Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Draudėjas ir klientas: draugai ar priešai?

Nuolat brangstančios draudimo įmokos vežėjų bendrovėms tampa vis sunkesne našta. Išvengti draudėjų ir jų klientų konflikto, ko gero, nepavyks niekada: sumokėję nemenkus įvairiausių draudimo rūšių įnašus, nutikus nelaimei, vežėjai tikisi draudimo įmonių pagalbos. Šios savo ruožtu neretai esti suinteresuotos mokėti mažiau, vilkinti išmokas ar ieškoti būdų jų išvengti. Taigi šįkart – apie pastarojo meto situaciją draudimo rinkoje.

Įmokos didėja

Vežėjai, spaudžiami vis didesnių mokesčių bei degalų kainų, piktinasi augančiomis draudimo įmokomis. „Argi neatrodo keista, kad kasmet išsyk visos draudimo kompanijos įmokas didina tuo pat metu? Tokia situacija, be abejo, kelia minčių apie draudikų tarpusavio susitarimus“, – teigė asociacijos „Linava“ viceprezidentas Jonas Grybauskas. Didžiausią draudimo įmokų brangimą vežėjai išgyveno prieš porą metų, tačiau polisų kainos ir toliau auga. „Teko girdėti, kad civilinės atsakomybės draudimo įmoka už vilkiką šiemet siekia jau iki 9 tūkstančių litų. Sudėjus kitas privalomas bei savanoriškas draudimo rūšis, susidaro milžiniškos sumos. Vežėjai prieš draudėjų diktuojamas sąlygas bejėgiai: alternatyvos rinktis neturime“, – apie dabartinę situaciją draudimo rinkoje kalbėjo J. Grybauskas.

Asociacija „Linava“ nesyk bandė apginti vežėjus: prieš porą metų kreiptasi į Konkurencijos tarybą, prašant išsiaiškinti susidariusią situaciją transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) privalomojo draudimo rinkoje bei atlikti tyrimą dėl galimų draudikų tarpusavio susitarimų. Tačiau iš Konkurencijos tarybos gautas nedžiuginantis atsakymas: neleistinų susitarimų tarp draudimo bendrovių neįžvelgta, o draudimo įmokos augo pagrįstai. Asociacijos vadovai bandė pasikviesti į Lietuvos draudimo rinką užsienio bendroves, galinčias sudaryti konkurenciją vietiniams draudikams, tačiau jų atstovai, susipažinę su mūsų šalies Draudimo įstatymu bei poįstatyminiais aktais, žengti į šalies rinką atsisakė. Tad šiuo metu transporto įmonės, drausdamos savo važinėjantį turtą, didelio pasirinkimo neturi: ne gyvybės draudimo paslaugas rinkai siūlančios bendrovės draudžia transporto priemones bei krovinius panašiomis sąlygomis bei kainomis.

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2002-aisiais. Lyginant su pirmosiomis vežėjų mokėtomis įmokomis, kainų skirtumas atrodo milžiniškas. Pasak UAB „Kautra“ pirkimo direktoriaus Mindaugo Platūkio, įmokos už vieną autobusą per šį laikotarpį didėjo maždaug penkis kartus. Viena iš didžiausių šalies transporto įmonių – UAB „Vilniaus autobusai“, 2004 m. mokėjusi 262 Lt, 2007-aisiais už vieną autobusą draudikams atseikėjo jau po 700 litų. Ženkliai didėjo ir draudimo polisų kainos tarptautiniais maršrutais važinėjantiems vilkikams: vidutiniškai nuo 1000 iki 4500–7000 litų. Tačiau vežėjai, padarę didesnių ar mažesnių pažeidimų, iš draudimo bendrovių sulaukia mažne fantastinių įkainių – TPVCA draudimo poliso kaina gali pasiekti ir 15 tūkst. litų. „Kodėl kainos per pastaruosius metus augo taip ženkliai? Įsigaliojus TPVCA draudimui, nė viena draudimo bendrovė negalėjo prognozuoti, kiek jis bus nuostolingas. Todėl pradžioje polisų kainos buvo nerealiai mažos, o tai, kaip žinia, ne vienai draudimo kompanijai baigėsi bankrotu“, – drastišką kainų didėjimą teisina draudikai.

Nuostolingiausia – TPVCA

Remiantis Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, per praėjusius metus draudimo įmonės uždirbo 130,3 mln. Lt pelno, t. y., 3,7 karto daugiau nei 2006 m. Tie patys duomenys rodo, kad TPVCA draudimas yra nuostolingas visoms jį siūlančioms bendrovėms, o išmokų skaičius nuolat auga. Pasak draudėjų, žalos, ypač patiriamos užsienyje, tampa vis didesnės. „Privalomuoju draudimu apdraustų transporto priemonių patiriami nuostoliai nuolat didėja. Tam, be abejo, įtakos turi ir bendra ekonominė situacija, ir infliacija tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Avarija ar kitas nelaimingas atsitikimas užsienyje mums kainuoja itin brangiai: išmokamos žalos kartais siekia šimtus tūkstančių eurų. Draudiminių įvykių užsienyje daugėja, todėl nenuostabu, kad esame priversti didinti TPVCAdraudimo įmokų kainas“, –kalbėjo „Lietuvos draudimas“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas. Pasak jo, kainos turi tendenciją didėti ir toliau keliolika ar net keliasdešimt procentų.

TPVCAdraudimo kainas pastaruoju metu šiek tiek koregavo ir „Ergo Lietuva“. „Vežėjų žalos užsienyje paprastai būna didžiulės, didėja ir paslaugų bei darbų įkainiai. Tačiau TPVCAdraudimas mūsų kompanijoje brango nedaug – vos apie 5 proc.: apdrausti vilkiką „Ergo Lietuva“ kainuoja maždaug 7 tūkst. litų. Kainos šiuo metu daugmaž susilygino visose bendrovėse – draudėjai, siūlę nerealiai pigius draudimo polisus, buvo priversti juos branginti, todėl šių bendrovių klientams gali pasirodyti, kad draudimo paslauga drastiškai pabrango. Mūsų kainos stabilios jau keletą metų“, –sakė „Ergo Lietuva“ atstovas Rimvydas Pocius.

„BTA draudimas“ atstovo Mariaus Riaubos teigimu, TPVCA įmokos bendrovėje šiemet šiek tiek, tiesa, ne itin ženkliai, mažėjo. „Ši draudimo rūšis bendrovei yra nuostolinga, todėl įmokos ir mūsų draudimo kompanijoje ateityje turėtų didėti“, –sakė M. Riauba. „BTA draudimas“ pagal sutartį su asociacija „Linava“ vežėjams taiko specialias nuolaidas, ypač geras kainas siūlydamas į Rusiją važiuojančių vilkikų draudimui.

Remiantis Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, norėdami išvengti nuostolių, dalis draudimo įmonių 2007-aisiais nusprendė mažinti nuostolingiausių transporto priemonių draudimo rūšių dalį.

Draudėjai nesidžiaugia pelnu

Šiek tiek kitokia situacija kasko draudimo rinkoje. Nors ši draudimo rūšis nėra privaloma, ją renkasi dažnas vežėjas: tik tokiu atveju jis gali būti tikras, kad draudimo kompanija atlygins beveik visus patirtus nuostolius. Kasko draudimo įmokos kiekvienai vežėjų įmonei nustatomos individualiai. „Paprastai kasko draudimu draudžiame ne vieną automobilį, o visą jų parką. Kiekvieną klientą vertiname individualiai: studijuojame jo veiklos, padarytų žalų istoriją, įmokų kaina priklauso ir nuo maršrutų, kuriais važinėja įmonės transportas. Įmokos kaina priklauso ir nuo pasirenkamo frančizės dydžio – kiek atsakomybės vežėjas prisiima sau, kiek palieka draudėjui. Šios draudimo rūšies kainos pastaruoju metu stabilizavosi, tačiau ir jos turi tendenciją didėti. Tam vėlgi įtakos turi infliacija, didėjančios paslaugų kainos užsienyje. Tačiau itin drastiškai didinti kainų neleidžia konkurencija tarp draudimo bendrovių – ji gerokai pristabdo draudimo kompanijų norus turėti kuo didesnį pelną“, –teigė A. Raziūnas. Ženklesnio kainų pakilimo nebuvo ir draudimo bendrovėje „Ergo Lietuva“ – čia, nustatant kasko draudimo įkainius, taip pat atsižvelgiama į kiekvieną klientą individualiai, į jo verslo rizikingumą bei patikimumą.

CMR draudimo įkainiai skirtingiems klientams gali gerokai skirtis: vėlgi atsižvelgiama į verslo riziką, lojalumą draudimo bendrovei ir pan. „Patikimiems klientams CMR kainos gali būti mažesnės net 15–20 proc. Galiu patikinti, kad mūsų bendrovėje CMR įkainai per praėjusius metus nesikeitė“, –sakė „Ergo Lietuva“ atstovas Darius Bivainis. Pasak jo, tiek įmokų, tiek išmokų skaičius lieka stabilus, ši draudimo rūšis draudėjams nėra nuostolinga, tačiau ir nėra pelninga. CMR konvencijoje apibrėžta ir kliento atsakomybė: jei vairuotojas vilkiką su kroviniu pastato nesaugomoje aikštelėje ir jis pavagiamas ar sugadinamas, išmokos tikėtis negali. Dažniausiai, pasak D. Bivainio, draudėjams tenka atlyginti gaisro padarytus nuostolius – nors tokių atvejų nebūna dažnai, tačiau žalos kartais siekia po kelis šimtus tūkstančių litų.

„Lietuvos draudimas“ CMR draudimo įmokas didino pernai bei užpernai – šiemet jos išliko nepakitusios. „Su kiekvienu klientu deramės individualiai, atsižvelgdami į jo veiklos rezultatus. Pelno iš šios draudimo rūšies negauname – geriausiu atveju galima kalbėti apie nulį, blogiausiu – apie nuostolius, kuriuos esame priversti dengti iš pelningų draudimo rūšių“, –kalbėjo A. Raziūnas.

Delsia su išmokomis

Dauguma kalbintų vežėjų bendradarbiavimu su draudėjais pernelyg nesiskundė. „Per praėjusius metus mūsų bendrovėje nelaimės pasipylė it iš gausybės rago – patyrėme avarijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau reikia pripažinti, kad draudikai išmokas visada sumokėdavo laiku. Nesame itin pelningi klientai draudimo bendrovei: tik praėjusiais metais įmokų sumokėjome šiek tiek daugiau, nei gavome išmokų, anksčiau būdavo atvirkščiai. Galiu pasidžiaugti, kad šiemet, nors ir simboline – 200 tūkst. litų suma vienam įvykiui, – pavyko apdrausti neturtinę žalą, kuri užsienyje gali siekti ir milijonus litų ar eurų“, –kalbėjo UAB TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius. Nusiskundimų neturi ir kita didelė keleivių vežėjų bendrovė – UAB „Kautra“. „Kai kurios draudikų išmokos šiek tiek vėluoja, tačiau iš esmės spręsti problemas su „Lietuvos draudimu“ bei „PZU Lietuva“, kur apdraustos mūsų transporto priemonės, sekasi neblogai. Džiaugiamės, kad šiemet pavyko suderėti tokias pačias TPVCA draudimo įmokas kaip ir pernai, sutarti dėl neturtinės žalos draudimo“, – teigė M. Platūkis.

Tačiau vežėjų bei draudikų konfliktai tebėra dažni. „Mūsų žiniomis, draudimo kompanijos ne visada dalyvauja įvykių tyrime užsienyje. Tai – jų silpnoji grandis. Kaip įvykio tyrimą nukreipia užsieniečio draudimo bendrovė, toks sprendimas ir priimamas“, –kalbėjo J. Grybauskas. Vežėjai dažnai nukenčia dėl CMR konvencijos reikalavimų nesilaikymo užsienio šalyse. Draudimo kompanijos stengiasi neprisiimti atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neretai vėluoja išmokos, draudėjai ieško pretekstų, stengdamiesi atidėti jų mokėjimą. Kai kuriais atvejais draudimo įmonėms netgi apsimoka teistis su klientu – net ir pralaimėjus bylą, išlošiama laiko. Tačiau, pasak draudėjų, pastaruoju metu tokius įvykius griežtai kontroliuoja Draudimo priežiūros komisija, už delsimą ar kitus pažeidimus skirianti įvairias nuobaudas. Patys draudėjai pripažįsta, kad dėl darbuotojų trūkumo ne visas problemas pavyksta išspręsti greitai. Vežėjams nepatariama kantriai laukti išmokų už draudiminius įvykius: kai kuriais atvejais geriau patiems pasirūpinti svarbiais dokumentais užsienyje, ypač Rusijoje. Klientas privalo žinoti, kad dėl išmokų vilkinimo bet kurią draudimo bendrovę gali apskųsti Draudimo priežiūros komisijai, kuri imsis tyrimo bei paragins draudėjus.

Draudikai kaltina vežėjus

Draudimo kompanijų atstovai savo ruožtu nerūpestingumu bei neatsakingumu kaltina vežėjus. „Pasitaiko, kad įmonė išsyk neinformuoja draudimo kompanijos apie užsienyje nutikusį įvykį. Kartais informacija mus pasiekia per vėlai, o klientų pateikiami dokumentai nebūna tinkamai sutvarkyti. Pasitaiko, kad vairuotojas išvyksta iš avarijos vietos nenustačius kaltininko, bet tvirtai įsitikinęs, kad yra nekaltas, tuo tarpu po policijos atlikto tyrimo paaiškėja jo kaltė. Būna, kad vairuotojas visai neinformuoja apie eismo įvykį įmonės savininko. Vežėjas, o dar geriau – vairuotojas bet kuriuo atveju privalo kuo skubiau pranešti draudimo kompanijai apie avariją ar kitą nelaimę. Be to, vairuotojas nieku gyvu neturėtų pasirašyti dokumentų jam nesuprantama kalba – tai jam į galvą nuolat turi kalti įmonės savininkas“, – apie būtinas prevencijos priemones vežėjamskalbėjo „Lietuvos draudimo“ atstovas A. Raziūnas. Pašnekovas atmetė kaltinimus, kad draudėjai neatsakingai tiria įvykius užsienyje: pasak jo, kiekviena draudimo bendrovė bet kurioje užsienio šalyje turi partnerius, kurie dalyvauja įvertinant eismo įvykyje padarytą žalą.

Draudimo kompanijų atstovų teigimu, pastaruoju metu ryškėja dar viena problema: išgyvendami ne pačius geriausius laikus, vežėjai praleidžia draudimo įmokų mokėjimo terminus. Draudikai siūlo įmokas paskirstyti ketvirčiais, kad sumos neatrodytų tokios didelės. Jie teigia „nesmaugiantys“ vežėjų ir bandantys pagelbėti netgi tuo atveju, kai klientas akivaizdžiai neteisus. Pavyzdžiui, neseniai bendrovė „Lietuvos draudimas“ vienai iš vežėjų įmonių apmokėjo patirtą 20 tūkst. eurų žalą užsienyje, nors kasko draudimo įmoka nebuvo laiku sumokėta. Apmokami ir dėl akivaizdaus nerūpestingumo patirti nuostoliai: neseniai Vokietijoje, prakiurus lietuvio vairuojamo vilkiko degalų bakui, dyzelinas užteršė maždaug 30–40 kilometrų magistralės atkarpą. Nuostolis, kurį pateikė vokiečių kelininkai, sudarė 60 tūkst. eurų. Tačiau, pasak draudėjų, jei laiku neįmokėta TPVCA draudimo įmoka, atsakomybė už eismo įvykyje padarytą žalą tenka pačiam vežėjui – taip numatyta draudimo įstatyme. Draudikai teigia niekuo negalį pagelbėti ir tuo atveju, kai vežėjas laiku nepateikia reikiamų dokumentų ar jų tinkamai nesutvarko. Tuomet žalą jam tenka dengti iš savo kišenės. Be to, įsigyjant vienos ar kitos draudimo rūšies polisą, patariama gerai įsigilinti į sutarties sąlygas – tuomet problemų tarp draudikų bei vežėjų kils gerokai mažiau.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Lapkritis Nr.11 (95)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Draudėjas ir klientas: draugai ar priešai?

Eismas

"Visiom zero"

Ekologija

Žingsnis į švaresnę aplinką

Ekonomika

Rytų rinka: viliotinis sunkvežimių gamintojams iš Vakarų

Įkurtuvės

Patikimiems sunkvežimiams – patikimas servisas

Nauji modeliai

Naujas veidas, naujas ir vardas

Naujienos

Lietuvos rinkai – BMC autobusai

Padangos

„Dunlop” universaliosios: tinka ir tolimiems, ir regioniniams maršrutams

Pažintys

“Volvo”: egzaminuoja kalnai

Priekabų ūkis

Specializuotos FELDBINDER transporto priemonės

Lietuvoje ir pasaulyje

DAF modelių CF ir XF evoliucija

Elektrokurjeriai

Hibridinis „Renault Premium“: mažiau triukšmo ir degalų

Kiniški FAW sunkvežimiai su europietiškais agregatais

Leidinyje - susisiekimo istorija

Supersunkiasvoris „Komatsu“

“Volkswagen Caddy” 4x4”…

„Ford Transit“ su visų ratų pavara

„LDV Maxus“ bus gaminami ir Rusijoje

Keleivinis transportas

Suomija: savita šalis su specifine visuomeninio transporto sistema

Vilniuje brangsta visuomeninio transporto bilietai

Technika

Common railsistema: kartų kaita

Naujausias pasaulinio projekto dyzelis: perspektyva ir galimybės

Teisė

Teismo dokumentų įteikimas

Muziejus

Improvizacija retro tema