Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Svarbiausia - išmokyti galvoti

Nors avarijų šiais metais gerokai sumažėjo, tačiau jos kas savaitę vis dar pareikalauja nedovanotinai daug aukų. Apie 80 procentų avarijų lemia žmogiškasis veiksnys. Dažniausiai linksniuojami eismo įvykių kaltininkai – nepatyrę vairuotojai. Kokią atsakomybę už jaunų žmonių klaidas turėtų prisiimti vairavimo mokyklos, kalbamės su Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos viceprezidentu Dariumi Lesicku.

Šie metai vairuotojų rengimo mokykloms pažėrė kaip niekada daug naujovių: atnaujintas Saugaus eismo automobilių keliais naujos redakcijos įstatymas, įvestos Kelių eismo taisyklių pataisos. Kokios įtakos tai turės būsimųjų vairuotojų kvalifikacijai?

– Bene pagrindinė naujovė – laikinieji pažymėjimai pradedantiesiems vairuotojams. Jie galios dvejus metus, pakeisti pažymėjimą į nuolat galiojantį bus galima tik pagal nustatytą tvarką baigus papildomus mokymus. Iš esmės šią pataisą vertinu teigiamai – per porą metų jau bus matyti, ar drausmingas vairuotojas išleistas į gatves bei kelius. Tačiau manyčiau, kad papildomai mokyti reikėtų ne visus: nepadarę pažeidimų vairuotojai po dvejų metų turėtų išsyk gauti nuolatinį vairuotojo pažymėjimą. Jei žmogus per šį laikotarpį vairavo pavyzdingai, nereikėtų jo versti dar kartą patirti streso, kuris neišvengiamas laikant bet kurį egzaminą. Švedijos, kurioje vadinamojo antrinio vairuotojų mokymo centrai veikia jau nuo 1976-ųjų, patirtis rodo, kad mokant vairuotojus ekstramalaus vairavimo nereikia persistengti. Kai šioje srityje pernelyg „užsižaidžiama“, galima sulaukti priešingo rezultato: manydami, kad tapo tikrais asais, vairuotojai įgytus įgūdžius pradeda taikyti praktikoje. Tačiau situacija kelyje pasirodo kur kas sudėtingesnė ir sunkiau prognozuojama, negu dirbtinai sudaryta mokomojoje trasoje, todėl tokie bandymai dažnai baigiasi liūdnai. Šiuo metu švedai aikštelėse vairuotojus tik supažindina su vairavimu sudėtingomis sąlygomis, šlapioje, apledėjusioje ar apsnigtoje trasoje tykančiais pavojais, tačiau stengiasi neformuoti ekstremalaus vairavimo įgūdžių. Kadangi mes ir taip garsėjame kelių „ereliais“, manau, ant švedų užminto grėblio lipti neturėtume. Reikėtų perimti kitą skandinavų patirtį – kuo daugiau dėmesio skirti esamųjų ir būsimųjų vairuotojų švietimui. Švedijos mokymo centruose vairuotojai atlieka -įvairiausius testus, kiekvienas norintysis čia gali išbandyti avarijų pasekmes imitatoriuose. Patikėkit, nėra malonu sėdėti besiverčiančiame automobilyje, netgi kai jis verčiasi specialiai sukonstruotame įrenginyje – tokia patirtis realiai prisideda prie saugaus vairavimo įgūdžių formavimo.

Mūsų šalyje jau priimtas antrinio vairavimo mokymo centrų kūrimo įstatymas, tikimės, kad per dvejus metus, kol toks stažas sukaks šiuo metu vairuotojų pažymėjimus gaunantiems jaunuoliams, jie bus atidaryti.

Ar, Jūsų manymu, pakeitimai Kelių eismo taisyklėse turės didesnės įtakos eismo saugumui, ar sugriežtinti reikalavimai vairavimo mokykloms turės įtakos geresniam jų darbui?

– Džiugu, kad valdininkai, rengdami naująsias taisykles, pagaliau atsižvelgė ir į mūsų pasiūlymus. Gaila, kad ne į visus – naujojoje KET redakcijoje liko nemažai niekam nereikalingų formalumų. Ar mokymosi kokybė bus geresnė, jei bausime mokyklas už tai, kad mokinys, tarkim, į vairavimo pamoką neatsinešė medicininės pažymos? Vargu.

Siūlėme atsisakyti „popierizmo“ ir sugriežtinti vairuotojų rengimo apskaitą, kiekvienam besimokančiam vairuoti žmogui išduoti elektroninę asmens kortelę, kurioje atsispindėtų visas mokymosi precesas: kiek, kada ir kur jis mokėsi praktinio vairavimo, kokias paskaitas išklausė. Praktika rodo, kad besimokantysis privalo gauti kuo daugiau ir kuo įvairesnės informacijos, tik taip jis galės tobulėti. Negalima leisti instruktoriui kiekvienąsyk su mokiniu važinėti tuo pačiu maršrutu, neišnaudoti mokymams skirtų pamokų laiko. Įvesta kortelių sistema padėtų išaiškinti nesąžiningai dirbančius instruktorius. Nors, mano manymu, dauguma jų savo darbą atlieka gerai, tačiau elektroninė apskaitos sistema tikrai nepamaišytų.

Ką manote apie nuo rugpjūčio 11 d įsigaliojusį Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą dėl naujos vairuotojų pirminio mokymo tvarkos, kai tris kartus valstybės įmonėje „Regitra“ neišlaikęs egzamino asmuo privalės vairavimo mokykloje kartoti mokymų kursą?

– Tai nieko naujo – grąžinta sena tvarka, sveikinu inspekciją dėl tokio sprendimo. Tokia tvarka, kai žmogus verčiamas laikyti egzaminą jam pasirengęs, mums piimtina. Mokinys dabar nebebandys laimės eidamas į egzaminą po kelių mėnesių ar metų nuo vairavimo kursų baigimo, kai žinios jau išgaravusios, o pasimokyti bei pasikartoti nebėra noro. Reikia pripažinti, kad mūsų žmonių sąmoningumo lygis yra vis dar labai žemas, tad sprendimas leisti laikyti vairavimo egzaminą kada nori bei kiek nori kartų buvo tik dar vienas nevykęs Susisiekimo ministerijos valdininkų eksperimentas – kaitalioti mokymo bei egzaminavimo tvarką gerai visko neapsvarsčius mūsuose tapo norma. Gaila, tačiau nauju vairavimo mokyklų veiklą nustatančiu aprašu Valstybinė transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos eilinį kartą vėl eksperimentuoja su mumis visais, įvesdama gana daug neapsvarstytų naujų reikalavimų, kuriuos ir vėl veikiausiai po kurio laiko teks keisti ar visai atšaukti kaip nepasiteisinusius.

– Kiek pagrįsti vairavimo mokymo centrams metami kaltinimai, esą jie išleidžia „žalius“, tinkamai neparengtus vairuotojus?

–Nenorėčiau su tokiais kaltinimais sutikti. Mūsų šalyje vairavimo egzamino pirmą kartą neišlaiko apie 40–50 proc. žmonių – tai atitinka Europos Sąjungos vidurkį. Vokietijoje šis skaičius kur kas didesnis – pirmąsyk vairavimo egzamino neišlaiko net 70 proc. būsimųjų vairuotojų. Bent jau mūsų asociacijai priklausančios vairuotojų rengimo mokyklos – o jų yra 106, – vairuotojų rengimui skiria didžiulį dėmesį. Galiu užtikrinti, kad pas mus dirba tik aukštos kvalifikacijos instruktoriai. Tačiau nuo užsienio šalių gyventojų skiriasi būsimųjų vairuotojų mentalitetas: nuo vaikystės matydami, kad taisyklių nesilaiko tėvai, kaimynai, draugai, jie neišvengiamai užsikrečia panašiomis nuotaikomis. Užsienyje vaikai iš mažens įgyja supratimą apie eismo saugumą, rengiami būti drausmingais eismo dalyviais.

Kad kaltinimai vairavimo mokykloms nėra teisingi, rodo ir statistika: tik ką parengti vairuotojai padaro palyginti nedaug avarijų, pirmaisiais metais jie važinėja saugiai. Tačiau jau antraisiais metais dauguma pasijunta labai patyrusiais, tuomet avarijų kreivė staigiai šokteli aukštyn. Šis vairuotojų amžius yra pats pavojingiausias. Remiantis statistiniais duomenimis, po to avaringumas vėl krenta, „atsilakstę“ jaunieji vairuotojai kuriam laikui aprimsta. Kreivė vėl kyla aukštyn po keleto metų – tuomet vėl įsidrąsinama sėsti prie vairo išgėrus, nevengiama užsirūkyti, kalbėti mobiliuoju telefonu.

Patikėkite, nė vienas instruktorius nemoko būsimųjų vairuotojų blogų dalykų – atvirkščiai, kiekvienam bandome įdiegti, kad būtina vairuoti laikytis taisyklių, nesėsti prie vairo išgėrus, nerūkyti. Tačiau dažnai mūsų pamokymai išgaruoja vos išvažiavus į kelią. Štai neseniai vienas sunkvežimių vairuotojus rengiantis instruktorius pasakojo kuriozinę situaciją, nutikusią su vienu iš jo moksleivių. Stebimas instruktoriaus, būsimasis profesionalus vairuotojas važinėjo saugiai, atsargiai, vykdydamas visus nurodymus. Tačiau tereikėjo instruktoriui atsisėsti į moksleivio lengvąjį automobilį kaip keleiviui, ir situacija pasikeitė: kelyje jaunuolis pamiršo visas taisykles ir pasijuto tarsi paleistas nuo grandinės. Instruktoriui beliko išlipti iš savo mokinio automobilio ir baigti kelionę pėsčiomis – pasidarė baisu ne tik dėl savo sveikatos, bet ir gyvybės. Taigi daug kas priklauso nuo žmogaus išsiauklėjimo, nuo jo šeimos bei visuomenės požiūrio. Mokome būsimuosius vairuotojus laikytis taisyklių, tačiau ką jie mato gatvėje ir keliuose? Nuolatinį skubėjimą, pažeidimus, nepagarbą vienas kitam.

– Kokių savybių reikia, kad žmogus taptų geru vairuotoju?

–Vairuotojus mes skirstome į tris kategorijas. Pirmieji – tie, kuriuos reikia mokyti. Antrieji – kuriuos reikia mokyti ir bausti. Ir tretieji – absoliučiai nevaldomi, tik baudos ir jų poelgių viešinimas gali padėti tokius sutramdyti. Ne veltui situacija eismo saugumo srityje į gera pasikeitė tik dabar, kai imtasi drastiškų priemonių: konfiskuota beveik 300 transporto priemonių, didžiausi bei piktybiškiausi pažeidėjai išbandė kalėjimo „patogumus“, o jų „žygdarbius“ paviešino žiniasklaida.

Geram vairuotojui reikia daug ko: ir stiprios sveikatos, ir gero regėjimo, ir stabilios psichikos, ir greitos reakcijos. Tenka pripažinti, kad ne kiekvienas besimokantysis tampa geru vairuotoju. Esame priversti mokyti visus, tačiau pačių beviltiškiausių stengiamės į gatves neišleisti. Mūsų mokyklose parengtų egzaminų užduotys netgi sudėtingesnės nei pateikiamos „Regitroje“. Tačiau pasitaiko tokių žmonių, kurie visais būdais bando apeiti mūsų sukurtą „filtrą“: pavažinėję privalomas dvidešimt valandų, jie veržte veržiasi laikyti egzamino, nors akivaizdžiai nėra jam pasirengę. Patiems atkakliausiems sustabdyti kartais prireikia komisijos iš skirtingų vairavimo mokyklų pedagogų: tik taip pavyksta įrodyti moksleiviui, kad laikas sėsti prie vairo dar neatėjo.

Beje, reikia pripažinti ir tai, kad egzaminas nėra tikrasis žinių patikrinimas: egzaminuojamą žmogų neretai sukausto baimė, blokuojanti dalį smegenų ir neleidžianti adekvačiai reaguoti į tam tikras situacijas. Tokiu atveju kai kurias komandas būsimasis vairuotojas gali suprasti neteisingai. Antra vertus, vairuoti gatvėje ar kelyje nėra tas pats, kas laikyti egzaminą: realybėje susiduriama su vis naujomis situacijomis, į kurias reikia reaguoti nedelsiant. Manau, kad rengiant vairuotojus praverstų ir psichologiniai testai, kurie parodytų kiekvieno asmenines savybes bei galimybes tapti geru vairuotojais.

– Ką manote apie siūlymus aštuoniolikmečiams leisti vairuoti sunkiasvorius krovinius automobilius, autobusus?

– Suprantu, kad tiek autobusų, tiek krovininių automobilių vairuotojų šiuo metu labai trūksta, tačiau kiekvienam reikėtų savęs paklausti: ar norėtumėte važiuoti autobusu, prie kurio vairo sėdi nepatyręs aštuoniolikmetis? Ar patikėtumėt tokiam vairuotojui brangų krovininį automobilį bei krovinį? Be abejo, daug kas priklauso nuo žmogaus brandos lygio, tačiau praktika rodo, kad nepatyrę, atitinkamų įgūdžių neįgiję vairuotojai sudėtingose situacijose klysta kur kas dažniau.

– Ar instruktorius gali iš anksto numatyti, kuris jo mokinys taps geru vairuotoju?

–Nebūtinai geras mokinys tampa geru vairuotoju. Kaip minėjau, dalis mokinių stengiasi viską daryti teisingai tik tol, kol juos stebi instruktorius: išvažiavus į gatves, pasipila klaidos bei didesni ar mažesni pažeidimai.

Mano nuomone, itin blogą įtaką jaunimui daro kompiuteriniai žaidimai – įpratę, kad virtualiose lenktynėse apvirtęs automobilis atsistoja ant ratų ir važiuoja toliau, jaunuoliai nebesuvokia, kad realybėje viskas vyksta iš tikrųjų ir vieną kartą. Kelyje klysti negalima, tuo tarpu klaidos galimybė jau užsifiksavusi kompiuterinius žaidimus pamėgusio jaunuolio sąmonėje. Tai irgi daro įtaką avaringumui.

Beje, geras vairuotojas neturi važiuoti „iš atminties“ – jis privalo kiekvienąsyk įdėmiai stebėti tiek kelią, tiek kelio ženklus. Manau, kad eismo dalyvius būtina bausti už bet kokį pažeidimą, netgi nedidelį. Tiesa, bauda nebūtinai turi būti piniginė: kartais kur kas geriau paveikia žodinis įspėjimas ar paaiškinimas.

– Teko girdėti ir apie itin griežtus vairavimo instruktorius, kurių pastabos ar net riksmai tiesiog paralyžiuoja būsimuosius vairutojus...

– Net jei anksčiau ir buvo nekantrių, nesivaldančių instruktorių, pasistengėme jų atsikratyti. Tačiau besimokančiojo baimės akys dažnai būna tokios didelės, kad netgi įprastu balsu ištarta instruktoriaus pastaba priimama vos ne kaip psichologinis smurtas. Jei mokinio ir instruktoriaus charakteriai nesutampa – o taip retsykiais pasitaiko – raginame būsimuosius vairuotojus netylėti, instruktorių moksleivio pageidavimu visada pakeičiame.

– Ir pabaigai – kodėl, jūsų nuomone, lietuviai daro tiek daug pažeidimų, kodėl nuolat pirmaujame Europoje pagal avarijų bei žuvusiųjų skaičių?

– Avarijos dažniausiai įvyksta ne todėl, kad žmogus nemoka vairuoti – jas nulemia vairuotojo psichologinė būklė, gamtos sąlygos, kelyje susidariusi situacija. Tyrimai rodo, kad taisyklės dažniausiai pažeidžiamos sąmoningai, nesąmoningai padarytos klaidos sudaro tik apie 20 proc. Dažnai vairuotojui atrodo, o kas nutiks, jei važiuosiu šiek tiek greičiau nei leidžiama, jei apsisuksiu draudžiamoje vietoje ar nepaisysiu ženklo? Tuo tarpu būtent iš mažų pažeidimų gimsta chaosas gatvėse bei keliuose, sukeliantis pavojų žmonių gyvybėms. Saugumas kelyje susideda iš smulkmenų, ir kiekvienas privalome įnešti savo indėlį jam sukurti.

Mokydami saugaus eismo, stengiamės pasiekti žmogaus sąmonę – demonstruojame filmukus, rengiame netradicines pamokas: susitikimus su žinomais sportininkais, visuomenės veikėjais, dvasininkais. Kartais žymaus žmogaus pasakyti žodžiai įsminga giliau nei tradicinės teorinės žinios, vairavimo instruktoriaus paskaitos. Išmokti taisykles gali visi, tuo tarpu norint vairuoti saugiai, būtina nuolat save kontroliuoti.

Mano nuomone, didesnės atsakomybės pagerinti situacijai keliuose turėtų imtis ir policija – reikėtų daugiau kontrolės, daugiau budinčių ir eismą prižiūrinčių pareigūnų. Statistika rodo, kad ten, kur įtaisyti radarai, avarijų įvyksta kur kas mažiau. Kol kas lietuviai dar neišmoko laikytis taisyklių sąmoningai, todėl be kontrolės apsieiti negalima. O rengiant jaunąjį vairuotoją, svarbiausia išmokyti jį galvoti. Tik klausimas – kaip tai padaryti?

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr.9 (93)

"Linava" informuoja

Kronika

Naujienos

Nekrologas - Rimantas Budrevičius 1966-01-12–2008-09-06

Eismas

Atsakomybė gelbsti gyvybes

Svarbiausia - išmokyti galvoti

Ekologija

Transporto paslaugų verslas ir aplinkosauga: kaip sumažinti oro taršą

Geriausieji

Rinkos lyderių rinkimai Vokietijoje

Priekabų ūkis

"Krone" naujovės - IAA parodoje

Tendencijos

Pokyčiai antrinėje krovininių automobilių rinkoje

Tradicijos

Dvyliktosios: pro skausmo ašaras...

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Rudeninė logistikos šventė

Žinotina

Geriausios poilsio aikštelės prie Vokietijos automagistralių

Perspektyvos

Vandenilio energetikos plėtra turėtų paspartėti

Keleivinis transportas

Pirmasis pusmetis keleivių vežėjams – prieštaringas

SOR - ekonomiškas darbštuolis

Technika

EGR ir Euro 5: kaip tai padarė MAN

Teisė

Transporto priemonių konfiskavimas

Muziejus

Nieko ypatingo - tai automatas