Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Žvilgsnis ne pro langą, o į langą

Šiandien tik motociklininkai žino, ką reiškia važiuoti be priekinio stiklo ir gaudyti vėją, bet buvo laikai, kai ir automobilyje nebuvo jokio stiklo. Tai sukūrė ypatingą automobilininkų madą: ilgi apsiaustai su kapišonais, pašiltintos ausinės kepurės, suvarstyti aukšti batai, ilgos pirštinės. Tik XX a. pradžioje pirmą kartą panaudotas langas, o virš kabinos ėmė pleventi ant sulankstomų lankų ištemptas tentas. Vėlesnių laikų mašinose jis pakeistas standžiu stogu ant statramsčių, bet iš šono kabina, kaip ir anksčiau, palikta atvira – tik pabjurus orui buvo įdedami medžiaginiai šonai su celiulioidiniais langeliais.

Statramsčiai, vis didėjantis ir ilgėjantis į priekį variklio dangtis, sparnai, stogo tento atotampos, dideli žibintai, figūrėlė arba termometras ant radiatoriaus kamščio ribojo matomumą. Vis dėlto uždari kėbulai labai populiarėjo ir vairuotojui nebereikėjo ypatingos sveikatos ar specialių drabužių. Juolab kad tapo lengviau užvesti mašiną ką tik išrastu elektriniu starteriu, nebereikėjo manipuliuoti alyvų lašelinėmis, o pavarų perjungimo ir stabdžių svirtis persikėlė į kėbulo vidų.

Automobilio priekinio stiklo valytuvui šiemet sukako 100 metų, tačiau iš pradžių tai buvo gana primityvus mechaninis įrenginys: vairuotojui reikėjo pačiam ranka judinanti svirtį, įtaisytą mašinos palubėje, taip braukant stiklą valytuvo šluotele. Kol mašinų greičiai buvo kuklūs, toks vairuotojo darbas, prapliupus lietui, neatrodė sunki užduotis.

Taip buvo ankstyvuoju automobilizmo raidos laikotarpiu – didžių permainų laikais, kai konstruktoriai siekė sukurti patikimai veikiančias mašinas, o patirtis – dar tik kaupiama ir apibendrinama. Tai buvo amžius, tvirtina istorikai, tarsi sprogimas, pažėręs išradimų ir naujovių, atrodžiusių kartais grandinėle mažų ir greitų žingsniukų, o kartais didelių šuolių – retų, bet tolimų.

Tokiu šuoliu 1912 metais galima laikyti karietų meistro Carl’o Rohde pasiūlytą priekinio lango variantą. Savo įmonėje „Carl Rohde - Stellmacherei und Wagenbau“Saksonijoje, Meerane mieste, jis pagamino kėbulą su trijų dalių nuožulniai įtaisytu priekiniu langu! UžsakovoAugust‘o Horch‘o brėžiniuose buvo numatytas vertikalus vientisas priekinis langas. Kai kėbulas buvo pagamintas, užsakovą nustebino ši puiki idėja. Meistras taip argumentavo savo sprendimą: sudaužius vientisą stiklą, jo keitimas atsieitų daug brangiau,o vėjas aptekėdamas nuožulnesnę kabiną, automobilį padarytų šiek tiek greitesnį. Tai buvo genialu, nes jis nesirėmė jokiais teoriniais skaičiavimais, sprendimas buvo grynai praktinis. Carl’as Rohde spėjo pagaminti 11 kėbulų „Audi“ automobiliams. Lemtingų 1914 metų pabaigoje buvo pateiktas paskutinis kėbulas, prasidėjo karas... Ko gero, tai patys įdomiausi vienetiniai egzemplioriai. Vėliau, po 20 metų, tokios pat konstrukcijos priekinis langas buvo naudojamas automobilyje „Horch 670 Sportcabriolet“. Carl’as Rohde paliko pasauliui originalią ir nesenstančią įdėją, peržengusią net XX amžiaus slenkstį.

Manoma, jog ketvirtojo dešimtmečio viduryje automobilių dizaino kaitą išprovokavo svarbūs priekinio lango konstrukcjos pakeitimai. Dizaineriai kėbulų formą kūrė pagal aviacijos konstruktorių austro Edmund’o Rumpler’io ir vengro Paul’iaus Jaray atrastus dėsnius, kurie dvidešimtųjų metų pradžioje teoriškai ir praktiškai įrodė automobilio aptakumo reikšmę. P. Jaray ir E. Rumpler’is siūlė du skirtingus sprendimus. Anot Jaray, automobilio forma susideda iš dviejų dalių – pagrindo ir kabinos. Oro srautas pagrindą turi aptekėti iš viršaus, o kabiną iš viršaus ir šonų. Rumpler’iui atrodė, kad svarbiausia nukreipti orą į automobilio šonus: pasidalinęs į dvi dalis oro srautas apeina kėbulą, o oro srautui, pasukusiam į viršų, tenka peršokti per automobilį, kurio aukštis tais laikais siekdavo du metrus. Abi teorijos susilaukė karštų diskusijų, tačiau panaudoti jas serijiniam automobiliui niekas nesiryžo. Vis dėlto pamažu, veikiant madai, nuolat apvalinama kėbulo forma artėjo prie P. Jaray siūlytosios. Praėjo kampuotų kėbulų mada, ir ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje masinės gamybos lengvuosiuose automobiliuose jau ryškėjo aerodinaminiai bruožai. Sunkvežimių gamintojaineskubėjo, jų konstrukcijose dominavo tvirtumo kriterjus, o ne greitis ir grožis.

Masinės technologijos lenktam stiklui gaminti dar nebuvo, tad langus darydavo dviejų dalių ir montuodavo su nuolydžiu atgal. Konstruktoriai stengėsi praplėsti vairuotojo akiratį, įtaisydami papildomus langelius, o šoninius statramsčius pastumdami atgal, tuo pačiu suteikdami automobiliui veržlesnį, aptakesnį vaizdą. Žinomiausiais laikomi ketvirtojo dešimtmečio pradžioje gaminti Art Deco stiliaus "Panhard". Vienas iš šios šeimynos modelių taip ir pavadintas "Panoramique". Mat šio automobilio priekinis stiklas ne plokščias, o sudėtas iš trijų kampu pasuktų stiklų. Taigi 1934 metais prancūziškas automobilis jau turėjo panoraminį stiklą! Šią idėją savo automobiliams nedelsdamos pritaikė ir firmos "Tatra" bei "Hupmobile".

Persikelkime į Vokietiją. Pasukusi militarizmo keliu, ši šalis stebino pasaulį sparčiai besivystančia pramone, o mokslininkams ir konstruktoriams nestigo novatoriškų idėjų: nauji lėktuvų tipai, povandeniniai laivai, automobiliai ir t.t. Sprendimas šalį apraizgyti autostradomis leido Vokietijai sukurti modernų kelių tinklą, o tai savo ruožtu skatino automobilių gamybą. Pradėti kurti lengvi atomobiliai ir autobusai su aerodinaminiais, tartum „nulaižytais“ kėbulais.Vagoninio tipo„Büssing-NAG 375T“ buvo pirmas toks tarpmiestinis autobusas, pagamintas 1935 metais. Atrodė jis itin originaliai: 35 vietų aptakios formos kėbulas, paslėpti už radiatoriaus grotelių žibintai, po salono grindimis įtaisytas dyzelinis variklis, keturių dalių panoraminis priekinis langas. Netrukus, 1936 metais, firma pristatė naują, dar aptakesnį modelį su skydais, dengiančiais galinius ratus, vos matomais, plonais šoninių langų statramsčiais, į galą žemėjančia stogo ir langų linija, salono šlaituose lenktais langais ir pirmą kartą praktiškai pritaikytu lenktu panoraminiu priekiniu langu. Kiti Vokietijos gamintojai taip pat žavėjosi dailiais, novatoriškais panašių parametrų autobusais ir skubėjo pagaminti greitą tarpmiestinį autobusą. Paskatinti konkurencijos į kovą dėl greičio ir komforto įsijungė tokie gamintojai kaip „Mercedes-Benz“, „Henschel“, „Krupp“, „Opel“, „Magirus“, MAN, „Vomag“, kėbulų gamitojai „Ludewig“, „Pekol“ ir kiti.

Vokietijos keliuose puikavosi elegantiški, aptakūs, greiti autobusai. Viskas buvo daroma tradiciškai vokiškai – kruopščiai: gera garso izoliacija, minkšta važiuoklė, galingi varikliai kelionę gerais Vokietijos keliais paversdavo smagia ir greita. Kai kurie nedideli autobusai pasiekdavo net 100-115 km/val. Ilgėjant maršrutams ir didėjant keleivių srautams, mažų autobusų ėmė nepakakti. Gamintojams teko atnaujinti senuosius kampuotų formų triašius, su toli į priekį atsikišusiu variklio skyriumi, 32–50 vietų autobusus, sukonstruotus dar trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Šiek tiek suapvalintų formų triašius autobusų projektus pristatė „Mercedes-Benz“, „Henschel“, „Vomag“, ir MAN. Juose vairuotojas kelią stebėjo jau per keturių dalių atloštą atgal priekinį langą. Nežinia, kokie dar greitkeliais skraidantys autobusų modeliai būtų sukurti, jei ne prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, autobusus ir jų keleivius išblaškęs karo sumaištyje ir audrose.

Ir tik šeštąjį dešimtmetį lenkti panoraminiai stiklai pradėti gaminti masiškai. Pirmieji buvo amerikiečiai. Nuo 1953 metų lengvųjų automobilių priekinio panoraminio lango kampai užsilenkdavo iki vertikalių statramsčių. Tiems laikams tai atrodė labai neįprastai. Ekstravagantiškiausi įstiklinimo variantai 1958–1960 metais buvo „Cadillac“ ir „Buick“ modeliuose: jų dideli priekiniai langai rėmėsi į atgal „užvirtusius“ statramsčius, o dar labiau įspūdį stiprino didelis ir labai platus kėbulą iš galo ir iš šonų apimantis galinis „Vista Panorama“ vadintas langas. Pailgintos automobilių modelių formos, išpuoštos gausybe nikelio, ir didžiulės „uodegos“ labai patiko pirkėjams. Tačiau greitai buvo pastebėta, kad įlipti, išlipti trukdo vertikalus statramstis, kėbulas avarijos metu per daug deformuojasi, o stiklas lenkimuose iškreipia vaizdą. Lengvųjų automobilių mada pasikeitė, ir jau septintojo dešimtmečio viduryje tokius langus turėjo tik reti, pasenę, projektuoti ką tik praėjusioje epochoje automobiliai.

Saulius VENCLOVAS

"Transporto pasaulis"
Gruodis Nr.12 (96)

"Linava" informuoja

Baltarusija

Kazachstanas

Keleivių vežėjai ir savivaldybės kreipėsi į šalies Seimą ir Vyriausybę

Kronika

Lenkija

„Linavos“ socialinė akcija „Būk matomas kelyje“ sostinės mokyklose

„Linavos” vadovai su darbo vizitu lankėsi Maskvoje

Aktualijos

Kova su vėjo malūnais?

Nuo Naujųjų – išankstinis TIR elektroninis deklaravimas

Egzotika

Didžiausias mobilus betono straublys

Eismas

Baudų griežtinimas – ne be pagrindo

Ekologija

Žalioji banga: debiutuoja ekologiški FIAT „Ducato“ ir „Fiorino CNG“

Idėjos

Sandėliai tampa technikos muziejumi

Padangos

Restauruotosios „Treadmax” rieda lyg naujos

Priekabų ūkis

FELDBINDER - cisternų specializacijos lyderis

Rinka

MAN gamins „Volkswagen“ sunkvežimius Brazilijoje

Servisas

Prisirišti ar būti laisvam?

Lietuvoje ir pasaulyje

Energetikos muziejuje – ir transporto priemonės

ICE – atsitikus nelaimei

Ličio – polimerų akumuliatoriai

Naujas terminalas – spartesniam darbui

Naujos kartos ksenono žibintai

Saugaus ir ekonomiško vairavimo mokymai

„Dakare“ neliko ne tik Dakaro, bet ir Afrikos

„Krone“ puspriekabių naujovės

Žinotina

Vairavimo ir poilsio režimas: baudos už pažeidimus vairuotojams ir įmonių vadovams

Keleivinis transportas

Dar viena kilpa ant keleivių vežėjų kaklo

Prancūzai siūlo pagalbą

Muziejus

Žvilgsnis ne pro langą, o į langą