Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Suomija: savita šalis su specifine visuomeninio transporto sistema

Prieš porą metų Lietuvoje viešėję Suomijos keleivinio transporto asociacijos atstovai pakvietė lietuvius apsilankyti savo šalyje. Rugsėjo 1620 dienomis asociacijos „Linava“ Mokymo centras bei Keleivinio transporto skyrius surengė Lietuvos keleivių vežėjams darbinę kelionę į Suomiją.

Specifika

Lankantis šalyje, ilgą laiką drauge su Lietuva kentusioje Rusijos imperijos priespaudą, ėmė šviesus pavydas: kaip toli už nugaros mus paliko skandinavai, kartu su Lietuva savarankiškai startavę tolimais 1917-aisiais, tačiau sugebėję apginti savo nepriklausomybę 1939–40-ųjų kare, kai Lietuva, neparodžiusi nė menkiausio pasipriešinimo, vėl nuolankiai įpuolė į didžiojo Rytų kaimyno glėbį... Išplėtota pramonė, europiniai atlyginimai, į Vakarus integruota ekonomika leidžia Suomijai žengti koja kojon su senas demokratijos tradicijas turinčiomis Vakarų Europos šalimis. Nenuostabu, kad čia kur kas geriau išplėtota ir visuomeninio transporto sistema.

Tiek geografinė Suomijos padėtis, tiek istoriškai susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad šalyje vyrauja nedidelės privačios keleivinio transporto įmonės. Suomijoje gyvena 5,1 mln. žmonių, tačiau pagal gyventojų tankumą ji yra viena iš rečiausiai apgyvendintų Europos šalių – kvadratiniame kilometre tik 15,2 žmogaus. Didžioji gyventojų dalis – net penktadalis – susitelkusi Helsinkio metropoliniame regione, kurį sudaro trys miestai: Helsinkis, Espo bei Vanta. Geografine padėtimi unikalios Suomijos keleivinio transporto sistema taipogi susiklostė savitai. Keleivių vežėjams iš Lietuvos bendraujant su suomiais itin dažnai į klausimus tekdavo išgirsti aiškinimus: „taip yra tik pas mus“, „jums tai bus sudėtinga suprasti“, „tai mūsų specifika“ ar pan. Gal todėl Skandinavijos šalies vežėjai ypač baiminasi šalyje netrukus įsigaliosiančių visus suniveliuojančių Europos Sąjungos reglamentų, visiškai nederančių su jų krašto specifika...

Struktūra

Suomijos keleivių vežėjų asociacija, kurioje keleivių vežėjai iš Lietuvos apsilankė pirmiausia, vienija 370 įmonių, iš kurių tik viena – valstybinė, likusios – privačios. Seniausios įmonės jau atšventė šimto metų veiklos jubiliejų. Keleivių vežimo bendrovės dažniausiai nedidelės, šeimyninės, kur verslas perduodamas iš kartos į kartą. Ne viena iš jų pradėjo nuo vieno autobuso, kuriuo iki artimiausio miesto pavėžėdavo kaimynus. Vėliau sugebantys dirbti išliko, plėtė verslą, kiti buvo priversti pasitraukti. Ko gero, tik nedidelės bendrovės Suomijoje gali dirbti ekonomiškai – jos yra lankstesnės, geriau prisitaiko prie nuolat kintančių sąlygų bei keleivių srautų. Šalyje tėra tik vienuolika didelių įmonių, turinčių per šimtą autobusų. Didžiausia – „Kilviston Auto-Yktyma“ – turi 856. Veikia ir dvi tarptautinės įmonės, didžiausia – „Concordia Bus Finland“, valdoma amerikiečių bei norvegų. Tačiau užsieniečių invazijos suomiai pernelyg nesibaimina: pasak jų, rinkoje užsieniečiai jau buvo, tačiau dėl tik Suomijai būdingų darbo sąlygų čia ilgai neišsilaikė.

Vidutiniškai viena transporto įmonė turi penkiolika autobusų. Jų vidutinis amžius – apie dešimt metų, tačiau važinėjantys Helsinkyje šiek tiek naujesni. Transporto priemones įmonės įsigyja iš apyvartinių lėšų, jokių subsidijų autobusų parkams atnaujinti Suomijos Vyriausybė nenumato, motyvuodama tuo, kad parama nenumatyta ES direktyvose. Tradiciškai skandinavams, Suomijoje itin daug dėmesio skiriama transporto priemonių ekologiškumui: Helsinkyje važinėja apie trisdešimt suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų, eksploatuojamos ir grynu biodyzelinu važiuojančios transporto priemonės. Pirmenybę suomiai teikia skandinaviškiems autobusams – „Scania“ bei „Volvo“, kurie surenkami čia pat, Suomijoje.

Asociacijai priklausančios įmonės turi 6300 autobusų. Suomija laikoma autobusų šalimi – jų tinklas čia geriausiai išplėtotas ir aprėpia beveik visą šalį. Šios transporto priemonės populiariausios: per metus čia vežama 576,9 milijonai keleivių, autobusais – 357,9 mln., tai sudaro 62 proc. visų kelionių. Tačiau atmetus Helsinkio regioną, kur veikia metro, tramvajus bei priemiesčio traukiniai, kitur autobusais važiuoja apie 90 proc. keleivių.

Sistema

Patekimo į Suomijos keleivinio transporto rinką sistemą reglamentuoja Europos Sąjungos direktyvos. Norėdami vežti keleivius autobusais, vežėjai privalo įsigyti licenciją. Ją gauti nėra sudėtinga: keleivinio transporto įmonė privalo atitikti tam tikrus kriterijus, iš kurių pagrindiniai – profesionalumas, finansinis pajėgumas bei nepriekaištinga reputacija. Kur vežti keleivius, paprastai sprendžia įmonė: ji teikia savivaldybei prašymą gauti leidimą maršrutui, ši savo ruožtu sprendžia, ar jis visuomenei reikalingas. Jei maršrutas jau egzistuoja, antram tokiam pačiam leidimas nebus išduotas. Tačiau tą patį maršrutą gali aptarnauti ir kelios keleivinio transporto įmonės.

Suomijoje yra penki dideli regionai, turintys teisę išduoti leidimus keleiviams vežti. Kiekvienas iš jų pasirenka leidimų skirstymo sistemą: gali būti išduodamas vienas leidimas visiems maršrutams, po leidimą kiekvienam maršrutui atskirai, gali būti ir keletas leidimų tam pačiam maršrutui. Visais atvejais patekimo į rinką sistema vienoda, išskyrus atvejus, kai reikia aptarnauti nuostolingus maršrutus – jiems skelbiami konkursai.

Pasak suomių, keleivinio transporto sistema sureguliuota taip, kad užtikrintų gerą susisiekimą su bet kuria šalies vietove. Tačiau jei maršrutas keleivinio transporto įmonei nepelningas ir jį aptarnauti neapsimoka, vežėjas gali jo atsisakyti. Jei savivaldybė nusprendžia, kad visuomenei maršrutas vis dėlto reikalingas, skelbiamas konkursas naujam vežėjui parinkti. Jį laimėjusiai įmonei už nuostolingo maršruto aptarnavimą iš savivaldybės skiriamos priemokos – dėl jų dydžio sprendžia vietos savivaldybė, atsižvelgdama į savo galimybes bei finansinius išteklius.

Suomių teigimu, jų visuomeninio transporto sistema yra viena iš ekonomiškiausių Europoje: kompensuojama tik apie 20 proc. visuomeniniam transportui reikalingų lėšų. Tačiau bendraujant su vežėjais ima aiškėti kai kurie suomiškosios keleivių vežimo sistemos ypatumai: dauguma keleivinio transporto įmonių gauna iš savivaldybių įvairias priemokas, tik jos čia nevadinamos subsidijomis. Laikoma, kad savivaldybė perka iš vežėjų vieną ar kitą paslaugą, o dėl jų būtinumo bei išmokos dydžio vežėjui sprendžia kiekviena savivaldybė atskirai. Tokiu būdu, tarkim, moksleivių pavėžėjimas nelaikomas lengvatiniu, nors vežėjai didesnę ar mažesnę priemoką už šią paslaugą iš savivaldybių gauna.

Nepaisant to, kad visuomeninio transporto paslauga laikoma pigia, Suomijos valdžia ketina paslaugas visuomenei dar labiau atpiginti, liberalizuodama tolimojo susisiekimo rinką bei sudarydama sąlygas nereguliuojamai konkurencijai. Suomių keleivininkai jau dabar su nerimu laukia nuo kitų metų šalyje įsigaliosiančių permainų: baiminamasi, kad per ilgus metus susiklosčiusi tvarka žlugs, o chaotiškai besiformuosianti naujoji pakenks ne tik vežėjams, bet ir keleiviams, kurie bent kurį laiką negaus jiems įprastų paslaugų. Ne viena keleivinio transporto įmonė jau galvoja apie pasitraukimą iš reguliarių maršrutų rinkos.

Tarifai

Bilietų tarifus tolimojo bei priemiesčio susisiekimo maršrutuose nusistato keleivinio transporto įmonės. Jie nereguliuojami, nors prieš trejus metus tarifus dar nustatydavo savivaldybės.

Suomijoje yra 30 tarifų zonų, kuriose galioja apie 800 įvairių bilietų rūšių. Su tuo pačiu elektroniniu mėnesiniu bilietu keleivis gali važinėti visoje Suomijoje. Skirtinguose regionuose bilietų kainos yra skirtingos, jos priklauso nuo to, kiek savivaldybė gali padengti išlaidų visuomeniniam transportui. Beje, elektroninis bilietas Suomijoje bene seniausias Europoje – jis galioja nuo 1995-ųjų. Šiuo metu veikia jau septintąjį kartą atnaujinta sistema. Pasak suomių, įdiegus elektroninį bilietą, apskaitos sistema gerokai supaprastėja: duomenis iš visų autobusų bei keleivinio transporto įmonių surenka, suskaičiuoja ir uždirbtus pinigus 400 vežėjų įmonių padalina viena bendrovė. Sistema veikia tiksliai it laikrodis, pinigai paskirstomi sąžiningai bei skaidriai.

Elektroniniai bilietai gali būti patys įvairiausi: mėnesiniai, metiniai, sezoniniai, taip pat bilietai važiuoti žmonių grupėms. Pigiausias vienkartinis bilietas Helsinkyje kainuoja 2,2 euro – maždaug aštuonis kartus brangiau nei Vilniuje, tuo tarpu tiek degalų, tiek autobusų, tiek detalių ar įvairių paslaugų kainos mūsų šalyje seniai susilygino su vakarietiškomis...

Mėnesinis bilietas Helsinkyje kainuoja 68 eurus. Miesto maršrutuose galiojantis nuolatinis bilietas turi ir papildomų funkcijų – juo galima atsiskaityti kai kuriuose restoranuose, sporto klubuose, baseinuose. Suomiai įvedė specialų elektroninį bilietą parlamento nariams, norėdami paskatinti juos dažniau naudotis visuomeniniu transportu. Kariai važiuoja nemokamai – už juos sumoka Suomijos Vyriausybė. Įdiegti ir specialūs bilietai įmonėms: jie išdalijami darbuotojams, o mėnesio pabaigoje įmonei pateikiamos sąskaitos už važiavimą. Iš vairuotojo autobuse galima nusipirkti ir vienkartinį popierinį bilietą. Važiuojant užmiesčio maršrutais, šimtas kilometrų kelionės suaugusiam kainuoja maždaug 16–17 eurų.

Helsinkio mieste autobusais, metro, tramvajumi bei priemiesčio geležinkeliu galima važiuoti tuo pačiu bilietu. Kai geležinkelyje bus įdiegtas elektroninis bilietas, jis taip pat bus įntegruotas į vieningą visoje Suomijoje veikiančią sistemą.

Jei maršrutą aptarnauja kelios skirtingos įmonės, bilieto kaina važiuoti tą patį atstumą gali skirtis: kad būtų pritraukta daugiau keleivių, savivaldybės dalį bilieto kainos gali dengti. Išmokos vežėjams dydis priklauso nuo kiekvieno krašto savivaldybės finansinio pajėgumo.

Bilietų kainas moksleiviams nustato Suomijos transporto ir ryšių ministerija. Mokykliniai autobusai drauge su moksleiviais veža ir kitus krašto gyventojus. Pasak keleivinio transporto įmonių vadovų, moksleivių vežimas yra didelė finansinė parama bendrovėms – jei jų nebūtų, kai kuriuos maršrutus tektų uždaryti.

Įdomu tai, kad Suomijoje gyventojai įvairiais būdais skatinami važinėti visuomeniniu transportu. Pavyzdžiui, metų pabaigoje deklaruodami pajamas, jie gali susigrąžinti dalį visuomeniniam transportui išleistos sumos. Tad galima teigti, kad Suomijos gyventojai, teikiantys pirmenybę nuosaviems automobiliams, moka daugiau mokesčių valstybei.

Siuntos ir stotys

Suomijoje itin gerai išplėtota smulkių siuntų gabenimo autobusais sistema. Kiekvienoje stotyje įrengti siuntų terminalai, siuntinius galima atsiimti ir prekybos centruose. Kai kuriuose maršrutuose pajamos už šią paslaugą sudaro didesniąją dalį vežėjo gaunamų pajamų: suomių teigimu, jei autobusais nebūtų gabenamos siuntos, kai kurie maršrutai būtų nuostolingi ir jų tektų atsisakyti. Plintant prekybai internetu, siuntų pristatymas tampa vis populiaresnis.

Siuntų autobusais paslaugos Suomijoje pradėtos teikti prieš 73-ejus metus. Siuntiniai pristatomi klientui kone iki namų durų – net 51 proc. žmonių gyvena ne toliau kaip kilometras nuo artimiausio siuntų atsiėmimo punkto. Pastaraisiais metais siuntų gabentojai autobusais aplenkė Suomijos paštą ir užima pirmaujančias pozicijas rinkoje. Siuntos gabenamos ne vien tik maršrutiniais autobusais – turima ir nedidelių krovininių automobilių. Sistema kompiuterizuota, tad užsakytos prekės kelią klientas gali sekti tiek internetu, tiek naudodamasis mobiliuoju telefonu.

Per metus Suomijoje keleivinio transporto įmonės veža apie milijoną siuntų. Vežėjas už gabentą siuntą gauna maždaug pusę kliento sumokėtos sumos – vežti tuo pačiu autobusu tiek keleivius, tiek siuntas labai apsimoka.

Unikali ir Suomijos autobusų stočių valdymo sistema, kadangi visas jas administruoja vienas operatorius – „Matkahuolto Ltd.“, kontroliuojantis ir siuntų gabenimo paslaugas. Operatoriui priklauso 65 šalies autobusų stotys. Mažesniuose miestuose „Matkahuolto Ltd.“ turi 368 agentūras, teikiančias tokias pat paslaugas kaip ir stotys. „Matkahuolto Ltd.“ priklauso ir devyni krovininiai terminalai, kuriuose paskirstomos siuntos.

Pajamas operatorius gauna iš siuntų gabenimo, jam taipogi atitenka komisiniai už parduotus bilietus. Bilietus Suomijoje bet kurioje stotyje galima nusipirkti kiekvienam maršrutui, jie galioja visoje šalyje. Be siuntų, „Matkahuolto Ltd.“ sudaro visos šalies autobusų maršrutų tvarkaraščius, teikia informaciją keleiviams, tvarko stoteles. Įstaiga turi aštuonis padalinius šalyje, valdo apie tūkstantį įmonių, teikiančių paslaugas visoje Suomijoje.

Keleivių vežėjai iš Lietuvos turėjo progos apsilankyti ir naujausioje bei moderniausioje – Helsinkio – autobusų stotyje. Ją 2005-aisiais sumanyta „pakišti“ po žeme, kad pastatas neužimtų brangios Helsinkio žemės. Autobusai į stoties teritoriją įvažiuoja tuneliu, po žeme įrengtos autobusų stovėjimo aikštelės, didžiulis siuntų terminalas. Kaip jau įprasta, stotyje veikia daugybė parduotuvių, kavinių. Žemės savininkas – savivaldybė, tačiau stotis įrengta privačių investuotojų lėšomis, už tai gavusių teisę statyti parduotuves, butus ir pan. Stoties teritorijoje yra ir platforma taksi automobiliams, tad tiesiai iš autobuso keleivis gali persėsti į kitą transporto priemonę.

Naujoji stotis užima 2,5 ha ploto, čia aptarnaujama maždaug 700 autobusų per dieną. Išėjimas į peronus įrengtas oro uostų principu: atvykus autobusui, ekrane nurodoma, prie kurių vartų keleivis turi eiti, o ties jais užsidega žalia šviesa. Įrengta ir 35 stovėjimo vietos savo reiso laukiantiems autobusams. Įvažiavimo į stotį mokestis – du eurai, tačiau papildomai dar mokama už autobuso stovėjimą ir kt. Reali vieno įvažiavimo kaina – apie dešimtį eurų. Per metus už naudojimąsi stotimi surenkama apie 2 mln. eurų. Dalį pajamų sudaro ir lėšos, gautos už siuntų paskirstymą. Stotimi naudojasi 32 skirtingos Suomijos kompanijos, iš Helsinkio stoties teišvyksta vienas autobusas tarptautiniu maršrutu – į Sankt Peterburgą.

Per dieną stotyje apsilanko apie 150 tūkst. žmonių. Keleivių srautai skaičiuojami nuolat, remiantis surinktais duomenimis, tris kartus per metus sudaromi nauji tvarkaraščiai.

(Bus daugiau)

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Spalis Nr.10 (94)

"Linava" informuoja

Asociacijos „Linava“ atstovai dalyvavo II Baltarusijos transporto kongrese ir logistikos parodoje Minske

Eurovinjetė: Belgija, Danija, Liuksemburgas, Olandija, Švedija

Kronika (rugsėjo mėn.)

Vokietija

Aktualijos

Problemas aptarė keleivininkai

Įkurtuvės

Servisas, kokio dar nebuvo

Iš antrų rankų

Naudoti sunkvežimiai su garantija

Mūsų kalba

Dažniau transportininkų netaisyklingai kirčiuojami žodžiai

Padangos

AUTOSERVISAS VAIŠVYDAVA”: moderni technologija antram padangos gyvenimui

“Michelin” naujovės Hanoverio IAA

Parodos

IAA-62: technologijos keičia modelius

Patirtis

Būti žingsniu priekyje

Stambiu planu

“Berlingo”: žavus mažylis kasdieniam darbui

Tendencijos

Pavažinėti vilkikai pinga...

Užsienyje

Galvijai kelyje

Sunkvežimio plovimo rekordininkai

Lietuvoje ir pasaulyje

Aštuonetas transporto lyderių

Atnaujinti du "Linavos" serviso skyriai

Dešimtoji, bet eilinė

Greičio matuokliai

Indija – patraukli rinka automobilių pramonei

Navigacinių sistemų vagys – už grotų

Vilniuje iškils naujas logistikos centras

Žinotina

Vagystės užsienyje: dvi tų pačių istorijų pusės

Perspektyvos

Mėnesį sostinėje važinės naujas ekologiškas autobusas

Mokyti padeda imitatorius

Keleivinis transportas

Suomija: savita šalis su specifine visuomeninio transporto sistema

Teisė

Teismo įsakymo procesas

Muziejus

Automobilio žibintai – nuo žvakės iki ksenono