Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Suomija: savita šalis su specifine visuomeninio transporto sistema

Tęsinys. Pradžia 10-ajame numeryje

Rugsėjo 16–20 dienomis Lietuvos keleivių vežėjai lankėsi Suomijoje, kur susipažino su šios šalies keleivinio transporto sistema. Praėjusiame „Transporto pasaulio“ numeryje pasakojome apie Skandinavijos šalies keleivinio transporto struktūrą bei specifiką, šįkart – apie aplankytas visuomeninio transporto įmones, jų veiklą bei perspektyvas.

Įmonėse

Keleivių vežėjams iš Lietuvos, kaip visada, sudaryta galimybė susipažinti su skirtingomis keleivinio transporto įmonėmis. Pirmąją dieną apsilankyta privačioje bendrovėje „Korsisaari group“. Tai – šeimyninė įmonė, iki 1992-ųjų aptarnavusi reguliarius bei užsakomuosius maršrutus. 1990-aisiais, Suomijai išgyvenant itin sudėtingą laikotarpį ir reguliariuose maršrutuose ženkliai sumažėjus keleivių, bendrovei reikėjo apsispręsti: trauktis iš rinkos ar keisti darbo specifiką. Tuomet nutarta imtis vadinamojo vežimų pagal pareikalavimą verslo. Kitaip tariant, specialiai pritaikytais automobiliais pagal užsakymus vežti neįgalius bei vyresnio amžiaus žmones. Šiuo metu bendrovė veža keleivius reguliariaisiais, užsakomaisiais maršrutais, aptarnauja keleivius pagal pareikalavimą bei turi techninės pagalbos automobilius.

Bendrovėje yra 120 autobusų, iš jų 50 – dideli, aptarnaujantys reguliariuosius maršrutus bei užsakomuosius reisus. Pasak įmonės vadovų, vežimo pagal specialiuosius užsakymus veiklos sritis – labai perspektyvi, ją remia ES institucijos. Nors aptarnaujama paramos reikalaujanti visuomenės grupė, paslauga yra pelninga. Tačiau, bendrovės vadovų teigimu, tai – ir labai sudėtinga paslauga: keleiviai vežami ne pagal išankstinius tvarkaraščius, nėra pastovios įsodinimo vietos bei laiko, todėl darbas reikalauja itin kruopštaus planavimo bei apskaičiavimų. Gelbsti speciali kompiuterizuota programa, padedanti atrasti optimalų bei efektyviausią kelionės variantą.

Norėdama patekti į rinką, „Korsisaari group“ dalyvavo konkurse. Prieš tai buvo atlikti kruopštūs tyrimai, visuomenės apklausa ir išsiaiškinta, kiek vežimų per metus prireiks. Laimėjusi konkursą, bendrovė pasirašė sutartį su savivaldybe, kuri įsipareigojo pirkti tam tikrą vežimų skaičių per metus. Remiantis sutartimi, dalį pinigų už suteiktą paslaugą sumoka savivaldybė (apie 9,4 euro už kelionę), dar maždaug 4,5 euro primoka pats keleivis. Konkurso sąlygose nurodoma, kad kelionė turi būti pigesnė nei važiavimas taksi.

Pagyvenusiuosius bei žmones su negale „Korsisaari group“ aptarnauja specialiais mikroautobusais – visi jie daugiafunkciniai, su liftais, žemomis grindimis, iki 16 sėdimų vietų. Kadangi neaišku, kiek ir kada autobusų prireiks, jų turi būti pakankamai ir visada parengtų dirbti. Nuolat pasirengę priimti užsakymą ir dvidešimt operatorių, dirbančių 24 valandas per parą. Jei savų transporto priemonių pritrūksta, bendrovė naudojasi taksi įmonių paslaugomis.

„Korsisaari group“ teikia paslaugas 110 tūkstančiui gyventojų 15 kilometrų aplink Helsinkį regione, atlieka apie 100 tūkstančių kelionių per metus. Keleivis pats pasirenka vietą ir laiką, kur jam važiuoti, tačiau paslauga neteikiama ten, kur važiuoja visuomeninis transportas. Norėdamas užsisakyti paslaugą, klientas skambina ar siunčia SMS ar internetu „Korsisaari group“ dispečeriams, tuomet kompiuterinė programa parenka jam tinkamiausią kelionės variantą bei patogiausioje vietoje esančią transporto priemonę. Kelionę reikia užsisakyti ne vėliau kaip likus pusantros valandos iki važiavimo. Per vieną kelionę vidutiniškai vežama 2,7 keleivio.

Reguliarius maršrutus aptarnauja 34 „Korsisaari group“ autobusai. Ši vežimų rūšis sudaro apie 25 proc. įmonės metinės apyvartos. Tačiau reguliarių maršrutų skaičius nuolat mažėja: pasak bendrovės vadovų, Suomijos teritorijos didžiulės, tuo tarpu visuomeninio transporto paklausa krenta. Dėl šios priežasties dalį maršrutų bendrovei teko „apkarpyti“ ar jų visai atsisakyti, kai kuriuos perkelti ten, kur paklausa didesnė. Vis dažniau retai apgyvendintuose regionuose žmonės tik pavėžėjami iki reguliariais maršrutais važiuojančių autobusų – taip, pasak suomių, kur kas ekonomiškiau, nei važinėti pusiau tuščiomis.

„Pahjolan Liikenne“ – visuomeninė įmonė

Tai – viena iš didžiausių Suomijos keleivinio transporto įmonių, turinti 360 miesto bei turistinių autobusų. „Pahjolan Liikenne“ yra „Suomijos geležinkelių“ padalinys, 100 proc. akcijų priklauso Suomijos transporto ir ryšių ministerijai. Bendrovė aptarnauja miesto, priemiesčio bei tolimojo susisiekimo maršrutus, ją sudaro dvi įmonės: viena aptarnauja tik Helsinkio regioną, kita dirba visoje Suomijoje. Iš viso yra apie 700 darbuotojų, daugiausia iš jų – vairuotojai. Administracijoje dirba nedaug žmonių – tai leidžia atpiginti keleivių vežimo paslaugą. Helsinkyje važinėja 95 bendrovės autobusai, kiti – atokesniuose Suomijos regionuose. Įmonė turi šešis filialus, išsidėsčiusius po visą Suomiją.

2007-aisiais „Pahjolan Liikenne“ vežė beveik 15 milijonų keleivių: tai reiškia, kad kiekvienas Suomijos gyventojas bendrovės autobusais važiavo bent po tris kartus. Nuvažiuota 20 mln. kilometrų – t. y., penkis kartus apvažiuota aplink pasaulį. Bendrovės apyvarta – 40,3 mln. eurų per metus. Tolimojo susisiekimo maršrutus aptarnauja specialūs „Express“ autobusai. „Pahjolan Liikenne“ turi ir savo siuntų skyrius Helsinkyje bei kituose miestuose, veža keleivius pagal užsakymus. Pagal sutartį su Suomijos oro linijomis veža keleivius nuo oro uosto iki miesto centro.

Pernai „Pahjolan Liikenne“ dar labiau išsiplėtė: nupirktos trys autobusų įmonės, laimėtas konkursas naujam maršrutui aptarnauti, tad bendrovei prireikė 80 naujų vairuotojų bei 28 autobusų. „Pahjolan Liikenne“ yra pelninga įmonė, kasmet dalį pelno atiduodanti akcininkui. Nors konkurencija maršrutams Suomijoje didžiulė, kol kas ši įmonė ją sėkmingai atlaiko, stengdamasi teikti klientams kuo kokybiškesnes paslaugas. Kasmet du kartus atliekamos apklausos rodo, kad keleiviai „Pahjolan Liikenne“ darbu ypač patenkinti: pagal visus parametrus įmonė vertinama kaip geriausiai dirbanti. Bendrovėje diegiamos naujausios technologijos, stengiamasi neužleisti pirmaujančių pozicijų.

Vidutinis vairuotojo atlyginimas, dirbant standartinę darbo savaitę – apie du tūkstančius eurų (apie 7 tūkst. Lt). Tačiau pridėjus įvairius priedus, vairuotojas Suomijoje gali uždirbti ir 30 tūkstančių eurų (apie 100 tūkst. litų) per metus. Beje, atlyginimai vairuotojams vienodi visoje Suomijoje – sudaryta kolektyvinė sutartis, kuria remiantis darbo užmokestis apskaičiuojamas. Vairuotojams leidžiama dirbti 250 valandų viršvalandžių per metus. Lietuvos vairuotojams pavydą turėtų kelti ne tik gerokai didesni atlyginimai, bet ir tai, kad ilgą darbo stažą turinčiam vairuotojui per metus gali būti suteiktos net aštuonių savaičių atostogos... Be to, suomiai pasirūpino ir tinkamu savo darbuotojų poilsiu: bendrovė turi savo sporto klubą, poilsio namus Suomijoje bei užsienio šalyse.

„Pahjolan Liikenne“ daug dėmesio skiriama ekologijai. Šiuo metu trys keleivinio transporto įmonės dalyvauja eksperimente ir Helsinkyje važinėja bandomaisiais autobusais, naudojančiais grynus biodegalus. Nors jo kaina didesnė, bendrovėms biodegalai brangiau nekainuoja: skirtumą dengia eksperimento organizatoriai. „Pahjolan Liikenne“ eksploatuoja vieną autobusą, važiuojantį grynais biodegalais.

Eklogiška bei ekonomiška ir autobusų parko plovykla: čia įrengti valymo įrenginiai, švaraus vandens naudojama tik ketvirtadalis, likęs išvalomas ir naudojamas dar kartą.

Bendrovėje dirba vairuotojai iš dešimties šalių. Tarp jų – dešimt moterų. Už sutaupytus degalus vairuotojams mokami specialūs priedai, tad vogti jie nesuinteresuoti, kur kas labiau apsimoka taupyti. Penkiuose autobusuose įrengti alkotesteriai, tačiau, bendrovės vadovų teigimu, neblaivių vairuotojų nepasitaiko.

„Ventoniemi“

Vežėjai apsilankė ir šiemet 80-ties metų veiklos jubiliejų švenčiančioje „Ventoniemi Oy“ įmonėje. Bendrovė verčiasi tiek keleivių, tiek krovinių gabenimu: turi 65 turistinius autobusus bei 15 krovininių automobilių. Autobusais aptarnauja reguliarius bei užsakomuosius maršrutus, teikia vadinamąją „Shuttle Bus“ paslaugą – veža keleivius nuo oro uosto iki Helsinkio centro. Visoje Suomijoje išsidėstę penki bendrovės filialai. Apie 40 proc. bendrovės veiklos sudaro užsakomieji reisai, ilgiausias aptarnaujamas maršrutas driekiasi 200 kilometrų.

Leidimus maršrutams aptarnauti bendrovė turi jau daug metų, jie paprastai išduodami dešimties metų laikotarpiui ir iki šiol be problemų būdavo pratęsiami. Tačiau padėtis keisis jau kitais metais, įsigaliojus 1191 ES reglamentui: bendrovė, norėdama patekti į reguliaraus susisiekimo rinką, privalės dalyvauti konkursuose. Iki šiol konkursai, kaip minėjome, buvo rengiami tik nuostolingiems maršrutams aptarnauti. Iš naujai įsigaliosiančios tvarkos bendrovės vadovai nesitiki nieko gero: jau dabar planuojama, kad reguliarių maršrutų teks atsisakyti, paliekant tik užsakomuosius reisus.

„Ventoniemi Oy“ verčiasi ir moksleivių pavėžėjimu iki mokyklos. Maršrutai parinkti taip, kad moksleivius būtų galima rytą nuvežti į mokyklą, o po pamokų parvežti namo. Dieną autobusai dirba kituose maršrutuose – pavyzdžiui, aptarnauja Helsinkio oro uostą. Važiavimo kainos moksleiviams priklauso nuo amžiaus bei važiuoto atstumo. Mokinių pavėžėjimo paslaugą iš bendrovės perka savivaldybė, sumokėdama tam tikrą pinigų dalį. Vežėjai priemoką gauna ir už nepelningų, bet visuomenei būtinų maršrutų aptarnavimą, už juos taip pat primoka savivaldybė.

Problemos

Jos, pasak suomių, bendros visiems Europos keleivių vežėjams. Bene pagrindinė – nuolatos mažėjantis keleivių skaičius. Šiuo metu suomiai turi net 2 mln. 600 tūkst. nuosavų transporto priemonių, tad visuomeniniu transportu naudojamasi vis mažiau. Suomių teigimu, būtina valstybės programa, kuri skatintų keleivius persėsti į visuomeninį transportą. Nors Suomijos gatvėse bei keliuose sutiksi itin daug autobusų, žmonės vis mieliau renkasi nuosavus automobilius.

Be to, didžiuosiuose šalies miestuose, kaip ir visoje Europoje, trūksta autobusų vairuotojų. Helsinkyje jau dabar prie autobusų vairo sutiksi vis daugiau iš Estijos, Rusijos ar kitų Rytų Europos šalių atvykusių vairuotojų. Užsieniečiai, pasak suomių, nėra geriausia išeitis: autobuso vairuotojas turėtų su keleiviais susikalbėti suomiškai.

Tarptautiniais maršrutais besiverčiantiems vežėjams kojа kiša pigių skrydžių bendrovės, kurios jau perėmė didžiąją dalį keleivių. Konkurenciją sudaro ir geležinkeliai. Tačiau didžiausią nerimą suomiams kelia nuo kitų metų įsigaliosiančios naujosios ES direktyvos, specifiškai besiplėtojančiam Skandinavijos šalies keleivių vežimo verslui, jų požiūriu, atnešiančios kur kas daugiau žalos negu naudos.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Lapkritis Nr.11 (95)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Draudėjas ir klientas: draugai ar priešai?

Eismas

"Visiom zero"

Ekologija

Žingsnis į švaresnę aplinką

Ekonomika

Rytų rinka: viliotinis sunkvežimių gamintojams iš Vakarų

Įkurtuvės

Patikimiems sunkvežimiams – patikimas servisas

Nauji modeliai

Naujas veidas, naujas ir vardas

Naujienos

Lietuvos rinkai – BMC autobusai

Padangos

„Dunlop” universaliosios: tinka ir tolimiems, ir regioniniams maršrutams

Pažintys

“Volvo”: egzaminuoja kalnai

Priekabų ūkis

Specializuotos FELDBINDER transporto priemonės

Lietuvoje ir pasaulyje

DAF modelių CF ir XF evoliucija

Elektrokurjeriai

Hibridinis „Renault Premium“: mažiau triukšmo ir degalų

Kiniški FAW sunkvežimiai su europietiškais agregatais

Leidinyje - susisiekimo istorija

Supersunkiasvoris „Komatsu“

“Volkswagen Caddy” 4x4”…

„Ford Transit“ su visų ratų pavara

„LDV Maxus“ bus gaminami ir Rusijoje

Keleivinis transportas

Suomija: savita šalis su specifine visuomeninio transporto sistema

Vilniuje brangsta visuomeninio transporto bilietai

Technika

Common railsistema: kartų kaita

Naujausias pasaulinio projekto dyzelis: perspektyva ir galimybės

Teisė

Teismo dokumentų įteikimas

Muziejus

Improvizacija retro tema