Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Kova su vėjo malūnais?

Gruodžio 3-iąją Susisiekimo ministerija surengė pasitarimą neteisėtai dirbančių keleivių vežėjų problemai aptarti. Į jį susirinkę šalies keleivinio transporto įmonių vadovai, asociacijos „Linava“, ministerijos, savivaldybių, VKTI, saugos tarnybų atstovai bandė ieškoti efektyvesnių įsisenėjusios problemos sprendimo būdų.

Istorija be pabaigos

Nelegalia veikla besiverčiančių vežėjų išgyvendinimo istorija primena pasaką be galo: ten, kur pagaliau turėtų būti laiminga pabaiga ir reikėtų dėti tašką, tarsi užkliūvama už varčios ir viskas prasideda nuo pradžių. Kai susivienijusios valdžios institucijos pagaliau priima naujus, rodos, efektyvius įstatymus, nelegalų veikla kurį laiką tarsi aprimsta, jie laikinai atsitraukia, tapdami ne tokie įžūlūs. Tačiau po trumpos pauzės, pergrupavę jėgas ir apgalvoję naujus darbo metodus, vėl išrikiuoja savo mikroautobusus netoli stočių, o nenuilstantys agentai toliau verbuoja kiekvieną į stotį ateinantį potencialų keleivį...

Nelegalūs vežėjai miestų stotyse radosi vos tik paskelbus Nepriklausomybę ir perėjus prie laisvos rinkos ekonomikos. Daugiau kaip dešimtį metų jie klestėjo negaudomi ir nebaudžiami. Pirmoji vilties kibirkštėlė, kad šalia stočių pagaliau bus įvesta tvarka, įsižiebė 2003-iųjų pabaigoje: tuomet susisiekimo ministro įsakymu įsteigta nuolat veikianti tarpžinybinė darbo grupė, turėjusi numatyti ir įgyvendinti priemones neteisėtai keleivių vežimo veiklai nutraukti. 2005-ųjų pabaigoje komisijos siūlymu Seimas priėmė Kelių transporto kodekso pataisą, numatančią „drausti užsakomuosius reisus vykdantiems vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis“. Kitaip tariant, vežėjai, turintys licencijas vežti keleivius užsakomaisiais reisais, įpareigoti dirbti savo darbą ir laikytis privalomų sąlygų: vežti tik tokias keleivių grupes, dėl kurių vežimo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto sudaryta vežimo sutartis. Teritorijų ribas, iš kurių negalima rinkti keleivių (tiesa, ne visos itin entuziastingai) nustatė miestų savivaldybės. Valstybinė kelių transporto inspekcija bei kitos kontroliuojančios tarnybos gavo daugiau įgaliojimų ir ėmėsi tikrinti stočių teritorijas. Tačiau neteisėta veikla besiverčiantys vežėjai taipogi nesnaudė: nutarę, kad Kodekso pataisos apriboja jų teises, jie pasiskundė Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui, prašydami išaiškinti, ar Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis atitinka Lietuvos Konstituciją. Kol laukta Konstitucinio teismo sprendimo, nelegalai sėkmingai dirbo toliau, nėmaž nesislapstydami ir nepaisydami kontrolierių.

Sprendimas palankus

Svarstymas užtruko, tačiau 2008-ųjų kovo 5-ąją Konstitucinis teismas priėmė teisėtiems vežėjams palankų sprendimą. Konstatuota, kad „santykiai, susiję su keleivių vežimu reguliariais reisais, ir santykiai, susiję su keleivių vežimu užsakomaisiais reisais, gali ir turi būti teisės aktais reguliuojami nevienodai, nes vieni vežėjai teikia vežimo paslaugas keleiviams, vykstantiems reguliariais reisais, o kiti – keleiviams, vykstantiems užsakomaisiais reisais. Šių santykių diferencijuotas teisinis reguliavimas savaime nelaikytinas nesąžiningos konkurencijos toje pačioje rinkoje sąlygų sudarymu“. Tai turėjo tapti rimtu smūgiu neteisėta veikla besiverčiantiems vežėjams, beje, itin garsiai šaukusiems dėl neva pažeidžiamų konkurencijos sąlygų. Konstitucinio teismo teisėjų sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas: „Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 8 dalis nediskriminuoja užsakomųjų reisų vežėjų, nepažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvės, neiškreipia konkurencijos keleivių vežimo rinkoje ir nesudaro prielaidų monopolizuoti rinką“.

Galutinis Konstitucinio teismo verdiktas teisėtiems vežėjams atrodė it ilgai lauktas „hapyendas“. Deja, optimizmas greitai išblėso: neteisėta veikla besiverčiantys vežėjai mikliai susitaikė su pasikeitusia situacija ir atrado būdų apeiti įstatymus. Stočių savininkams iki skausmo pažįstami mikroautobusai vėl išsirikiavo įprastose vietose, tik nelegalai tapo dar atsargesni, taigi ir sunkiau pagaunami...

Kontrolieriai – skirtingi

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad išspręsti problemą – vieni niekai. Juolab kad tiek šalia stočių nuolatos budintys keleivių verbuotojai, tiek čia pat stoviniuojantys mikroautobusai – ne adata šiene, jų nepastebėti tiesiog neįmanoma. Tačiau, pasak Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojo Romano Vilčinsko, kontroliuoti neteisėta veikla besiverčiančius vežėjus itin sudėtinga. Apie 20–40 proc. jų turi VKTI išduotas licencijas vienokiai ar kitokiai keleivių vežimo veiklai, 10–20 proc. – kurios nors savivaldybės licencijas keleiviams vežti ir 40–50 proc. yra visiški nelegalai, dirbantys be jokių leidimų bei licencijų. VKTI kontrolieriai įgalioti tikrinti tik vežėjus, turinčius licencijas, t. y. tuos, kurie, remiantis LR kelių transporto kodekso apibrėžimu, „gali vežti iš anksto sudarytas keleivių grupes, turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus“. Nors keleivių grupės akivaizdžiai sudaromos iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, įrodyti šį faktą pasak R. Vilčinsko, itin sunku: mikroautobusų vairuotojai mikliai surašo perviliotų keleivių sąrašus bei čia pat užpildo keleivių vežimo lapus. Duoti parodymus keleiviai paprastai atsisako, norėdami pasiekti kelionės tikslą pasirinkta transporto priemone. „Turėtume pripažinti, kad dalis visuomenės palaiko neteisėta veikla besiverčiančius vežėjus ir mielai naudojasi jų paslaugomis“, – priminė R. Vilčinskas.

Savivaldybės savo ruožtu kontroliuoja vežėjus, kuriems išduoda licencijas keleiviams vežti. Visiškus nelegalus gaudyti privalėtų policija, Mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba bei kitos institucijos, kurių tikslas – kovoti su nelegalia veikla bei mokesčių nemokėjimu. Tačiau tiek vežėjų, tiek VKTI, tiek ministerijos atstovų nuomone, nelegalų kontrolė yra nepatenkinama, jiems skiriamos baudos – juokingai mažos, ir tai sudaro visas prielaidas jiems toliau sėkmingai klestėti.

Bylos stringa

Kauno UAB „Kautra“ Rinkodaros skyriaus vadovas Gintautas Pakusas piktinosi ne tik kontrolės nelegalams stoka, bet ir gana atvirai demonstruojamu teisėsaugos institucijų palaikymu jau sulaikytiems neteisėta veikla besiverčiantiems vežėjams. „Kovodami su nelegalais, atliekame didžiulį darbą, mokame nemenkus pinigus už stočių apsaugą. Bendradarbiaujant su saugos tarnyba „Dorsimus“, pavyko išaiškinti ne vieną nelegalios veiklos faktą. Tačiau, pasirodo, iš to maža naudos: neseniai vienam nelegalia veikla besivertusiam vežėjui pavyko iškelti precedento neturėjusią baudžiamąją bylą. Pateikėme prokuratūrai visus nusikalstamos veiklos įrodymus, tačiau dėl neaiškių priežasčių bylos svarstymas įstrigo. Nebeišmanome, kokių dar priemonių galėtume imtis, todėl prašome Susisiekimo ministerijos pagalbos: galbūt atsakingi pareigūnai galėtų oficialiai kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašydami pagreitinti bylos tyrimo eigą?“, – išeities bandė ieškoti G. Pakusas.

Saugos tarnybos „Dorsimus“ vadovas Romanas Glovackis kalbėjo dar tiesiau, nė nebandydamas vynioti žodžių į vatą: „Nelegalių vežėjų problemos šaknys glūdi kur kas giliau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie nedirba pavieniui: ne sykį teko įsitikinti, kad tai – gerai organizuota nusikalstama grupuotė, turinti užnugarį aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Pernelyg daug turime surinkę faktų, kai teismai tyčia vilkina bylų svarstymo terminus, kad praeitų laikas apskųsti jų sprendimus. Be to, teismai nelegalams taiko pačias mažiausias sankcijas. Susimokėję juokingo dydžio baudas, tokie vežėjai vėl grįžta prie stočių ir toliau dirba savo juodą darbą. Kai kurie veidai mums pažįstami jau 6–8 metus. Tuo tarpu, įrodžius nelegalios veiklos faktą, šiems vežėjams galima taikyti Baudžiamojo kodekso 202-ąjį straipsnį už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine,finansine ar profesine veikla, kuris, beje, numato ir realias laisvės atėmimo bausmes iki ketverių metų“, – kalbėjo R. Glovackis. Pasak jo, rengiant reidus Kaune išsiaiškinta, kad iš dvidešimties privačių vežėjų tik penki turi licencijas, likusieji dirba patys sau, nemokėdami jokių mokesčių valstybei, tuo pačiu atimdami pinigus ne tik iš teisėtų vežėjų, bet ir iš šalies biudžeto.

Piktina statusas

Keleivių vežėjai piktinosi ir nelegalia veikla besiverčiantiems vežėjams dažnai suteikiamu smulkiųjų verslininkų, kuriuos neva reikia saugoti ir ginti, statusu. „Smulkiojo verslo sąvoka mūsų šalyje pasiekė absurdo ribą. Keleivių vežėjai turėtų atkreipti dėmesį į jiems rengiamą dar vieną „bombą“ – naująsias taksi automobilių naudojimo taisykles. Jose numatoma keisti taksi paslaugų apibrėžimą – bus leidžiama vadinamoji automobilio nuoma su vairuotoju. Tai reiškia, kad taksi automobiliams nereikės nei taksometrų, nei verslo licencijų. Nepastebėsim, kai leistinų vietų skaičius tokiuose automobiliuose didės, tuomet nelegaliai dirbančių vežėjų apskritai nebus įmanoma kontroliuoti“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Viešojo transporto poskyrio vedėjas Kastytis Lubys. Pasak jo, įvairios tarnybos, kurių funkcijos – kontroliuoti ir bausti, dažnai kur kas labiau rūpinasi „smulkiaisiais verslininkais“, nei surenkamais mokesčiais. Valdininkai, užuot skyrę realias baudas pažeidėjams, neretai tampa geriausiais jų advokatais ir gynėjais.

Nekoordinuojama įvairių tarnybų veikla, pasak savivaldybės valdininko, jau primena absurdo teatrą: neseniai paskelbta, kad nuo Karmėlavos oro uosto iki Vilniaus centro keleivius veš specialus autobusas. „Paslauga visuomenei, be abejo, reikalinga, tačiau įvažiavimo į Vilniaus teritoriją aplinkybes suderinti bei leidimus išduoti lyg ir turėtų miesto savivaldybė. Nežinau, verkti ar juoktis, tačiau apie naująjį maršrutą primiausia sužinojome iš „Delfio“ portalo. Belieka spėlioti, kas ir kodėl tokį sprendimą priėmė ir kaip jis bus vykdomas“, – šviežiausią tragikomišką situaciją keleivių vežimo versle komentavo K. Lubys.

Dar labiau suįžūlės

Teisėta veikla besiverčiantys vežėjai baiminasi, kad artėjančios ekonominės krizės sąlygomis, kai bus panaikintos PVM lengvatos keleivių vežimui, nelegalūs vežėjai, vengiantys mokėti mokesčius valstybei, gaus į rankas papildomą kozirį. „Galima prognozuoti, kad šalia stočių neteisėta veikla besiverčiančių vežėjų daugės: gilėjant ekonominei krizei, žmonės norės važiuoti pigiau, tuo tarpu teisėti vežėjai, padidėjus PVM, bus priversti kelti bilietų kainas“, – prognozavo R. Vilčinskas.

„Teisėtai dirbančioms įmonėms mokesčių našta tampa vis sunkesnė. Mūsų verslas reguliuojamas, negalime kada panorėję didinti bilietų kainų. Tuo tarpu nelegalams, kuriems nei PVM, nei kiti mokesčiai – nė motais, atrodo, ateina tikras aukso amžius“, – besikeičiančią situaciją komentavo UAB TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius. Naikinamos PVM lengvatos – dar viena priežastis, dėl kurios teisėtiems vežėjams atsakingų institucijų pagalbos reikia nedelsiant, antraip, pasak keleivinio transporto įmonių vadovų, nebeliks ką gelbėti.

Ką daryt?

Kaip teigė asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickis, vieni mūšio lauke palikti keleivių vežėjai jau išsėmė visus galimus kovos su nelegalais būdus. „Susisiekimo ministerijos paraginti, pakabinome reklamas autobusų stotyse su įspėjimais, kas gresia keleiviams, įsėdusiems į neaiškaus vežėjo transporto priemonę. Samdome apsaugą, rengiame reidus, tačiau kol kas kova su nelegalais tebeprimena kovą su vėjo malūnais. Valstybės pareigūnai pagaliau turi suprasti, kad tai – ne keleivių vežėjų, o valstybės reikalas, ir imtis rimčiausių priemonių nelegalams sutramdyti“, – kalbėjo E. Stolovickis.

Jam pritarė Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktorius Šarūnas Baublys. Jo teigimu, susiklosčius itin sudėtingai situacijai, ne metas kaltinti vieniems kitus: reikia veikti vieningai, bandant ieškoti efektyviausių kovos su neteisėta veikla besiverčiančiais vežėjais būdų. „Drauge turime nuspręsti, kokių priemonių turėtume imtis pirmiausia – šaudyti tuščiais šoviniais jau nėra laiko. Visų pirma siūlyčiau inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad juose būtų numatyta daugiau įgaliojimų VKTI kontroliuojančioms institucijoms“, – siūlė Š. Baublys.

Tačiau keleivių vežėjai linkę abejoti, ar VKTI pareigūnai susidoros su pagausėjusiu darbu. „Visi kontrolieriai dirba idealiai, kai reikia kontroliuoti bei bausti mus, legaliai dirbančius vežėjus. Tiek VKTI, tiek Mokesčių inspekcijos, tiek kitų institucijų pareigūnai protokolus mums surašo tiksliai ir be klaidų, esame baudžiami už menkiausią pažeidimą. Tuo tarpu kova su nelegalais kažkodėl nuolat stringa, jiems paliekama daugybė spragų apeiti įstatymus. Bandydami apsisaugoti, mokame didžiules sumas saugos tarnyboms. Kas mus apsaugos, kai, gilėjant ekonominei krizei, nebeturėsime iš ko jų samdyti?“ – retoriškai klausė A. Indrašius. Pasak jo, vien TOKS Vilniaus stoties apsaugai kasmet išleidžia 200 tūkst. litų, kuriuos galėtų skirti verslui plėtoti. „Vežėjų padėtis nuolat sunkėja. Būsime dar labiau pažeidžiami, panaikinus PVM lengvatas, o nelegalai dar labiau pakels galvas. Problemos sprendimo būdų privalu ieškoti kuo skubiau“, – A. Indrašiui pritarė ir G. Pakusas.

R. Vilčinskas patikino, kad inspekcija nesikrato padaugėsiančių pareigų ir prisiims daugiau kontrolės funkcijų, jei tai bus įteisinta teisės aktuose. „Jei rankos mums būtų atrištos, galėtume kontroliuoti visus neteisėta bei nelegalia veikla besiverčiančius vežėjus. Kai mūsų pareigūnai galės patys, nekviesdami policijos, surašyti protokolus pažeidėjams, darbas taps kur kas efektyvesnis. Šiuo metu, net ir sustabdžius akivaizdų pažeidėją, įrodyti nelegalaus vežimo faktą yra itin sudėtinga. Tačiau apmaudžiausia, kai po kruopštaus mūsų pareigūnų tyrimo, surinktų faktų ir kelių išklausytų teismo posėdžių, neteisėta veikla besiverčiantiems vežėjams paskiriama nerealiai maža bauda“, – guodėsi R. Vilčinskas.

Keleivių vežėjai taip pat siūlė sukviesti prie vieno stalo visų atsakingų kontroliuojančių institucijų atstovus ir bandyti problemą aptarti drauge – galbūt, atkreipus pareigūnų dėmesį į jos svarbą, galima tikėtis daugiau supratimo. Asociacija „Linava“ įpareigota pateikti reikiamų institucijų sąrašus, Susisiekimo ministerijos atstovai savo ruožtu pasižadėjo pabandyti sukviesti visus pareigūnus prie diskusijų stalo.

Neguodžiantis Post scriptum keleivių vežėjams: kol kas – uždanga, laukite naujo veiksmo... Arba pasakos tęsinio?...

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Gruodis Nr.12 (96)

"Linava" informuoja

Baltarusija

Kazachstanas

Keleivių vežėjai ir savivaldybės kreipėsi į šalies Seimą ir Vyriausybę

Kronika

Lenkija

„Linavos“ socialinė akcija „Būk matomas kelyje“ sostinės mokyklose

„Linavos” vadovai su darbo vizitu lankėsi Maskvoje

Aktualijos

Kova su vėjo malūnais?

Nuo Naujųjų – išankstinis TIR elektroninis deklaravimas

Egzotika

Didžiausias mobilus betono straublys

Eismas

Baudų griežtinimas – ne be pagrindo

Ekologija

Žalioji banga: debiutuoja ekologiški FIAT „Ducato“ ir „Fiorino CNG“

Idėjos

Sandėliai tampa technikos muziejumi

Padangos

Restauruotosios „Treadmax” rieda lyg naujos

Priekabų ūkis

FELDBINDER - cisternų specializacijos lyderis

Rinka

MAN gamins „Volkswagen“ sunkvežimius Brazilijoje

Servisas

Prisirišti ar būti laisvam?

Lietuvoje ir pasaulyje

Energetikos muziejuje – ir transporto priemonės

ICE – atsitikus nelaimei

Ličio – polimerų akumuliatoriai

Naujas terminalas – spartesniam darbui

Naujos kartos ksenono žibintai

Saugaus ir ekonomiško vairavimo mokymai

„Dakare“ neliko ne tik Dakaro, bet ir Afrikos

„Krone“ puspriekabių naujovės

Žinotina

Vairavimo ir poilsio režimas: baudos už pažeidimus vairuotojams ir įmonių vadovams

Keleivinis transportas

Dar viena kilpa ant keleivių vežėjų kaklo

Prancūzai siūlo pagalbą

Muziejus

Žvilgsnis ne pro langą, o į langą