Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

IAA-62: technologijos keičia modelius

Rugsėjo 25 – spalio 2 dienomis Vokietijoje, Hanoveryje, vyko 62-oji tarptautinė automobilių paroda IAA (Internationale Automobil Ausstellung), pagal seniai nusistovėjusią tradiciją poriniais metais skirta komerciniam transportui. Trumpai ją galima apibūdinti taip – rekordinė visais požiūriais.

Plotai – begaliniai, naujienų – marios

Nuo 1947-ųjų metų vykstanti komercinio transporto paroda ir anksčiau sparčiai augo, tačiau tai, kas vyksta pastaruosius dešimtį metų, jau sunkiai įsivaizduojama. Pavyzdžiui, ką reiškia 10 proc. didesnis parodos plotas, kai ir mažesnį galėdavai aprėpti paaukojęs tam reikalui mažiausiai savitę. Ką reiškia trečdaliu padidėjęs jos dalyvių skaičius, kai ir su likusių dviejų trečdalių pateikiamomis naujovėmis spėdavai susipažinti labai paviršutiniškai. Ir, pagaliau, pats naujovių antplūdis, gresiantis tapti cunamiu: 1996-ųjų metų parodoje pasaulio, Europos bei Vokietijos premjeros lengvai tilpo į keletą A4 formato puslapių, šiemet joms išvardyti (tik išvardyti) prireikė 80 lapų brošiūros. Tad dabar važiuoti į tokią parodą neturint labai konkrečių tikslų nėraprasmės: nei pamatyti, nei suvokti, nei juo labiau viską aprėpti jau tampa fiziškai neįmanoma. Užtat apie naujoves siauresnėje transporto ūkio srityje gali sužinoti viską: tai leidžia prognozuoti verslo raidos strategiją, ieškoti naujų verslo idėjų ir jų įgyvendinimui reikalingų partnerių. Verslininkams, gerai mokantiems vokiečių arba anglų kalbas, ši paroda gali tapti tikra aukso gysla, ateityje patikimai maitinsiančia jo verslą. Būtent šioje parodoje nemažai Lietuvos verslininkų susipažino su transporto priemonių bei įrangos gamintojais ir tapo oficialiaisiais jų atstovais mūsų šalyje.

Tačiau grįžkime prie skaičių, kurie dažnai tiksliausiai nusako, kas yra kas. Taigi IAA parodos plotas šiemet išaugo dar 10 proc. ir jai prireikė 275 tūkst. kv. m. Trečdaliu padidėjo dalyvių skaičius ir jų atvyko iš daugiau šalių – beveik iš pusšimčio. Tačiau bene svarbiausia – rekordiškai daug naujovių: šiųmetinėje parodoje – 258 pasaulinės premjeros, o jei pridėtume europines ir debiutus Vokietijoje, tai naujoves skaičiuoti reikėtų keturženkliais skaičiais.

Kaip jau įprasta, parodos išvakarėse tarptautinė žurnalistų komisija paskelbia “Metų sunkvežimio”, “Metų veno” bei “Metų autobuso” konkurso laureatus. “Metų sunkvežimiu 2009” tapo “Mercedes-Benz” modelis “Actros MP3”. Tai šeštoji šio koncerno pergalė sunkvežimių klasėje ir trečioji “Actros” sėkmė: šis modelis nugalėtoju “Metų sunkvežimio” konkurse anksčiau tapo 1997 ir 2004 metais. Šiek tiek mažiau taškų surinko IVECO naujasis kūrinys “Eurocargo”, o atnaujintieji “Volvo FH” bei “Scania R480 EGR”, surinkę po lygiai taškų, liko treti. Venų klasėje nugalėtojais tapo FIAT bei PSA koncerno mažyliai “Fiorino”, “Nemo” bei “Bipper”. “Metų autobusu” pripažintas žemagrindis miesto autobusas “Setra MultiClass S415 NF”.

Dyzelis – šiandien, hibridai rytoj

Kiekviena naujovė, žinoma, yra įdomi pati savaime, o štai jų visuma rodo, kurlink krypsta transporto inžinierių žvilgsniai, ko dar galima tikėtis netolimoje ateityje. Atidžiau pastudijavus parodos naujovių sarašą, akivaizdžiai matyti, kad transporto kūrėjų dėmesys nuo naujų modelių kūrimo pakrypo naujų technologijų link. Susiklostė netgi paradoksali situacija: šiųmetėje parodoje sunkiųjų sunkvežimių klasėje tebuvo ... vos vienas naujas vardas – “Mercedes-Benz Zetros”. Visi kiti – daugiau ar mažiau atnaujinti iš anksčiau žinomi modeliai, tad “Metų sunkvežimio” rinkimo komisijai teko leistis į kompromisus ir naujais laikyti atnaujintus, perkurtus, perdarytus, permąstytus ir dar visaip kaip rinkodaros šamanų atnaujintus sunkvežimius. Gal tai ir nedidelė bėda, nes iš kai kurių atnaujinimui “pasmerktų” modelių liko tik pavadinimas, pažįstami kontūrai ir vienas kitas agregatas, o naujosios technologijos leido sukurti kur kas tobulesnę ir efektyvesnę transporto priemonę, tebesaugančią puikų markės arba modelio įvaizdį, keliantį vežėjų pasitikėjimą. Gal todėl daugiausia lankytojų dėmesio susilaukė MAN bei “Scania” sunkvežimiai su EGR, arba, kaip vokiečiai juos vadina, AGR, sistemos Euro 4 ir Euro 5 lygio varikliais. Po šios parodos tapo aišku, jog ilgą laiką putojęs ginčas dėl EGR ir Euro 5 reikalavimų nesuderinamumo netrukus bus pamirštas, ir vežėjai, nenorintys terliotis su “AdBlue” skysčiu, jau turės ir modelių, ir variklio galios gana platų pasirinkimą. Juolab kad ir kiti gamintojai (pvz. “Volvo”) taip pat jau siūlo, tik gal ne taip drąsiai ir kol kas tik Euro 4 lygio, EGR sistemos variklius, tačiau jų kūrimo procesas žengia septynmyliais žingsniais ir, matyt, ne už kalnų diena, kai kuris nors gamintojas nudžiugins ir Euro 6 lygio EGR varikliu...

Ne mažiau įdomi ir kita sunkvežimių raidos kryptis – vadinamieji hibridiniai automobiliai: ne vieno gamintojo stende jie buvo padabinti užrašais “kuro sąnaudos 15-30 proc. mažesnės”, “gamybos pradžia 2009 arba 2010 metai”. Žinoma, aklai tikėti tokiais pažadais kaži ar verta, juolab kad apatinė (15 proc.) kuro ekonomijos riba kol kas pasiekiama tik distribuciniuose sunkvežimiuose, o viršutinė – tik autobusuose ir kai šios transporto priemonės važinėja tik miestuose. Taigi ne tik tarptautiniuose, bet netgi regioniniuose maršrutuose jie kol kas negalės konkuruoti su įprastais dyzeliais. Užtat šioje srityje į konkurenciją galėtų stoti alternatyviais degalais varomi sunkvežimiai. Jų iš esmės turi visi didžiojo septyneto atstovai, tačiau kol neišspręsta tokių degalų tiekimo infrastruktūra, tikėtis šių automobilių masiškesnio paplitimo taip pat neverta.

Universalai prieš specialistus

Tačiau kad ir kaip akis džiugintų naujutėlaičiai visomis vaivorykštės spalvomis tviskantys sunkvežimiai ir transporteriai, vis dėlto kur kas didesnius parodos plotus užėmė prikabinamoji technika. Pati įvairiausia – nuo miniatiūrinių priekabėlių lengviesiems automobiliams iki monstrų, kurių paskirtį suvoki tik perskaitęs užrašą ant stovo. Priekabų ir puspriekabių ūkyje dabar jau akivaizdžiai matyti specializacijos poveikis: anksčiau parodose su įvairiais patobulinimais dominuodavo tentinės universalios paskirties puspriekabės, o dabar – skirtosios konkretiems darbams atlikti. Europos gamykloms masiškai atsisakant sandėlių ir pereinant prie “Just in time” sistemos, universalieji kėbulai dažnai nepajėgia konkuruoti su specialios paskirties, tad vežėjai, taikydamiesi prie kintančių reikalavimų, priversti pirkti siauresnės specializacijos prikabinamąją techniką. Tačiau ir tentų gamintojai nesnaudžia: kuriamos vis įmantresnės krovinių tvirtinimo sistemos, vairuojamos puspriekabių ašys, mažinamas važiuoklių svoris. Kad šios technikos kūrėjams vietos po saule vis dar yra, bene geriausiai rodo sparčiai į rinką besiveržiančio gamintojo “Humbaur” pavyzdys. Dar visai neseniai apie šią vokiečių bendrovę nelabai ką težinojome, nes ji ilgokai gamino “smulkaus kalibro” priekabas nedideliems darbams, o dabar pakeitė profilį ir naujomis juodai geltonomis aukščiausios kokybės puspriekabėmis energingai įsiveržė į senbuvių ratelį. Šiai parodai “Humbaur” šalia Lietuvoje jau matytų tentinių ir užuolaidinių puspriekabių “Big One Basic T.I.R.”pateikė dvi pasaulinio lygio premjeras – “Big One Basic Coil” puspriekabę saugiam plieno gaminių transportavimui ir kintamo ilgio konteinerinę karšto cinkavimo važiuoklę. Pastaroji, matyt, bus itin įdomi ir mūsų vežėjams. Beje, kaip buvo pranešta parodos dienraštyje “IAA Aktuell”, Vokietijos transportininkai dabar įnirtingai diskutuoja ne tik dėl 25,25 m ilgio autotraukinių, bet ir siekia leisti padidinti dabar standartiniu laikomą transporto priemonių 4 m aukštį iki 4,10 metrų. Vežant lengvesnius krovinius į dabartinius sunkvežimių kėbulus, žemesnius negu 3 m, standartinius padėklus galima krauti tik dviem aukštais, o virš jų važiuoja vos ne metras oro. Padidinus maksimalų sunkvežimio aukštį iki 4,10 m, lengvesnius padėklus galima būtų krauti trimis aukštais ir vienu reisu pervežti daugiau krovinių. Turint galvoje, jog Europoje ne visos šalys laikosi įsikibusios 4 m aukščio standarto ir tokių sunkvežimių eksploatacijos patirtis jau yra, visai įmanoma, kad kada nors bus pakoreguotas ne tik ilgio, bet ir aukščio standartas.

O labiausiai nudžiugino autovežių “kaimelis”, kuriame įsikūrė pirmasis ir kol kas vienintelis parodos dalyvis iš Lietuvos – UAB “Patikima linija”, demonstravusi savos kūrybos ir gamybos “Rimo” autovežius. Bendrovės vadovas Rimantas Blažulionis, nesiryžęs atskleisti, kiek įmonei kainuoja dalyvavimas šioje parodoje, pasakė labai lakoniškai – šiurpiai daug. Tačiau niekur nedingsi: jeigu nori išplaukti į tarptautinius vandenis, tave turi žinoti, matyti, vertinti, o kur šitai įmanoma pasiekti, jei ne tarptautinėje parodoje. Pagaliau čia yra ir puiki mokykla: kai lankytojų stende mažiau, galima pasižiūrėti, ką šioje srityje nuveikė konkurentai. Jie, beje, taip pat ateina ir labai įdėmiai žiūri, kas ir kaip padaryta, gali būti tikras naujovės neliks nepastebėtos. Į klausimą, kaip “Rimo” autovežiai atrodo konkurentų fone, atsakymas buvo taip pat lakoniškas: kasboreriai, pavyzdžiui, geresni, tačiau gerokai brangesni, daug reikės pervežti mašinų, kol toks autovežis atsipirks...

***

Ir pabaigai – keletas žodžių apie vienintelį naują tikrą, o ne konceptinį modelį “Mercedes-Benz Zetros”. Tai labai įdomus ir nepaprastai įspūdingas bekelei skirtas sunkvežimis, šiuo metu siūlomas su dviem ratų formulėm (4x4 ir 6x6) ir tik vienu 326 AG vienaeiliu 6 cilindrų varikliu. Jo sukimo momentas 1300 Nm esant 1600 aps/min. Bendroji sunkvežimio masė 18 ir 27 t, paskirtis – gaisrininkams, gelbėtojams, ypatingai sunkių statybų darbininkams ir visiems, kam į sunkiai prieinamas vietoves reikia pristatyti krovinį ir žmones. Akivaizdu, kad šis sunkvežimių džipas ir buvo konstruotas taip, kad pravažumas būtų maksimalus, o jo techninė priežiūra įmanoma atlikti lauko sąlygomis. Anksčiau tokius modelius pirmiausia gaudavo kariškiai ir tik paskui jie ateidavo į civilių gyvenimą. Dabar arba kiti laikai ir kiti papročiai, arba civilių ir kariškių gyvenimas tiek supanašėjo, jog abiem pusėm reikia tos pačios technikos. Bet kokiu atveju visi, kas gaus tokią mašiną, galės pamiršti, kad kažkam reikalingi keliai.

O detaliau apie konkrečias parodos naujienas – kituose mūsų žurnalo numeriuose.

Kęstutis BRUZGELEVIČIUS

"Transporto pasaulis"
Spalis Nr.10 (94)

"Linava" informuoja

Asociacijos „Linava“ atstovai dalyvavo II Baltarusijos transporto kongrese ir logistikos parodoje Minske

Eurovinjetė: Belgija, Danija, Liuksemburgas, Olandija, Švedija

Kronika (rugsėjo mėn.)

Vokietija

Aktualijos

Problemas aptarė keleivininkai

Įkurtuvės

Servisas, kokio dar nebuvo

Iš antrų rankų

Naudoti sunkvežimiai su garantija

Mūsų kalba

Dažniau transportininkų netaisyklingai kirčiuojami žodžiai

Padangos

AUTOSERVISAS VAIŠVYDAVA”: moderni technologija antram padangos gyvenimui

“Michelin” naujovės Hanoverio IAA

Parodos

IAA-62: technologijos keičia modelius

Patirtis

Būti žingsniu priekyje

Stambiu planu

“Berlingo”: žavus mažylis kasdieniam darbui

Tendencijos

Pavažinėti vilkikai pinga...

Užsienyje

Galvijai kelyje

Sunkvežimio plovimo rekordininkai

Lietuvoje ir pasaulyje

Aštuonetas transporto lyderių

Atnaujinti du "Linavos" serviso skyriai

Dešimtoji, bet eilinė

Greičio matuokliai

Indija – patraukli rinka automobilių pramonei

Navigacinių sistemų vagys – už grotų

Vilniuje iškils naujas logistikos centras

Žinotina

Vagystės užsienyje: dvi tų pačių istorijų pusės

Perspektyvos

Mėnesį sostinėje važinės naujas ekologiškas autobusas

Mokyti padeda imitatorius

Keleivinis transportas

Suomija: savita šalis su specifine visuomeninio transporto sistema

Teisė

Teismo įsakymo procesas

Muziejus

Automobilio žibintai – nuo žvakės iki ksenono