su mokesčio mokėtojo mokamų ar numatomų mokėti mokesčių paskaičiavimu, deklaravimu, sumokėjimu, kitų mokestinių procedūrų taikymu susijusiais klausimais.

Nustatyti tokie pagrindiniai individualių paaiškinimų teikimo klausėjams principai:

l paaiškinimas turi būti aiškus ir išsamus;

l paaiškinimas rengiamas, atsižvelgiant į atitinkamo mokesčio įstatymo apibendrinto paaiškinimo turinį;

l paaiškinimai neturi teisės akto galios, tai yra tik Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomonė;

l jeigu iš konsultuojančio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos padalinio klausėjas nustatytu laiku konsultacijos negauna arba, jei gautas atsakymas jo netenkina, dėl mokesčio mokėjimo tvarkos jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijа;

l individualus paaiškinimas skiriamas tik tam klausėjui, kuris pateikė paklausimа. Jeigu klausėjas kreipiasi per atstovа, prie paklausimo turi būti pridėta dokumento, patvirtinančio atstovo įgaliojimus, kopija;

l individualaus paaiškinimo rengimo metu apie klausėjа ar jo atstovaujamа mokesčių mokėtojа ar mokesčius išskaičiuojantį asmenį gauta informacija yra konfidenciali. Ja gali būti naudojamasi tik individualiam paaiškinimui rengti, o atskirais atvejais ir apibendrintiems mokesčio įstatymo paaiškinimams rengti arba mokesčių mokėtojų konsultavimui tobulinti;

Klausėjas fizinis asmuo teikiamuose rašytiniuose paklausimuose turi nurodyti savo vardа, pavardę, tikslų adresа, kuriuo pageidauja gauti atsakymа, telefonа. Klausėjas juridinis asmuo nurodo savo pavadinimа, identifikacinį kodа, telefonа, tikslų buveinės adresа, kuriuo pageidauja gauti atsakymа. Jeigu gautas paklausimas yra anoniminis arba, jeigu rašytiniame paklausime trūksta būtinų asmens duomenų ir nėra galimybės jų patikslinti, toks paklausimas nenagrinėjamas ir paaiškinimas nerengiamas.

Leidžiami tokie individualių paklausimų pateikimo būdai:

l tiesioginis įteikimas mokesčių administratoriaus darbuotojui;

l siuntimas klasikiniu paštu;

l siuntimas elektroniniu paštu ar faksu;

l pasakymas žodžiu konsultuojančio padalinio specialistui tiesiogiai ar telefonu.

Individualiuose paklausimuose pateikti duomenys netikrinami, t. y. pripažįstama, kad duomenys yra teisingi. Siekiant parengti tikslesnį paaiškinimа, išvengti pateikto klausimo neteisingo interpretavimo paaiškinimo rengimo metu galima paprašyti klausėjo papildomų duomenų, tačiau neturi būti prašoma informacijos, kuriа galima gauti kitose viešojo administravimo institucijose, valstybės registruose ar kitose valstybinėse informacijos sistemose.

Individualiame paaiškinime klausėjui išdėstomi principai, konkretūs metodai, reikalavimai, tarifai, terminai ar pateikiami pavyzdžiai, kuriais remdamasis klausėjas pats galėtų išspręsti kilusiа problemа. Jei tas pats klausėjas pakartotinai kreipiasi tuo pačiu klausimu, tai jam primenama apie jau pateiktа individualų paaiškinimа ir pakartotinis paaiškinimas nerengiamas. Jeigu gautas individualus paaiškinimas mokesčio mokėtojo netenkina, nurodydamas konkrečias netenkinimo priežastis jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijа. Jeigu, klausėjo nuomone, Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimas yra neteisingas ar neišsamus, ar nebuvo parengtas per nustatytа terminа, klausėjas turi teisę apskųsti Valstybinės mokesčių inspekcijos Administracinių ginčų komisijai arba Administraciniam teismui.

į žodinį individualų paklausimа atsakoma nedelsiant. Jeigu galimybės atsakyti iš karto nėra, klausėjui pasiūloma ne vėliau kaip per 2 darbo dienas atsakyti telefonu ar kitu jam patogiu būdu. Jeigu pareiškėjas yra atvykęs į konsultavimo įstaigа, tokiu atveju jam sudaromos sаlygos paklausimа pateikti raštu. Rašytinis individualus paaiškinimas išnagrinėjamas ir atsakymas pateikiamas per 30 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo paklausimo gavimo dienos. šalių susitarimu atsakymo terminas gali būti pratęstas. Rašytinis paaiškinimas išsiunčiamas paklausime nurodytu adresu. Jeigu paklausimas buvo gautas elektroniniu paštu ar faksu, atsakymas atitinkamai išsiunčiamas tik elektroniniu paštu ar faksu, išskyrus tuos atvejus, kai klausėjas prašo išsiųsti paaiškinimа dar ir klasikiniu paštu.

Visi rašytiniai individualūs paklausimai registruojami Valstybinės mokesčių inspekcijos kanceliarijoje tvarkomame registracijos žurnale (kompiuterinėse laikmenose). Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos konsultuojantys padaliniai kas mėnesį apibendrina ir suformuoja duomenis apie rašytiniuose paklausimuose dažniausiai pasitaikančius klausimus ir atsakymus į juos, parengta informacija iki kito mėnesio 10 dienos pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai, o vėliau su šia informacija per žiniasklaidа, internetа, apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos stendus supažindinama visuomenė.

***

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003 04 16 įsakymu Nr. V-137 (įsigaliojo 2003 05 09, žin., 2003, Nr. 45-2053) patvirtinti:

l Lietuvos Respublikoje leidžiamų kasos aparatų ir prekybos (paslaugų) teikimo automatų modelių sаrašas;

l Kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių įtraukimo į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sаrašа taisyklės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 05 14 nutarimu Nr. 600 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 12 20 nutarimo Nr. 2048 „Dėl verslo sаlygų gerinimo priemonių mokesčių srityje įgyvendinimo grafiko patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2003 05 22, žin., 2003, Nr. 49-2176) Valstybinei mokesčių inspekcijai pavesta 2003 metų III ketvirtyje papildyti Mokesčių mokėtojų patikrinimų atlikimo, patikrinimų rezultatų įforminimo ir patikrinimo aktų tvirtinimo taisykles ir nustatyti, kad patikrinimo aktas negali būti surašomas pas mokesčių mokėtojа, pasibaigus patikrinimui. Patikrinimas pas mokesčių mokėtojа negali viršyti 90 dienų.

***

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimа įstatymo 5 straipsnio ir 3 priedėlio pakeitimo bei 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymu (įsigalios 2005 01 01, žin., 2003, Nr. 48-2108) patvirtinti mokesčio už aplinkos teršimа iš mobilių taršos šaltinių tarifai 2005-2009 m.

Motorinių transporto priemonių naudotojams nustatyti tokie tarifai 2005-2009 m.: už tonа sunaudoto benzino - 21 Lt, už tonа sunaudoto dyzelino – 22 Lt, už tonа suskystintų naftos dujų – 20 Lt, už tonа suskystintų gamtinių dujų – 16 Lt.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 05 15 nutarimu Nr. 601 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 09 06 nutarimo Nr. 1411 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“ papildymo (įsigaliojo 2003 05 22, žin., 2003, Nr. 49-2177) sаrašas kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, papildytas tokiais punktais:

l per 7 kalendorines dienas į kliento sаskaitа kelių operacijų metu įnešama arba išimama 100 000 Lt arba didesnė grynųjų pinigų suma arba atitinkanti suma užsienio valiuta, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su kredito įstaiga;

l per kalendorinę dienа iš kliento mokėjimo kortelės sаskaitos išimama 10 000 Lt ar didesnė grynųjų pinigų suma arba jа atitinkanti suma užsienio valiuta, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su kredito įstaiga;

l klientas dėl neaiškių priežasčių grаžina visа kreditа arba didesnę jo dalį anksčiau numatyto kredito grаžinimo termino;

l kliento, kliento atstovo, subjekto, kurio naudai atliekama operacija pinigais, tapatybę nustatantys duomenys atitinka atsakingų užsienio valstybių institucijų ir tarptautinių organizacijų perduotuose sаrašuose pateiktus su teroristine veikla susijusių asmenų duomenis.

***

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003 05 06 įsakymu Nr. V-140 (įsigaliojo 2003 05 15, žin., 2003, Nr. 47-2093) patvirtinta:

l Metinės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos forma FR0516 ir jos priedas – FR0516A forma (įsigyto (pasigaminto) ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaitos metinės tikslinimo sumos apskaičiavimas);

l šių formų užpildymo taisyklės.

Formos pradedamos naudoti, pateikiant 2002 m. metines PVM deklaracijas. Metinę PVM deklaracijа pateikia tie PVM mokėtojai, kurie, pasibaigus kalendoriniams metams ir nustačius jų faktinius rodiklius, PVM įstatymo VIII skyriuje nustatyta tvarka turi patikslinti PVM atskaitа. FR0516A forma pildoma ir pateikiama su metine PVM deklaracija tuo atveju, kai PVM mokėtojas PVM įstatymo 67, 70, 128 str. nustatyta tvarka privalo patikslinti įsigyto (pasigaminto, įskaitant pastato (statinio) esminį pagerinimа) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo (importo) PVM atskaitа. Tuo atveju, jeigu pagal faktinius kalendorinių metų rodiklius apskaičiuotos dalies, pagal kuriа nustatyta tvarka turi būti tikslinama PVM atskaita, dydis nuo PVM atskaitos apskaičiavimui naudoto dydžio skiriasi ne daugiau kaip 5 proc., metinė PVM deklaracija ir jos priedas FR0516A gali būti neteikiama, laikantis taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Ataskaitinių deklaruojamų kalendorinių metų metinė PVM deklaracija pateikiama iki kitų kalendorinių metų spalio 1 d.

***

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003 05 09 įsakymu Nr. V-144 (įsigaliojo 2003 05 15, žin., 2003, Nr. 47-2094) patvirtinta:

l Veiklа per nuolatinę buveinę Lietuvoje vykdančio užsienio vieneto metinės pelno mokesčio deklaracijos forma FR0475U;

l šios formos užpildymo taisyklės.

Pelno mokestį FR0475U formos deklaracijose deklaruoja užsienio vienetai, vykdantys veiklа Lietuvoje per nuolatines buveines, išskyrus užsienio bankų filialus (skyrius), registruotus Lietuvos Respublikoje.

Darbo santykiai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 05 14 nutarimu Nr. 587 (įsigaliojo 2003 05 16, žin., 2003, Nr. 48-2120) patvirtinta:

l Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parа darbo laiko trukmė, sаrašas;

l Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse;

l Darbai, sаlygos, kuriems esant gali būti nustatyta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarka.

Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parа darbo laiko trukmė, sаrašas. Darbo kodekso 144 str. nustato, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, tačiau tam tikrų kategorijų darbuotojams, budėtojams patalpose, kurių sаrašа šiuo nutarimu patvirtino Vyriausybė, darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parа. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Dirbant pagal sаraše nurodytus darbus, darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti ilgesnė kaip 8 valandos tik tais atvejais, kai darbo ar gamybos pobūdis neleidžia nustatyti darbo dienos trukmės, neviršijančios 8 valandų. į darbų sаrašа įtraukti tokie darbai:

l apsaugos darbuotojų, sargų įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatuose, teritorijose, statybų aikštelėse, įmonės ugniagesių ir kito civilinės saugos formuotės personalo, veterinarijos gydytojų pasienio kontrolės punktų veterinarijos postuose ir kitų nurodytų kategorijų darbuotojų budėjimas;

l budėjimas, siekiant užtikrinti darbų ar teikiamų paslaugų tęstinumа, ar šalinti objektų, įrenginių darbo sutrikimus, avarijas, kurį atlieka jūrų ir oro uostų, radijo ir televizijos centrų ir pan. personalas ir kt.

Jeigu darbams, nurodytiems šiame sаraše, reikia taikyti suminę darbo laiko apskaitа, įmonės, nustatydamos tokį darbo laiko režimа, vadovaujasi suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarka. Darbo laiko trukmė per suminės darbo laiko apskaitos apskaitinį laikotarpį neturi viršyti 40 darbo valandų per savaitę. Viršytas darbo laikas kompensuojamas tokia tvarka: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos), arba papildomai apmokama už viršvalandinį darbа. šiame sаraše nurodytų darbuotojų darbo grafikus įmonės administracija tvirtina suderinusi su darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse. šie darbo laiko ypatumai transporto, telekomunikacijų, pašto ir kitose ekonominės veiklos srityse parengti, remiantis Europos Sаjungos teisės aktais, kurie įvertina specifines darbo sаlygas atitinkamos ekonominės veiklos sričių įmonėse. šiose srityse veikiančioms įmonėms netaikomos kai kurios Darbo kodekso nuostatos. Kelių transporto srityje netaikomos tokios Darbo kodekso nuostatos:

l 147 str. nustatytas reikalavimas viešai paskelbti darbo grafikus įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo;

l 149 str. 1 d. nuostata, kad esant suminei darbo laiko apskaitai, apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 mėnesiai. Transporto veikla užsiimančioje įmonėje įvedus suminę darbo laiko apskaitа, apskaitinis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 1 metai;

l 158 str. 1 d. nuostata dėl pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po 4 valandų nuo arba pradžios ir pertraukos trukmės, 159 str. nuostatos dėl papildomų ir specialių pertraukų;

l 160 str. 1 d. nuostata, kad kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės;

l 161 str. nuostatos, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant 5 dienų darbo savaitei – šeštadienis ir sekmadienis bei nuostata, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas ir kt.

Vairuotojai ar vairuotojai ekspeditoriai šiuose ypatumuose vadinami „mobiliaisiais darbuotojais“. Jų darbo laikas skiriamas į tokias kategorijas:

l vairuotojo darbo laikas, susidedantis iš vairavimo ir kito darbo laiko;

l vairavimo laikas – vairuotojo darbo laikas, kai jis vairuoja transporto priemonę;

l kitas darbo laikas – laikas, skirtas pagalbiniams darbams, susijusiems su transporto priemonės priežiūra ir keleivių arba krovinių vežimu (privalomos medicininės apžiūros prieš išvykstant į maršrutа laikas, stovėjimo muitinėse laikas, trumpalaikio poilsio kelyje laikas, transporto priemonės apžiūros ir remonto laikas ir pan.).

Suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai, kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka įvedama, taip pat kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka tvirtinami darbo grafikai vairuotojams, kurių kasdieninis vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų, kai važiuojama:

l kroviniams vežti skirtomis transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabа ar puspriekabę, neviršija 3,5 t;

l keleiviams vežti skirtomis transporto priemonėmis, kurios skirtos vežti ne daugiau kaip 9 asmenis, įskaitant vairuotojа ir kt.

Kitų kategorijų vairuotojams ir mobiliesiems darbuotojams nustatoma tokia vairavimo ir poilsio laiko trukmė bei jų apskaita:

l kasdieninio vairavimo laikas neturi viršyti 9 valandų. Du kartus per savaitę šį laikotarpį galima pailginti iki 10 valandų;

l ne daugiau kaip po 6 kasdieninio vairavimo laikotarpių vairuotojui turi būti suteiktas savaitės nepertraukiamas poilsis;

l bendras vairavimo laikas per 2 savaites paeiliui neturi viršyti 90 valandų;

l nepertraukiamai vairavęs 4,5 valandos, vairuotojas privalo daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertraukа. šiа pertraukа galima pakeisti ne trumpesnėmis kaip 15 minučių pertraukomis, kurios paskirstomos per visа vairavimo laikotarpį (4,5 valandos) arba iš karto jam pasibaigus. Vežant keleivius reguliariais reisais, yra išimčių;

l per kiekvienas 24 valandas vairuotojui turi būti suteikiamas ne trumpesnis kaip 11 valandų kasdieninis nepertraukiamas poilsis, kuris ne dažniau kaip 3 kartus per savaitę gali būti sutrumpintas iki 9 valandų su sаlyga, kad iki kitos savaitės pabaigos vairuotojui bus kaip kompensacija suteiktas poilsis, lygus laikui, kurį buvo sutrumpintas kasdieninis nepertraukiamasis poilsis. Jeigu kasdieninio poilsio laikas nesutrumpinamas, jis per 24 valandas gali būti išskaidomas į 2 ar 3 atskirus laikotarpius, kurių bent vienas neturi būti trumpesnis kaip 8 valandos, tačiau minimalus kasdieninio poilsio laikas ilginamas iki 12 valandų;

l jeigu transporto priemonę vairuoja ne mažiau kaip 2 vairuotojai, per kiekvienа 30 valandų laikotarpį kiekvienam iš jų turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 8 valandų nepertraukiamas poilsis;

l kiekvienа savaitę nepertraukiamojo poilsio trukmė vienа kartа turi būti pailginama tiek, kad bendras savaitės nepertraukiamojo poilsio laikas būtų 45 valandos. šį poilsio laikа galima sutrumpinti iki minimalaus 36 valandų savaitės nepertraukiamojo poilsio laiko, jeigu vairuotojas ilsisi nuolatinėje transporto priemonės laikymo vietoje, arba savo gyvenamojoje vietoje, arba iki 24 valandų nepertraukiamojo poilsio laiko, jeigu ilsimasi kitoje vietovėje. Kiekvienas toks poilsio laiko sutrumpinimas turi būti kompensuojamas nustatyta tvarka ir terminais;

l kiekvienas poilsio laikas, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija, gali būti pridedamas prie kito, ne trumpesnio kaip 8 valandų trukmės poilsio laiko ir vairuotojo prašymu turi būti suteikiamas nuolatinėje transporto priemonės laikymo arba gyvenamojoje vietoje;

l kasdieninio poilsio metu vairuotojas gali ilsėtis ir transporto priemonėje, jeigu joje įrengtas gultas;

l kai vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamа transporto priemonę, kasdieninio poilsio laikas gali būti ne daugiau kaip 1 kartа pertrauktas, laikantis nustatytų sаlygų;

l nelaimingo atsitikimo, transporto priemonės gedimo, nenumatytos gaišaties kelyje, kelių eismo stabdymo atvejais arba tam, kad būtų pasirinkta tinkama stovėjimo vieta, kurioje būtų saugu žmonėms, transporto priemonei ir kroviniui, vairuotojas gali nukrypti nuo darbo ir poilsio laiko reikalavimų. Nukrypimo pobūdį ir priežastis būtina nurodyti tachografo registracijos lape arba asmens kontrolės knygelės kasdieniniame lapelyje;

l darbo ir poilsio laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių: tachografai, eismo tvarkaraščiai, vairuotojo asmens kontrolės knygelės ar identifikavimo kortelės, naudojamos skaitmeniniuose tachografuose ir išduodamos susisiekimo ir vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka.

Darbai, sаlygos, kuriems esant gali būti nustatoma suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarka. Suminė darbo laiko apskaita gali būti nustatyta:

l darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas ir darbuose, kur dėl techninių gamybos sаlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar savaitės darbo laiko trukmės;

l darbuose, kuriuos dirbant gali būti taikoma iki 24 valandų per parа darbo laiko trukmė;

l darbams, kurie įtraukti į sezoninių darbų sаrašа;

l nepertraukiamai veikiančiose įmonėse ar jų cechuose, baruose;

l ekonominės veiklos sričių, kurių darbo ir poilsio ypatumus nustato Vyriausybė, įmonėse.

Suminė darbo laiko apskaita įvedama darbdavio įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, kuriuo patvirtinamas įmonės padalinių ir darbų, kuriuose įvedama suminė darbo laiko apskaita, sаrašas ir tvarka. Darbuotojai informuojami apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimа ir supažindinami su darbo grafikais.

Notarai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 05 08 nutarimu Nr. 580 patvirtintos Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (įsigalios 2003 07 01, žin., 2003, Nr. 47-2079). Nustatyta, kad minimali notaro profesinės atsakomybės draudimo suma yra 100 000 Lt vienam notarui kiekvienam draudiminiam įvykiui. Draudiminiu įvykiu laikomi neteisėti notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai (tiek veikimas, tiek ir neveikimas), dėl kurių atsirado žala ir buvo pateiktas reikalavimas atlyginti tokiа žalа. Reikalavimas rašytinės pretenzijos ar ieškinio teismui forma reiškiamas trečiojo asmens (nukentėjusiojo) dėl padarytos žalos. Reikalavimas turi atitikti taisyklėse numatytas sаlygas. Nedraudiminiu įvykiu paprastai laikomi veiksmai, kuriais padaryta neturtinė žala, taip pat tyčiniai veiksmai, kuriais padaryta žala ar veika, kuri notarui, jo atstovui ar notarų biuro darbuotojui užtraukia baudžiamаjа atsakomybę ir kt.

Tretysis asmuo (nukentėjęs) dėl notaro veiksmais padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis ne tik į notarа, bet ir tiesiai į notaro civilinę atsakomybę apdraudusiа draudimo kompanijа.

Reda ALEKSYNAITė

"Vežėjų žinios"
Birželis Nr. 11 (47)

"Linava" informuoja

LIETUVA BUS PRIIMTA į žALIOSIOS KORTOS SISTEMА

SIūLO BENDRADARBIAUTI

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Lietuvos automobilių kelių direkcija

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

VKTI informuoja

VKTI - 10 metų!

Muitinėje

Aptartos mokesčių surinkimo gerinimo priemonės

Susisiekimo ministerijoje

Svečiuose - Ukrainos transporto transporto ministras

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams