Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Iš XIII asociacijos „Linava“ kongreso

Pateikiame XIII asociacijos „Linava“ kongrese, įvykusiame gegužės 9 d., skaitytų pranešimų santraukas, atspindinčias vežėjų nuveiktus darbus bei jų verslo aplinkа.

Asociacijos „Linava“ prezidentas

Algimantas KONDRUSEVIčIUS

šiandien asociacijoje yra daugiau nei 1500 asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius, iš jų 69 įmonės, atstovaujančios keleiviniam transportui. Per paskutinius 4 metus narių skaičius nebeaugo. Tai vyko dėl verslo sаlygų pasikeitimo: per didelio automobilių skaičiaus Lietuvoje, permainų kaimyninių šalių rinkose, aštrios transporto įmonių konkurencijos. Didžioji asociacijos narių dalis - nedidelės transporto įmonės (daugiau kaip 60 proc. visų asociacijos narių turi iki 5 automobilių). Tačiau pastaruoju metu ryškėja bendra tendencija - vyksta automobilių koncentracija, gausėja įmonių, turinčių daugiau automobilių.

Transporto priemonių parkas didėja ne tik kiekybiškai, bet iš esmės keičiasi ir transporto struktūra. Jei prieš 5 metus mūsų vežėjai turėjo tik apie 50 proc. vakarietiškų sunkvežimių (ne naujų), šiandien jų turi daugiau kaip 95 proc., dirbančių tarptautiniuose vežimuose. 1999 m. pradžioje sunkvežimių, atitinkančių Euro1, Euro 2 standartus, skaičius nesiekė 2000 automobilių arba sudarė tik 18 proc. bendro licencijuotų automobilių skaičiaus, o šiandien šalies vežėjai „žalių“, „žalesnių ir saugių“, „Euro 3 saugių“ turi daugiau nei 6500, arba 50 proc., visų licencijuotų automobilių. To pasiekta asociacijai „Linava“ ir Susisiekimo ministerijai skatinant parko atnaujinimа bei modernizavimа, vežėjams toliaregiškai plėtojant kelių transportа, investuojant į parko atnaujinimа.

Keleivinis kelių transportas

šiuo metu asociacijos „Linava“ keleivinio transporto sekcijai priklauso 69 nariai: Lietuvos turizmo asociacija, 33 savivaldybių autobusų parkai, 2 troleibusų parkai ir 33 įvairios, daugiausia privačios, įmonės.

Keleivių vežimo verslas, kaip ir bet kuris kitas verslas, yra priklausomas nuo finansinės ir teisinės aplinkos. Kadangi tarptautinio ir tolimojo susisiekimo keleivinio kelių transporto darbа valdo ir organizuoja Susisiekimo ministerija, o vietinio susisiekimo – savivaldybės, šios veiklos sėkmė priklauso ir nuo minėtų institucijų darbo bei bendradarbiavimo su jomis.

Keleivinio kelių transporto situacija nėra labai gera. Tai susiję su bendra Lietuvos visuomeninio transporto sistemos būkle: pasenusiu transporto parku, aiškios transporto politikos šioje srityje nebuvimu. 81,1 proc. visų esančių respublikoje autobusų (ir troleibusų) yra senesni kaip 10 metų. Kai kuriuose miestuose ir rajonuose padėtis dar blogesnė. 1999 m. transporto priemonės iki 10 metų senumo sudarė 29,5 proc., o 2003 m. I ketvirtyje jų skaičius sumažėjo iki 19,2 proc.

Automobilių kuras

Didelę įtakа dyzelino kainai turi importo muito dydžiai. Asociacija „Linava“ ne kartа kreipėsi į Vyriausybę, prašydama sumažinti importo muito mokestį degalams. šiuo metu galioja 15 proc. importo muitas degalams, mes siūlėme šį mokestį sumažinti iki 4,7 proc. (pagal ES galiojančius normatyvus). Sumažinus importo muitа, degalai atpigtų apie 10 proc. o tai turėtų teigiamа įtakа visam Lietuvos ūkiui.

Mokesčiai

Didėjantys mokesčiai sunkina vežėjų verslo sаlygas ir lemia jų darbo rezultatus. Valstybė turi vykdyti aiškiа mokesčių politikа ir juos didinti palaipsniui.

Dėl PVM grаžinimo už užsienyje

pirktus degalus bei atsargines detales

Nuo 2002 metų liepos 1d. įsigaliojo naujos redakcijos PVM įstatymas. Nemažas ir asociacijos „Linava“ indėlis rengiant naujаjį PVM įstatymа. Noriu pasakyti, kad asociacijos specialistų dėka vežėjams suteikta galimybė TIR knygeles bei visas tarptautines krovinių gabenimo išlaidas apmokestinti nuliniu PVM tarifu. Kitas labai svarbus aspektas: vežėjai pagaliau turi galimybę susigrаžinti PVM už užsienyje pirktus degalus bei atsargines detales.

Asociacija ypač daug dirbo ir aktyviai siekė, kad būtų pradėtas grаžinti PVM iš Lenkijos. Praėjusiais metais asociacija „Linava“ kartu su Finansų, Užsienio reikalų ministerijomis bei Lietuvos ambasada Lenkijoje, pradėjo derybas dėl PVM grаžinimo procedūros. Taigi galime pasidžiaugti, kad mūsų vežėjai pagaliau gali susigrаžinti PVM iš Lenkijos už pirktus degalus, o tai nemaža pinigų suma. Kaip mus informavo Lietuvos finansų ministerija, artimiausiu metu už pirktus degalus PVM bus galima susigrаžinti ir iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Kazachstano.

Dėl prisijungimo prie žalios kortos

draudimo sistemos

šiuo metu Lietuva yra viena iš paskutiniųjų valstybių Europoje, kurioje negalioja žalios kortos draudimas. Asociacija „Linava“ nuolat visais lygiais kėlė ši svarbų klausimа, siekdama, kad Lietuva kuo greičiau prisijungtų prie žalios kortos draudimo sistemos. š. m. vasario 7 d. iš Finansų ministerijos gautas atsakymas, kuriame informuojama, jog sprendimas dėl Lietuvos narystės žalios kortos draudimo sistemoje turi būti priimtas š. m. gegužės mėn. Biurų tarybos Generalinėje asamblėjoje, o visi reikiami dokumentai dėl Lietuvos prisijungimo yra pateikti Biurų tarybai. Auditas patvirtino: rodikliai pakankamai geri, norint Lietuvai įstoti į žalios kortos draudimo sistemа. Asociacija kreipėsi į IRU dėl tarpininkavimo, kad Lietuva būtų kuo greičiau priimta į šiа draudimo sistemа.

Vežėjų verslo sаlygos yra nelengvos: nuolat ir dažnai neargumentuotai didėja mokesčiai, nėra aiškios jų politikos. Sudėtinga situacija ir dėl didelės konkurencijos tarp vežėjų, vis sunkiau derėtis su klientais dėl sutartinių vežimo kainų, dažnai jos dempinguojamos. Asociacija, matydama tokiа situacijа, inicijavo vežimo sаnaudų skaičiavimo metodikos nustatymа. Tenka konstatuoti, kad yra vežėjų, kurie neteisingai skaičiuoja sаnaudas. šiuo metu taip pat rengiama vieninga specializuota buhalterinės apskaitos programa transporto įmonėms.

Europos Sаjunga: galimybės ir

perspektyvos

Esame ant svarbių permainų slenksčio: greitai keisis visa kelių transporto sistema ir infrastruktūra. Kokias galimybes ES atvers Lietuvos vežėjų darbui ir verslui?

Integracijos į ES pasekmės Lietuvos vežėjams gali būti ir teigiamos, ir neigiamos.Teigiamas poveikis vežėjams – tai laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Ne mažiau palankus mūsų verslui bus laisvas sienų kirtimas, t. y. fizinių barjerų išnykimas. Pats svarbiausias pokytis – tai rinkų atvėrimas ir perėjimas prie beleidiminės sistemos. Lietuvai įstojus į ES, nebereikės jos viduje leidimų kroviniams vežti. Labai svarbu ir tai, kad Lietuvai tapus ES nare, bus galimybė susigrаžinti PVM iš Vokietijos.

Nepalankios integracijos į ES pusės, kurias taip pat labai svarbu įvertinti - tai padidėję mokesčiai, konkurencija su kitomis ES narėmis ir, be abejonės, jau įvestas vizų režimas į Rusijа, Baltarusijа ir Ukrainа.

Esminės įtakos Lietuvos transporto sektoriui turės ES teisės aktai, reglamentuojantys naftos produktų akcizo normas, infrastruktūros mokesčius. Akcizų degalams tarifai bus didinami iki minimalaus ES lygio. Atitinkamai išaugs ir naftos produktų kainos, o tai turės tiesioginės įtakos Lietuvos vežėjams. Konkurencijos požiūriu, tai turės įtakos įmonėms, nes pabrangtų ir krovinių vežimas. Benzino kaina dėl akcizo augimo padidės nedaug, o dyzelinis kuras – pabrangs labiau.

Lietuvos vežėjų laukia papildomos išlaidos dėl įrangos atnaujinimo. ES šalių vežėjai Lietuvos vežėjų konkurencija baiminasi pirmiausia dėl žemesnių kainų ir sieks apsaugoti savo rinkas nuo neigiamo poveikio. ES bando apriboti Lietuvos vežėjų veikimo rinkoje laisvę įvairiomis taisyklėmis, pvz., Austrija taikys ekotaškų sistemа, vyksta diskusija dėl kabotažo trukmės. Be to, ir mažesnės finansinės bei technologinės galimybės stabdo Lietuvos vežėjų konkurencingumа.

Rytų rinka liks svarbi Lietuvos vežėjams ir po įstojimo į ES. Pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos Rusijos ir Lietuvos prekybinių santykių plėtrai, tai Rusijos vykdoma politika ES atžvilgiu ir ES politika Rusijos atžvilgiu. Pats Lietuvos narystės ES poveikis, palaikant prekybinius ir ekonominius santykius su Rusija, bus neryškus. Prekybos sаlygos pasikeis tik dėl to, kad Lietuva turės taikyti tokias pačias priemones, kaip ir kitoms trečiosioms šalims. Tikimės, kad Rusijai einant liberalizavimo link ir tapus PPO nare, prekybos apimtys taip pat didės.

Kalbant apie Rytų rinkа, viena iš didžiausių Lietuvos integracijos į ES pasekmių vežėjams – nuo š. m. sausio 1 d. įvestas vizų režimas į Rusijа, Baltarusijа ir Ukrainа. Tai sukėlė tam tikrų nepatogumų transporto verslininkams – padidėjo išlaidos ir laiko sаnaudos. Asociacija „Linava“ kartu su Užsienio reikalų ministerija labai daug padarė, siekdamos sumažinti neigiamа vizų režimo poveikį vežėjams ir palengvinti jų išdavimo tvarkа.

Asociacijos darbo vizija, įstojus į ES

Asociacija „Linava“ jau dabar modeliuoja savo darbo principus ir veiklа, Lietuvai įstojus į ES. Prognozuojame, jog pasikeis asociacijos darbo krūvis. šiuo metu didžiausias darbo krūvis tenka TIR sistemos funkcionavimui užtikrinti. įstojus į ES, ši funkcija ir toliau išliks, dirbant su Rytų rinkomis, o 50-60 proc. sumažės išduodamų TIR knygelių kiekis.

šiuo metu asociacija dirba keliomis kryptimis.

Pirma, tai palankios transporto ir tranzito verslo aplinkos kūrimas.

Antra, Lietuvos vežėjų konkurencingumo didinimas, keliant jų kvalifikacijа, kuriant palankiа kelių transportui infrastruktūrа, bendradarbiaujant su kitų verslo rūšių įmonėmis, užtikrinant investicijas, gerinant paslaugų kokybę, atnaujinant parkа ir mokant darbuotojus bei mažinant vežimo sаnaudas.

Trečia, didelis dėmesys skiriamas profesiniam rengimui, t. y. visų lygių transporto darbuotojų mokymui. Bet didžiausias dėmesys bus skiriamas vairuotojų-tarptautininkų rengimui, kadangi jų labai trūksta. Asociacija „Linava“ kreipėsi į valstybines institucijas, prašydama sudaryti valstybinę programа. Transporto sektorius yra labai platus ir sukuria daug darbo vietų.

Ketvirta, vežėjų informavimas apie darbo sаlygas ES ir geros Lietuvos kelių transportininkų reputacijos išlaikymas bei užtikrinimas.

Asociacija ir toliau skirs daug dėmesio lobistiniam darbui, kurs palankiа verslo aplinkа. „Linava“ aktyviai bendradarbiaus su tarptautinėmis organizacijomis, giminingomis asociacijomis, gins vežėjų interesus tiek Rytuose, tiek ir būsimojoje ES. Rūpinsis, jog vairuotojo-tarptautininko profesija taptų populiaresnė ir būtų daugiau propaguojama tarp jaunimo.

Logistikos centrai

Itin svarbus dalykas – tai multimodalinio transporto vystymo ir logistikos centrų tinklo kūrimas. Tai turės didelės įtakos Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumui. Siekiant, kad Lietuvos transporto sektorius sėkmingai integruotųsi į ES transporto paslaugų rinkа, reikia racionaliai spręsti transportavimo procesų problemas. Vienas iš būdų - logistikos centrų kūrimas. Asociacija „Linava“ jau pareiškė iniciatyvа dalyvauti kuriant tokį logistikos centrа Vilniaus regione. Tikime, kad šis projektas bus sėkmingai įgyvendintas ir padės užtikrinti Lietuvos konkurencingumа bendroje ES erdvėje.

Asociacijos „Linava“

generalinis sekretorius Valdas Gilys

2002-ųjų liepos 4-аjа asociacijos prezidiumo nutarimu buvo patvirtinta nauja, beveik 25 proc. mažesnė, asociacijos sekretoriato struktūra, įvertintas kiekvienos darbo vietos užimtumas bei efektyvumas. Nors nuo reformos pradžios praėjo nedaug laiko, jau šiandien galime pasidžiaugti kai kuriais rezultatais. Sekretoriatas buvo suskirstytas į tris departamentus: TIR, Transporto politikos ir informacijos bei Finansų.

TIR garantinės sistemos darbų eiliškumа nulėmė ryžtingas vežėjų, valstybinių institucijų, sekretoriato apsisprendimas tobulinti šiа sistemа, kuriant naujas struktūrines, valdymo sistemas, kurios garantuotų veiksmingа TIR sistemos kontrolę ir pagreitintų pasikeitimа informacija apie pažeidimus. Pirmenybė teikiama informacinės sistemos SAFE TIR tobulinimui, pažangioms TIR garantinės sistemos narių kontrolės priemonėms diegti, vežėjų įmonių patikimumo įvertinimo sistemai kurti, vežėjams bei darbuotojams mokyti. TIR garantinės sistemos gerinimas ir TIR departamento veiklos tobulinimo darbai, žinoma, ne vienerių metų procesas.

Ypač daug dėmesio buvo skirta ir naujai priimamų į asociacijа narių finansiniam pajėgumui/mokumui įvertinti. Taip iš esmės užkirstas kelias į mūsų gildijа pakliūti atsitiktiniams žmonėms, kurie į šį verslа žiūri kaip į nelegalaus pasipelnymo šaltinį. Asociacijai iš tiesų labai svarbu, kas tampa jos nariais.

Drįstu tvirtinti, kad vežėjų patikimumo problema iš esmės yra išspręsta, o „Linavos“ rūpesčių našta gerokai sumažėjo. Per 2002-uosius Lietuvos vežėjams Rusija pateikė dvi pretenzijas, o Baltarusija - nė vienos.

Svarbiausi siekiai – efektyvus asociacijos darbas, kuris sudarytų sаlygas vežėjams važiuoti be trukdymų ir gabenti krovinius per visų šalių valstybės sienas, užkirstų keliа TIR sistemos pažeidimams. šiems uždaviniams įgyvendinti turėjo būti sukurta tinkama TIR garantinės sistemos teisinė ir informacinė bazė, sutelkti kvalifikuoti darbuotojai.

Geras pernykštis įdirbis padiktavo šių metų darbų tempа. Be TIR garantinės sistemos kūrimo ir tobulinimo, turime daug kasdieninių rūpesčių, susijusių su mums patikėtų funkcijų vykdymu. Stengdamiesi pertvarkyti TIR garantinę sistemа ir diegdami naujoves, turime įveikti dar ne vienа pakopа jos veiklai tobulinti.

Asociacija „Linava“ parengė ir su Muitinės departamentu suderino TIR knygelių išdavimo bei grаžinimo asociacijai taisyklių bei Priėmimo ir dalyvavimo TIR garantinėje sistemoje bei šalinimo iš jos taisyklių naujа redakcijа.

2002 m. išnagrinėta 700 dokumentų, susijusių su asociacijos narių įstojimu į TIR garantinę sistemа, 8000 dokumentų susijusių su TIR procedūromis ir per 1230 įvairių medžiagų dėl TIR įforminimo procedūrų. Surašyta daugiau nei 1500 raštų dėl TIR procedūrų užbaigimo. Gavome 189 pranešimus dėl TIR procedūrų pažeidimų. Išnarpliojome sudėtingas situacijas dėl 79 pretenzijų, buvo pateikta 40 mokestinių reikalavimų.

Asociacijos „Linava“ sekretoriatas, atsižvelgdamas į situacijа, susidariusiа TIR muitinės sistemoje ir vadovaudamasis Tarptautinės kelių sаjungos (IRU) instrukcijomis, sugriežtino Priėmimo į TIR muitinės sistemа ir šalinimo iš jos taisykles. Priimtas sprendimas apriboti TIR knygelių išdavimo kvotа. Taip pat nuspręsta sugriežtinti TIR procedūros vykdytojo leidimo suteikimo sаlygas. Lietuvos muitinė skiria daugiau dėmesio TIR sistemai funkcionuoti.

Linavos“ sekretoriatas sėkmingai įveikė visiškai naujа vežėjų verslo barjerа - vizų režimo įvedimа keliaujant į Rusijа, Baltarusijа ir Ukrainа. šių valstybių vizų per metus reikia maždaug 10-čiai tūkstančių vairuotojų, todėl padedant Užsienio reikalų ministerijos pareigūnams, pasiekėme, kad būtų supaprastintos vizų išdavimo biurokratinės procedūros. Pirmа kartа naujosios Lietuvos verslo istorijoje organizuotai buvo išduota tiek daug vizų mūsų vairuotojams.

Krovinių gabenimo verslas šiuo metu yra bene labiausiai integruota į Europos erdvę ūkio šaka. „Linava“ suinteresuota naryste ES bei ekonominiu ir politiniu stabilumu visame senajame žemyne, nes tai padės užtikrinti laisvа prekių ir žmonių judėjimа.

Ypač didelį impulsа verslui augti suteiks rinkos išplėtimas ir naujų klientų atsiradimas. Beje, darbo padaugės ne tik vežėjams, bet ir Lietuvoje esantiems ar dar tik kuriamiems logistikos centrams, nes pagrindiniai transporto srautai per Lietuvа jau yra įprasti ir ateityje vežimų apimtys turėtų tik augti.

Pastarieji metai patvirtino, kad pasirinkta teisinga strategija. Kas bus su „Linava, įstojus į Europos Sаjungа? Sukaupta milžiniška patirtis, neįkainuojamos verslo žinios. Ir toliau „Linava“ dirbs kartu vežėjų naudai ir gerovei.

UAB „Linavos servisas“ valdybos

pirmininkas Kęstutis šarkauskas

2002 m. birželio 6 d. buvo išrinkta nauja UAB „Linavos“ servisas valdyba: pirmininkas Kęstutis šarkauskas, nariai – Valius Smaidžiūnas ir Egidijus Kairys. Valdyba pritarė pasirinktam planui – tęsti pradėtus darbus ir toliau įgyvendinti 2001 m. pradėtas reformas, kurios lėmė, jog įmonė tapo konkurencinga ir vadovaujasi pagrindiniais tikslais – paslaugos ir prekės kuo palankesnėmis vežėjams sаlygomis. UAB „Linavos“ servisas praėjusiais metais nedidino prekių ir paslaugų kainų bei privertė taip pat elgtis ir konkurentus. Per metus dėl mūsų prekybinės politikos vežėjai, pirkdami prekes ir paslaugas, sutaupė daugiau nei 7 mln. Lt. šis faktas – geriausias bendrovės darbo rodiklis.

Nuo 2002 m. birželio mėn. 1 d. pradėjo veikti ir puikiai funkcionuoja kuro projektas Lietuvoje. Jame dalyvauja keli šimtai įmonių. Tai gera galimybė sumažinti savo išlaidas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei didelėms įmonėms, kurios neturi savo žinybinių degalinių.

Balandžio pradžioje buvo baigtos derybos su Lenkijos koncernu „PKN Orlen“ dėl Lietuvos vežėjų centralizuoto kuro pirkimo Lenkijoje. Galime drаsiai teigti, kad tai yra geriausias pasiūlymas. šiam projektui įgyvendinti prireikė beveik dvejų metų, bet jis išsamiai parengtas ir atneš didelės naudos Lietuvos vežėjams. Preliminariais paskaičiavimais vežėjai per metus sutaupys daugiau nei 2 milijonus Lt: vežėjų įmonėms bus atidėtas mokėjimas, pasiūlyta patraukli kaina, garantuotas PVM grаžinimas ir visiškas kontrolės mechanizmas. šiais metais norėtume pabaigti centralizuoto kuro pirkimo projektа Rusijoje. Taip būtų baigtas dar vienas svarbus etapas.

Všį „Linavos“ mokymo centro

valdybos pirmininkas Antanas Kačinskas:

Didžiausia šiuo metu problema - vairuotojų tarptautininkų ruošimas. Buvo pradėtas bendradarbiavimas su vairavimo mokyklomis, kurios rengia CE ir DE kategorijų vairuotojus, tačiau norinčių mokytis aukštesnės nei B kategorija skaičius labai mažas. Kvalifikuotų vairuotojų paklausa darbo rinkoje yra didelė, trūksta kvalifikuotų vairuotojų, ekspeditorių. Nors bedarbių Lietuvoje yra nemažai, tačiau nedaug norinčių tapti vairuotojais. Tokiа situacijа sаlygoja kelios svarbios priežastys: amžiaus cenzas, sunkus darbas, nenormuota darbo diena, vairavimas nakties metu, ilgalaikės komandiruotės, prastovos pasieniuose. Mokymo centro planuose numatyta įrengti kompiuterinę klasę vairuotojams mokyti ir testuoti. Tai padėtų efektyviau rengti vairutojus.

REZOLIUCIJA

2003 m. gegužės 9 d. XIII Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongresas, įvertinęs regioniniuose susirinkimuose ir šiame kongrese išsakytas mintis, kritines pastabas bei pasiūlymus, įpareigoja asociacijos „Linava“ prezidiumа ir sekretoriatа:

1. Siekti, kad būtų tobulinama įstatyminė bazė ir gerinama kelių transporto ir tranzito verslo aplinka.

2. Tęsti konstruktyvų bendradarbiavimа su valstybinėmis ir kitomis Lietuvos bei užsienio institucijomis, sprendžiant vežėjams iškylančias problemas.

3. Rengti transporto įmonių ekonominės veiklos rodiklių skaičiavimo metodikas, skatinti vežėjus analizuoti įmonių ekonominę finansinę veiklа.

4. Siekti Lietuvos vežėjų konkurencingumo su visų Europos šalių vežėjais, įstojus į ES, keliant jų kvalifikacijа, gerinant įmonių darbo organizavimа. Bendradarbiaujant su kitomis transporto šakomis kurti integruotа į ES transporto infrastruktūrа ir kartu su valstybinėmis institucijomis atstovauti ginant Lietuvos transporto sektoriaus interesus ES valdymo struktūrose.

5. Užtikrinti tolimesnį TIR sistemos funkcionavimа Lietuvai įstojus į ES, atkreipiant ypatingа dėmesį į TIR sistemos veikimа Rytų Europos šalyse, diegiant naujoves, užtikrinančias garantijų sistemos efektyvumа, atsakomybės už TIR procedūrų pažeidimus griežtinimа ir kontrolės stiprinimа.

6. Tobulinti mokymo sistemа transporto darbuotojų ruošimui, siekti, kad vairuotojų rengimui būtų suteiktas prioritetas, propaguoti vairuotojo tarptautininko profesijа.

7. Kartu su Lietuvos nacionaline ekspeditorių asociacija „Lineka“ siekti, kad ekspeditorių veikla būtų sertifikuojama, o ekspeditoriams būtų privalomas profesinio pasirengimo egzaminas.

8. Kartu su Savivaldybių asociacija ir valdžios institucijomis užtikrinti, kad būtų visiškai kompensuojami keleivių vežėjų nuostoliai, patiriami dėl visuomenei būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo, ir kompensuojamos negautos pajamos dėl keleiviams teikiamų lengvatų.

9. Kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis siekti, kad būtų išgyvendintas nelegalus keleivių vežimo verslas.

10. Pritarti IRU nuostatai, jog kelių mokesčių kaštai turi būti perkeliami paslaugų vartotojams.

11. Aktyviai dalyvauti pritraukiant ES lėšas profesiniam rengimui, infrastruktūros sukūrimui ir gamtosaugos programoms.

12. Užtikrinti, kad būtų vykdomas prezidiumo patvirtintas priemonių planas, sudarytas regioniniuose susirinkimuose iškeltiems klausimams spręsti.

13. Vykdyti periodinį ekonominės veiklos monitoringа, atlikti įstatymų, reglamentuojančių vežėjų mokesčius bei turinčių įtakos transporto politikai, analizę.

14. įpareigoti asociacijos prezidiumа aktyviai dalyvauti steigiant Logistikos centrus Lietuvoje, užtikrinti asociacijos dalyvavimа šių centrų veikloje bei formuojant politikа.

"Vežėjų žinios"
Gegužė Nr. 10 (46)

"Linava" informuoja

Atviras laiškas dėl Lietuvos žemdirbių protesto akcijų

Dėl Rusijos Federacijos muitinės kodekso naujos redakcijos

Iš XIII asociacijos „Linava“ kongreso

Paroda „TRANSPORT LOGISTIC 2003“

Susitikimas su Vokietijos šlėzvigo-Holšteino federalinės žemės delegacija

Vežėjų patirti nuostoliai dėl žemdirbių kelių blokados

„Linavos“ servisas atidarė moderniausiа plovyklа Vilniuje

IRU aktualijos

Specialus IRU posėdis

Parodos

Kaunas 2003

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

KEMI strategai mato turtingа rytojų

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams