Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Teismų praktika vežėjų bylose (2)

Praėjusiame žurnalo „Transporto pasaulis“ numeryje apžvelgėme Lietuvos Apeliacinio teismo praktiką vežėjams aktualiose civilinėse bylose. Kadangi 2007–2008 m. šis teismas nagrinėjo gana nemažai civilinių bylų, susijusių su vežėjams rūpimais klausimais, šiame žurnalo numeryje tęsiame pradėtą temą, atkreipdami skaitytojų dėmesį į bylas, kuriose buvo nagrinėjami klausimai, susiję su krovinio sulaikymu, užsakovui neatsiskaičius už vežimo paslaugas, transporto priemonės palikimu be priežiūros ir dėl to įvykusia transporto priemonės su kroviniu vagyste bei reikalavimu atlyginti ekspertizės išlaidas, ekspertams nustačius sugadinto krovinio vertę, sugadinimo priežastis ir kt.

Krovinio sulaikymas

2008 m. gruodžio 15 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-449/2008 teismas pasisakė dėl krovinio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas (krovinio savininkas) iš Kinijoje esančios įmonės įsigijo medicininės paskirties produkciją, už kurią visiškai atsiskaitė su pardavėju ir tokiu būdu tapo prekių savininku. Tuomet ieškovas sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį, kuria vienas iš dviejų byloje dalyvavusių atsakovų įsipareigojo organizuoti ginčo krovinio nuvežimą iš Kinijos į Lietuvą. Šis atsakovas sutarties vykdymui pasitelkė kitą atsakovą – įmonę, kuri teikė vežimo ir kitas paslaugas. Kroviniui atsidūrus šio, antrojo, ekspeditoriaus dispozicijoje, krovinys buvo jo sulaikytas dėl ginčo tarp abiejų atsakovų – ekspeditorių dėl atsiskaitymo už vežimo paslaugas. Ginčas kilo dėl to, kad pirmasis ekspeditorius neatsiskaitė su antruoju už vežimo paslaugas tiek už ginčo krovinio nuvežimą, tiek už kitų vežimų metu teiktas paslaugas. Ieškovui, negalinčiam atsiimti jam priklausančio krovinio iš vežėjo geruoju, neliko kitos išeities kaip kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo perduoti jam nuosavybės teise priklausantį krovinį.

Aprašant šio įvykio aplinkybes pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu pirmajam ekspeditoriui buvo iškelta bankroto byla, o įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles kreditoriams (tarp jų – ir antrajam ekspeditoriui, kuris sulaikė krovinį). Krovinys iš Kinijos buvo gabenamas jūrų transportu, todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą, taikė Prekybinės laivybos įstatymą ir šio įstatymo 23 str. 2 d., nustatančią, kad vežėjas turi teisę krovinių neišduoti krovinių gavėjui tol, kol nesumokėtas frachtas ar kiti vežėjui priklausantys mokėjimai arba nepateiktos mokėjimo garantijos.

Pirmosios instancijos teismas krovinio savininko ieškinį tenkino, įpareigojo antrąjį ekspeditorių perduoti krovinio savininkui šiam priklausantį krovinį bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, antrasis ekspeditorius kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti nepakeistas. Teismas sprendime pasisakė, kad atsakovas, nuvežęs krovinį, įgijo teisę reikalauti vežimo užmokesčio sumokėjimo, taip pat įgijo teisę ir išduoti krovinį asmeniui, turinčiam teisę jį gauti. Tačiau tai, kad pirmajam ekspeditoriui, kuris ir turėjo atsiskaityti už vežimo paslaugas su antruoju, sulaikiusiu krovinį, buvo iškelta bankroto byla, minėtoji Prekybinės laivybos įstatymo nuostata dėl krovinio sulaikymo negali būti taikoma dėl Įmonių bankroto įstatyme nurodyto draudimo bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, tarp jų – ir atsiskaityti su antruoju ekspeditoriumi.

Pažymėtina, kad tarp šių dviejų ekspeditorių buvo kilęs ginčas dėl vežimo užmokesčio sumokėjimo ne tik už ginčo krovinio nuvežimą, bet ir už kitų krovinių vežimo paslaugas. Tačiau teismas, nustatęs aplinkybę, kad krovinys buvo sulaikytas todėl, kad ekspeditorius nesumokėjo frachto, kuris neapėmė mokesčio už ginčo krovinio nuvežimą – nutarė, kad šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ekspeditorius turi teisę sulaikyti ginčo krovinį. Toks krovinio sulaikymas pažeidžia Prekybinės laivybos įstatymo 23 str. nuostatas, todėl teismas įpareigojo krovinį sulaikiusį ekspeditorių perduoti krovinį jo savininkui ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir dėl šios priežasties.

Krovinio palikimas be priežiūros

2007 m. gegužės 2 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-267/2007 buvo vertinama situacija, kai vežėjo gabenamas krovinys buvo prarastas dėl vagystės, puspriekabę su kroviniu palikus be priežiūros. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti prarasto krovinio vertę iš dviejų atsakovų – vežėjo bei jo draudimo kompanijos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino tik vežėjo atžvilgiu ir nuostolius priteisė iš vežėjo, o ieškinį draudimo kompanijos atžvilgiu atmetė. Teismas nurodė, kad pagal draudimo sutarties sąlygas, draudimo kompanija nebuvo įpareigota patenkinti pretenzijų, jei nuostolio priežastimi yra krovinio vagystė, sąlygota krovinio palikimo be priežiūros, pažeidžiant draudimo sutarties reikalavimus. Teismas taip pat pasirėmė ir draudimo sutarties priedo (nurodymų vairuotojams) tekstu bei jame esančia sąlyga, jog poilsiui ir stovėjimui vairuotojas privalo pasirinkti vietą saugomose aikštelėse arba prie stacionarių milicijos (policijos) postų. Apeliaciniu skundu vežėjas prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys draudimo kompanijos atžvilgiu buvo atmestas, tačiau apeliacinio skundo teismas netenkino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žemiau išdėstytų priežasčių.

Teismas nepripažino pagrįstais vežėjo argumentų, jog automobiliui, gabenusiam krovinį, buvo būtinybė sustoti tiek dėl vairuotojo darbo ir poilsio laiko režimo eigos, tiek dėl to, kad krovinį vežęs vairuotojas pasijuto blogai. Tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės vairuotojas negalėjo toliau vairuoti transporto priemonės: jis nesikreipė į gydymo įstaigas, jam nebuvo suteikta medicininė pagalba ir pan. Be to, teismas pažymėjo, kad net ir pablogėjus sveikatos būklei, vairuotojas galėjo ir privalėjo imtis priemonių – pavyzdžiui, pranešti telefonu apie susidariusią situaciją įmonės vadovui ir pan., tačiau tokių priemonių nesiėmė. Galiausiai, teismas pažymėjo, kad darbo ir poilsio laiko reikalavimų vykdymas neatleidžia vežėjo nuo pareigos organizuoti tinkamą krovinio priežiūrą ir nesuteikia vežėjui teisės palikti krovinio be priežiūros, pažeidžiant draudimo sutarties reikalavimus.

Svarbu tai, kad iš dalies pagrįstais teismas pripažino apeliacinio skundo argumentus, jog byloje neįrodyta, kad Lietuvoje prie kelių yra saugomos stovėjimo aikštelės arba stacionarūs policijos postai, todėl aukščiau minėtoji draudimo sutarties priedo nuostata yra praktiškai neįgyvendinama („privalo pasirinkti vietą saugomose aikštelėse arba prie stacionarių milicijos (policijos) postų“). Teismas pasisakė, kad krovinio vagystę vis dėl to sąlygojo krovinio palikimas be priežiūros, o krovinio priežiūra gali būti organizuojama ne tik pagal draudimo sutarties priedo (Nurodymai vairuotojams) reikalavimus, t.y. pasirenkant stovėjimo vietą saugomose aikštelėse arba prie stacionarių policijos postų. Pagal draudimo sutarties sąlygas, vežėjui buvo draudžiama krovinį palikti be priežiūros, o krovinio priežiūra šiuo atveju turi būti suprantama kaip krovinio stebėjimas, saugojimas, kontrolė. Pakankama transporto priemonės su kroviniu priežiūra galima ir įmonių bei įstaigų teritorijose, stebimose mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse, degalinėse bei pan. Kad pagrobta puspriekabė su kroviniu vagystės metu buvo palikta be priežiūros, patvirtina ir tai, kad puspriekabės su kroviniu pagrobimo niekas nepastebėjo ir įvykis nebuvo užfiksuotas stebėjimo ar kitomis techninėmis priemonėmis, kadangi įvykio metu transporto priemonė stovėjo Kaune, nesaugomoje aikštelėje.

Išlaidos ekspertų pagalbai apmokėti

2007 m. gruodžio 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-575/2007 teismas sprendė klausimą dėl ekspertizės, susijusios su žalos įvertinimu ir sugadinto krovinio apžiūra, išlaidų priteisimo iš vežėjo bei jo draudimo kompanijos, apdraudusios vežėjo atsakomybę. Nagrinėjamu atveju gabenamas krovinys (bankomatai) buvo sugadintas autoįvykyje. Nepriklausomo eksperto išvadoje nurodyta, jog apskaičiuotos reikalingo remonto sąnaudos viršytų krovinio (bankomatų) vertę, todėl žalos dydis apskaičiuotas iš bankomatų vertės atėmus jų likutinę vertę. Ieškovas šioje byloje prašė priteisti iš vežėjo ir jo draudimo kompanijos ne tik sugadintų bankomatų vertę, bet ir išlaidas eksperto darbui apmokėti. Vežėjo draudimo kompanija prievolę atlyginti ekspertams sumokėtas sumas ginčijo.

Išnagrinėjęs šią bylą, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog remiantis CMR konvencijos 23 str. 4 d. bei 25 str., vežėjas turi kompensuoti užmokestį už vežimą, muitų rinkliavas, mokesčius, išlaidas, susijusias su krovinio vertės sumažėjimu, jei prarandamas visas krovinys, arba proporcingai nuostolių daliai, jei prarandama dalis krovinio. Be to, teismas pasirėmė ne tik šiomis CMR konvencijos nuostatomis, bet ir Civilinio kodekso 6.249 str. 4 d., kurioje nustatyta, jog, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, turi būti kompensuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nepriklausomo eksperto paslaugos šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo reikalingos, būtinos ir protingos: naudojantis eksperto paslaugomis buvo siekiama atlikti sugadinto krovinio apžiūrą, nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis ir nuostolių dydį, nepriklausomo eksperto išvada buvo pagrindas žalos įvertinimui bei draudimo išmokos apskaičiavimui, todėl krovinio ekspertizės išlaidos išieškotinos iš vežėjo bei jo atsakomybės draudimo kompanijos. Šios išlaidos laikytinos kitomis su krovinio vertės sumažėjimu susijusiomis išlaidomis (CMR konvencijos 25 str.) arba protingomis išlaidomis,

susijusiomis su žalos įvertinimu, kurios taip pat yra kompensuotinos vežėjo ar jo draudimo kompanijos.

Advokatė Reda ALEKSYNAITĖ

"Transporto pasaulis"
Sausis Nr.1 (97)

"Linava" informuoja

Kronika (2008 m. gruodis)

Lenkija

LINAVA

Rusija

Slovakija

Aktualijos

Metai – sudėtingi ir permainingi

Vežėjai: prašome išperkamosios nuomos bendrovių lankstumo

Eismas

Eismo problemų sostinėje – mažiau?

Idėjos

Alternatyvūs degalai = ekonomija + ekologija

Gamtinių dujų ir dyzelino mišinys

Rinka

2008 metų pardavimo balansas Europoje ir pasaulyje

700 AG „Volvo D16 G“

Užsienyje

Italijoje vairuotojai bus tikrinami dėl narkotikų vartojimo

Vairavimo ir poilsio režimas: baudos už pažeidimus užsienio valstybėse

Lietuvoje ir pasaulyje

8 milijonai – Lombardijos logistikos centrui

ES paramos lėšos – svarbiausiems projektams

Milane važinės „Van Hool“ troleibusai

Normalaus kelio per Lenkiją nebus

Padangų slėgis padeda taupyti

San Marinas renkasi „Mercedes-Benz“

Sprendimas – sunkvežimių nuoma

Sunkvežimių svorio nustatymo sistema

„Reno Trucks“ renka „Metų mechaniką“

„Volvo“ automobiliuose – daugiau saugumo

Keleivinis transportas

Keleivininkai: ateities neprognozuojame...

Technika

Kėbulai iš plastmasės

Matyti ir būti matomam

Teisė

Teismų praktika vežėjų bylose (2)

Muziejus

Sustabdyti? Tai labai paprasta...