Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

IDėJA įGAUNA PAGREITį

Kovo 17-18 d. Lenkijos mieste Swinoujscie įvyko pirmasis Lietuvos - Lenkijos darbo grupės posėdis, kuriame buvo aptartos galimybės įsteigti ro ro keltų linijа, sujungsiančiа Klaipėdos ir Szcecin/Swinoujscie uostus. Mūsų delegacijа, kuriai vadovavo Susisiekimo ministerijos (SM) sekretorius Arvydas VAITKUS, sudarė SM Kelių ir kelių transporto direktorius Romualdas PETRAVIčIUS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto strategijos direktorius Vladas STūRYS, KLASCO generalinis direktorius Eugenijus PLAUšKA, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ҐLinava“ prezidiumo narys Ričardas MALKEVIčIUS ir Jūrų laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas KUTKA.

Kaip lenkai vertina šiа idėjа? Ar jie suinteresuoti naujos reguliarios keltų linijos projekto realizavimu? Apie tai žurnalistui Kaziui BAGDONAVIčIUI išsamiai papasakojo Lietuvos darbo grupės vadovas Arvydas VAITKUS.

Apie idėjа kalbėta gan dažnai, tačiau tai buvo tik teoriniai pasvarstymai. Realus darbas, anot SM sekretoriaus A. Vaitkaus, prasidėjo tik įsteigus bendrа abiejų šalių darbo grupę. Pirmajame susitikime Swinoujscie ir buvo pabandyta šiа idėjа sukonkretinti - apsvarstyti, kaip tokia keltų linija galėtų veikti. Lenkija jau senokai siekia sumažinti savo kelių apkrovа ir ieško alternatyvių variantų. Kaimynų delegacijos vadovas, Infrastruktūros ministerijos Jūrų transporto departamento direktorius Andrzejus GDULA savo kalboje pateikė naujausius duomenis apie autotransporto tranzito per Lenkijа apimtį. Skaičiai išties įspūdingi: per kaimynų teritorijа iš Vakarų į Rytus pernai buvo pervežta maždaug 5 mln. tonų krovinių, iš Rytų į Vakarus - beveik 4 mln. tonų. A. Gdula supažindino posėdžio dalyvius su Gdansko ir Brėmeno jūrų institutų padaryta išvada, kad naujoji linija suteiktų galimybę maždaug 300 000 - 400 000 tonų krovinių vežti vandens transportu. Lenkijos delegacijos vadovas priminė, kad ES pagrindinis bendrosios transporto politikos dokumentas - Baltoji knyga - yra nustačiusi jūrų greitkelių prioritetа.

Lietuvos delegacijos vadovas A. Vaitkus kalbėdamas teigiamai įvertino abiejų šalių transporto srities bendradarbiavimа, kuriam tvirtus pamatus padėjo dar 1992 m. kovo 18 d. pasirašyta dvišalė sutartis. Jis priminė, jog Lenkijos keliais yra gabenama 34,1 proc. viso Lietuvos eksporto ir 97 proc. importo. Lietuvos vežėjai praėjusiais metais gavo ir panaudojo 110 tūkst. vienkartinių leidimų. Sumažinti šiuos nuolat augančius srautus galėtų tik palyginti menkai išnaudojamos jūrų transporto galimybės. Lenkai patikino, jog naujai keltų linijai būtų sudarytos pačios palankiausios sаlygos: atplukdytiems vilkikams iš Swinoujscie iki Szcezcino ir Kolbaskovo pasienio punkto būtų įrengtas Ґžaliasis koridorius“, tad šį atstumа iki Vokietijos sienos būtų galima įveikti per 2-3 val. Lietuvių delegacijos nuomone, labai svarbu apskaičiuoti naujosios linijos ekonominį pagrįstumа, nes šiame projekto aptarimo etape derybų dalyviai jokiais konkrečiais skaičiais nedisponavo. Kalbant apie Ґžaliojo koridoriaus“ perspektyvas buvo pabrėžta, jog į šį projektа būtina įtraukti ir Vokietijа, nes be šios šalies pritarimo reikalai nepajudės. Abiejų grupių vadovų nuomone, artimiausiu metu būtina aptarti sienų kirtimo problemas, rinkliavų bei tarifų klausimus, išanalizuoti krovinių gabenimo trukmę, atlikti išsamiа projekto techninių ir ekonominių galimybių studijа. Tiek lenkai, tiek ir lietuviai nutarė siekti naujos keltų linijos koofinansavimo per ES ҐMarco Polo“ programа.

Pasitarimo dalyvių nuomone, idėjа įgyvendinti padėtų ir bandomasis kelto kruizas. Tapti naujosios linijos operatoriais daugiau suinteresuotumo parodė lenkai, ir tai savaime suprantama - šio projekto būtinybę jiems padiktavo susidariusi situacija Lenkijos keliuose.

Baigdamos pirmаjį derybų etapа, šalys susitarė dėl tolimesnių veiksmų. Lenkijos pusė įsipareigojo kitam darbo grupės susitikimui pateikti ekonominį pagrindimа, kuris bus parengtas pasikonsultavus su vežėjais, ekspeditoriais, siuntėjais bei operatoriais. Lenkija taipogi paruoš konkrečius pasiūlymus dėl būsimojo konsorciumo įsteigimo, pakviečiant dalyvauti jame visas suinteresuotas šalis. Kaimynai taip pat įsipareigojo pateikti siūlymus, kaip būtų pagreitintos muitinės procedūros sunkvežimiams, gabenantiems krovinius Kolbaskovo ir pietų kryptimi. Lenkai taipogi kreipsis į Vokietijа siekdami visų klausimų koordinavimo. Lietuviai užsiims projekto finansavimo paieškomis, domėsis ES ҐMarco Polo“ programos galimybėmis, ieškos kitų finansinių alternatyvų. įveikus paminėtus etapus, bus surengtas kitas darbo grupės susitikimas, šįkart - Lietuvoje.

įsitikinti, kad šalys ėmėsi nelengvo uždavinio, lietuvių darbo grupės nariams nebuvo sunku: specialiai pravažiavę kelio atkarpа nuo Szcezcino iki Kolbaskovo jie pamatė 280 - ties krovininių automobilių eilę, nusidriekusiа 4 km.

Vidmanto KLIUKO nuotrauka

"Vežėjų žinios"
Balandis Nr. 7 (43)

"Linava" informuoja

Dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo Rusijoje

Derybos su Slovėnija

Greičio apribojimai Rumunijoje

Jugoslavijos Respublikos pavadinimo pakeitimas į „Serbija ir Juodkalnija“

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ XIII KONGRESAS 2003 m. gegužės 9 d., Vilnius

Pasikeitė Slovakijos veterinarinių tarnybų darbo laikas

Tarptautinė transporto ir logistikos paroda „TransRussia 2003“

Kelių transporto inspekcija

Valstybinės kelių transporto inspekcijos informacija apie gautus ir išduotus kelionės leidimus 2003 m. sausio 1 d. - kovo 31 d.

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Pasirašyta sutartis su vokiečiais

Patirtimi domėjosi estai

Tarpvyriausybinės komisijos grupė posėdžiavo Maskvoje

Vežėjų žinios

Dėl keleivių vežimo lapų

Dėl leidimų sunkiasvorėms transporto priemonėms

„Linava“

TIR KNYGELIų IšDAVIMO TIR GARANTINėS SISTEMOS DALYVIAMS BEI GRАžINIMO ASOCIACIJAI „LINAVA“ TAISYKLėS

Susisiekimo ministerijoje

IDėJA įGAUNA PAGREITį

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams