Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Žingsnis į švaresnę aplinką

Vilniuje, UAB „Vilniaus autobusai“ teritorijoje atidarius pirmąją degalinę suspaustomis gamtinėmis dujomis varomiems automobiliams, alternatyvių degalų vartojimas šalyje turėtų paspartėti. Iki šiol Lietuva buvo viena iš šešių Europos šalių, kuriose nebuvo nė vienos gamtinėmis dujomis prekiaujančios degalinės.

Svarbus žingsnis

Tiesa, nedidelė gamtinių dujų kompresorinė, kur per parą galima pripildyti trijų autobusų dujų talpas, nuo 2007-ųjų pradžios veikia Klaipėdos autobusų parke. Tačiau šis klaipėdiečių eksperimentas neišaugo į rimtą projektą, miesto gatvėmis važinėja tik penki alternatyviais degalais varomi autobusai. „Džiaugiamės, kad „Vilniaus autobusų“ vadovai pirmieji Lietuvoje ryžosi įsigyti daug gamtinėmis dujomis varomų autobusų. Tik eksploatuojant ne vieną dešimtį transporto priemonių, galima suvokti alternatyvių degalų teikiamą ekonominę naudą“, – kalbėjo degalinės steigėjos UAB „Autoidėja“ vadovas Laimonas Dapšys. Pasak jo, bendras „Autoidėjos“ bei „Vilniaus autobusų“ projektas – itin svarbus įvykis plėtojant naujųjų degalų infrastruktūrą, kuri leis ne tik sumažinti taršą sostinėje, bet ir sukurs alternatyvą brangiems tradiciniams degalams.

Kol kas Vilniuje yra trisdešimtiš Vokietijos bei Švedijos atgabentų pavažinėtų autobusų. Kitų metų viduryje jų jau turėtų būti šimtas. UAB „Vilniaus autobusai“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis viliasi, kad autobusai ne tik sumažins taršą mieste, bet ir bus ekonomiškai naudingi parkui. „Tikimės, kad važinėjant gamtinėmis dujomis varomais autobusais, kilometro savikaina sumažės apie 20 centų, o nuvažiuoti tą patį atstumą kainuos maždaug trečdaliu pigiau. Planuojame, kad per ateinančius penkerius metus nepatirdami papildomų išlaidų degalams ne tik išsipirksime šimtą naudotų autobusų bei degalinę, bet ir sumažinsime išlaidas keletu milijonų litų“, – kalbėjo parko vadovas. Dujų kaina visiems šalies vartotojams apskaičiuojama pagal specialią formulę – ji priklauso nuo dyzelino kainos, dolerio kurso per paskutinius šešis mėnesius ir pan. „Jei dujos brangtų visame pasaulyje, jos, be abejo, brangtų ir Lietuvoje. Tuomet už gamtines dujas daugiau turėtume mokėti ir mes. Tačiau šių degalų kaina tikrai nepasieks naftos produktų kainos, todėl bet kuriuo atveju eksploatuoti gamtinėmis dujomis varomus autobusus apsimokės“, – teigė G. Nakutis.

Remiantis laimėto konkurso sąlygomis, UAB „Autoidėja“ įsipareigojo „Vilniaus autobusų“ teritorijoje pastatyti suspaustų gamtinių dujų degalinę bei atnaujinti trečdalį bendrovei priklausančių autobusų. Šiuo metu autobusų parko teritorijoje sumontuota kompresorinė bei greitojo pildymo kolonėlės, kur vienu metu per 12–15 minučių galima pripildyti šešių autobusų dujų rezervuarus. Greitojo pylimo kolonėlėse planuojama pildyti 50 autobusų, kurie anksčiausiai išvyksta ir vėliausiai sugrįžta į parką. Dar penkiasdešimties autobusų rezervuarus per keturias valandas gamtinių dujų galima pripildyti vadinamuoju lėtuoju būdu. Į Vilnių atvažiavus dar septynioms dešimtims iki dešimties metų senumo autobusų, bus įvykdyta ir konkurso sąlyga atnaujinti trečdalį vilniečių transporto priemonių parko.

Įpareigoja direktyvos

Iki 1990-ųjų Lietuvoje veikė penkios gamtinių dujų pildymo stotys, aptarnaudavusios tiek miesto autobusus, tiek krovininius miesto komunalinės paskirties automobilius. Tačiau iki šių dienų nė viena iš jų neišliko, tad grįžtant prie gamtinių dujų vartojimo, reikėjo iš naujo sukurti visą infrastruktūrą.

Alternatyvaus kuro atgaivinimas Lietuvoje nebuvo vilniečių avantiūra – gamtinių dujų degalinės veikia kone visoje Europoje. Remiantis Europos Sąjungos normatyvais, iki 2020 metų kiekvienoje ES narėje gamtinės dujos privalo sudaryti 10 proc. šalyje transporto naudojamų degalų. Šis kuras tradiciškai itin populiarus visuomeniniame transporte – kone kiekviename didžiajame Europos mieste rasi po keletą ar keliasdešimt autobusų, varomų gamtinėmis dujomis. Vilniečiai su šimtu ekologišką kurą naudojančių transporto priemonių pretenduoja tapti vienais iš Europos miestų autobusų parkų lyderių.

Be ekonominio efekto, šie degalai turėtų prisidėti prie aplinkos švarinimo. „Gamtinės dujos – švariausi šiuo metu naudojami automobilių degalai. Juos vartojant, išmetamųjų kenksmingų medžiagų bei kietųjų dalelių kiekis sumažėja iki 90 proc. Gamtines dujas naudojantys automobiliai išmeta į aplinką tik 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, lyginant su naftos produktais“, – kalbėjo L. Dapšys. Vartotojai neturėtų baimintis, kad gamtinių dujų pritrūks ar jų atsargos baigsis: dujų atsargos pasaulyje yra didesnės nei naftos – tai yra dar viena priežastis, kodėl šiems degalams stengiamasi teikti prioritetą.

Be to, Europoje bei pasaulyje vis labiau populiarėja ir biodujų vartojimas. „Biodujų galima gauti iš bet kurių organinių atliekų, jūros dumblių, energetinių augalų ir pan. Iš pastarųjų energijos gaunama kur kas daugiau, nei, tarkim, kitų biodegalų gamybai. Augalai ar kitos atliekos pūdomi naudojant tam tikras bakterijas, o išsiskiriančios lengvesnės už orą dujos surenkamos bei panaudojamos įvairioms reikmėms. Šiam procesui tinka visas augalas – nuo šaknų iki viršūnių“, – apie biodujų gamybos subtilybes pasakojo L. Dapšys. Itin populiarios biodujos tradiciškai daug dėmesio ekologijai skiriančioje Švedijoje: kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Lindčiopinge, turinčiame 140 tūkstančių gyventojų, iš įvairių atliekų per metus pagaminama 4,7 mln. kubinių metrų biodujų. Tokio kiekio visiškai pakaktų šimto autobusų bakams pripildyti (vilniečių autobusai per metus sunaudos apie 4 mln. kub. m). Jei panaši sistema būtų įdiegta Vilniuje, kur gyventojų penkis kartus daugiau, biodujų pakaktų ne tik visuomeniniam transportui, bet ir kitoms reikmėms.

Galės naudotis visi

Šiuo metu pasaulyje važinėja apie devynis milijonus gamtinėmis dujomis varomų automobilių, šie degalai sparčiai populiarėja. Kone visi didieji lengvųjų bei komercinių automobilių gamtintojai jau pateikė rinkai gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių modelius. Daugelis tiek pasaulio, tiek Europos valstybių įvairiais būdais skatina naudoti alternatyvų kurą: degalinių tinklas aktyviai plečiamas Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Švedijoje ir kt. Suspaustų gamtinių dujų vartojimas plinta Rusijoje bei Ukrainoje. Jų naudojimas sparčiai auga ir Europos Sąjungos naujokėse, tokiose kaip Lenkija, Čekija ar Bulgarija.

Gamtines dujas galima naudoti visiems automobiliams – tiek krovininiams, tiek lengviesiems. Privatiems lengviesiems bei komerciniams automobiliams greta „Vilniaus autobusų“, degalinės „Baltic Petroleum“ teritorijoje įrengta atskira kolonėlė. „Susidomėjimas parko teritorijoje statoma degaline prasidėjo jau maždaug prieš pusmetį – nuolat sulaukdavome skambučių su klausimais, kada automobilių bakus bus galima pripildyti gamtinių dujų. Žmonės jau anksčiau turėjo įsigiję automobilių, pritaikytų važiuoti šiais degalais, todėl degalinė nestovi be darbo“, – pasakojo UAB „Vilniaus autobusai“ technikos direktorius Juozas Grabys.

Naujojoje degalinėje vairuotojai automobilių bakus suspaustų gamtinių dujų gali pripildyti per 3–5 min. Šiuo metu kubinio metro gamtinių dujų kaina – 2,29 Lt. „Gali pasirodyti, kad suspaustos gamtinės dujos kainuoja brangiau nei suskystintos naftos dujos. Tačiau derėtų nepamiršti, kad jos yra matuojamos kitais mato vienetais – vienas kubinis metras gamtinių dujų sveria apie 700 gramų, o suskystintų naftos dujų litras – vos 550 g. Taigi už tą pačią sumą įpylus gamtinių dujų, galima nuvažiuoti ilgesnį atstumą, – teigė L. Dapšys.

Daugelyje Europos šalių gamtinėms dujoms, vartojamoms visuomeniniame transporte, netaikomas akcizo mokestis. Šiuo metu analogiškų mokesčių lengvatų siekiama ir pas mus. „Norėtųsi, kad akcizas nebūtų taikomas ne tik visuomeniniam transportui, bet ir visiems vartotojams. Tik apčiuopiama ekonominė nauda gali paskatinti daugiau vairuotojų rinktis alternatyvius degalus“, – tvirtino L. Dapšys. Jei gamtinėms dujoms nebūtų taikomas akcizo mokestis, kubinis metras šių degalų turėtų atpigti dar maždaug 30 centų ir kainuotų apie du litus.

Tačiau vien tik akcizo panaikinimas nepaskatintų daugumos gyventojų rinktis automobilius, varomus gamtinėmis dujomis: norint pritraukti daugiau vartotojų, būtina plėsti jomis prekiaujančių degalinių tinklą. „Jau artimiausiu metu ketiname degalines statyti penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Maksimalus atstumas tarp degalinių turėtų būti apie 200 kilometrų. Remiantis Europos šalių patirtimi, dujomis turėtų prekiauti apie 20 proc. visų šalyje viekiančių degalinių. Tokius tikslus kelia ir Europos Sąjungos institucijos“, – teigė L. Dapšys.

Pritaiko gamintojai

Šiuo metu daugelis automobilių gamintojų siūlo tiek asmenines, tiek komercinės paskrities transporto priemones su varikliais, pritaikytais naudoti suspaustas gamtines dujas. Tačiau ir tradicinius degalus naudojančius automobilius galima pritaikyti alternatyviems. Tam reikia sumontuoti specialią įrangą, leidžiančią naudoti dvi kuro rūšis: benziną ir dujas arba dyzeliną ir dujas. Perdaryti galima tiek lengvuosius, tiek komercinius automobilius. „Kol kas Lietuvoje šia veikla niekas neužsiima, tačiau neabejoju, kad, atsiradus paklausai, atsiras ir pasiūla. Juolab kad perdarymo darbai nedaug kuo skiriasi nuo automobilių pritaikymo naudoti suskystintas naftos dujas. Sumontavus dujų įrangą į benzininį automobilį, jis važiuoja naudodamas tik dujas, tuo tarpu sumontavus gamtinių dujų įpurškimo sistemą į dyzelinį automobilį, apie 70 proc. dyzelino pakeičiama gamtinėmis dujomis. Tokiu būdu galima iki 30 proc. sumažinti išlaidas degalams, sumažėja ir automobilio keliamas triukšmas bei į aplinką išmetamų teršalų kiekis. Toks automobilis gali važiuoti ir naudodamas vien tik įprastą dyzeliną“, – apie gamtinių dujų teikiamą naudą kalbėjo L. Dapšys.

Be abejo, didžiausias ekonominis efektas pasiekiamas važinėjant gamykliniais dujomis varomais automobiliais. „Gamykloje automobilis išsyk pritaikomas važiuoti gamtinėmis dujomis. Iš specialių kompozitinių medžiagų pagamintas balionas montuojamas automobilio dugne, tuo tarpu perdarant jis atsiduria bagažinėje, taip gerokai sumažindamas jos talpą. Gamykloje geriau išsprendžiamos ir kitos techninės problemos. Nors naujas gamtinėmis dujomis varomas automobilis gerokai brangesnis, bet įsigyjant maždaug penkerių metų senumo transporto priemonę, kaina bemaž nesiskiria nuo įprastinio automobilio“, – teigė J. Grabys. Pasak jo, pritaikant įprastais degalais važiuojantį automobilį naudoti gamtines dujas, daugiausia – nuo tūkstančio litų iki tūkstančio eurų (priklausomai nuo gamybai naudojamos medžiagos) – kainuoja balionas, kuris turi būti itin tvirtas: suspaudus dujas iki dviejų šimtų atmosferų slėgio, tūkstančio litrų talpos autobusų balionuose sutalpinama maždaug du šimtai kubinių metrų dujų. Lengvojo automobilio baliono talpa apie 100 litrų (arba 0,1 kub. m), jame telpa 22–23 kubiniai metrai suslėgtų dujų. Su tokiu kiekiu (2,4 litro galingumo varikliu) užmiestyje galima nuvažiuoti apie tris šimtus kilometrų. Kitos įrangos, taip pat ir atliekamų darbų, kaina panaši, kaip ir perdarant automobilį važiuoti suskystintomis naftos dujomis.

Galima pilti neišeinant iš namų

Potencialūs alternatyvių degalų vartotojai turėtų žinoti ir tai, kad lėtojo pildymo kompresorių lengviesiems automobiliams galima įsirengti namuose ar įmonėse, į kurias tiekiamos gamtinės dujos. Prietaisas užima mažiau nei kvadratinio metro plotą, o vieną automobilį galima pripildyti per 7–10 valandų.

„Norintiems įsirengti suspaustų gamtinių dujų kompresorines namuose ar įstaigose, pirmiausia derėtų kreiptis į bendrovę „Lietuvos dujos“, kurios darbuotojtai parengs projektą prisijungti prie dujų tinklo. Jį reikėtų suderinti su specialistais, atlikti prieigos montavimo darbus. Kitas žingsnis – įsigyti lėtojo pildymo kompresorių, kurio kaina – apie 15 tūkst. litų. Sumontuotą įrangą būtina išbandyti prižiūrint specialistams, tada jie išduos leidimą pildyti transporto priemonę“, – galimybes įsirengti kompresorinę namuose ar įmonėje komentavo J. Grabys, beje, pats važinėjantis alternatyviais degalais varoma transporto priemone. Gamtines dujas savo automobilyje naudoja ir L. Dapšys. „Važinėju gamtinėmis dujomis varomu FIAT automobiliu, todėl apie jo technines savybes galiu spręsti ne iš nuogirdų ar teorinių svarstymų, o iš praktinės patirties. Esminis skirtumas, kuo toks automobilis skiriasi nuo vartojančio tradicinius degalus – jo ekonomiškumas. Kas atsisakytų galimybės, tarkim, iki Varšuvos nuvažiuoti mažiau kaip už šimtą litų? Vieną sykį pripildytu baku galima nuvažiuoti maždaug 450 kilometrų“, – dujinių automobilių privalumus dėstė L. Dapšys.

Belieka tikėtis, kad, atsiradus naujajai degalinei, vis daugiau vartotojų rinksis alternatyvų kurą, taip prisidėdami prie švaresnio miesto bei švaresnės aplinkos.

Lina JAKUNAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Lapkritis Nr.11 (95)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Draudėjas ir klientas: draugai ar priešai?

Eismas

"Visiom zero"

Ekologija

Žingsnis į švaresnę aplinką

Ekonomika

Rytų rinka: viliotinis sunkvežimių gamintojams iš Vakarų

Įkurtuvės

Patikimiems sunkvežimiams – patikimas servisas

Nauji modeliai

Naujas veidas, naujas ir vardas

Naujienos

Lietuvos rinkai – BMC autobusai

Padangos

„Dunlop” universaliosios: tinka ir tolimiems, ir regioniniams maršrutams

Pažintys

“Volvo”: egzaminuoja kalnai

Priekabų ūkis

Specializuotos FELDBINDER transporto priemonės

Lietuvoje ir pasaulyje

DAF modelių CF ir XF evoliucija

Elektrokurjeriai

Hibridinis „Renault Premium“: mažiau triukšmo ir degalų

Kiniški FAW sunkvežimiai su europietiškais agregatais

Leidinyje - susisiekimo istorija

Supersunkiasvoris „Komatsu“

“Volkswagen Caddy” 4x4”…

„Ford Transit“ su visų ratų pavara

„LDV Maxus“ bus gaminami ir Rusijoje

Keleivinis transportas

Suomija: savita šalis su specifine visuomeninio transporto sistema

Vilniuje brangsta visuomeninio transporto bilietai

Technika

Common railsistema: kartų kaita

Naujausias pasaulinio projekto dyzelis: perspektyva ir galimybės

Teisė

Teismo dokumentų įteikimas

Muziejus

Improvizacija retro tema