Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Atsakomybė gelbsti gyvybes

„Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos žuvusiųjų eismo įvykiuose nebuvo tiek mažai, kiek šiemet,“ – liepos 27-ąją Eismo priežiūros tarnybos būstinėje susitikdamas su žiniasklaidos atstovais pareiškė generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis. – Teigiamų rezultatų, kaip ir buvo tikėtasi, davė nuo metų pradžios sugriežtinta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.“

Ilgą laiką Europos Sąjungoje pirmavus pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių, pagaliau galima pasidžiaugti, kad gana drastiškos priemonės pasiteisino: žuvusiųjų šalyje per 7 mėnesius sumažėjo 37,7 proc. (išsaugojome 152 gyvybes), sužeistųjų – 22,5 proc., eismo įvykių registruota 19,5 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje registruoti 2845 eismo įvykiai, juose žuvo 251 žmogus, 3441 sužeistas.

Avaringiausias metų laikas – vasara. Tačiau net ir vasaros mėnesiais eismo įvykių su žūtimis sumažėjo. Šiemet gegužę žuvo 46,2 proc. mažiau nei pernai tą patį mėnesį, birželį – 50 proc. mažiau, liepą – 43 proc. mažiau, rugpjūtį – apie 50 proc. mažiau.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės per 7 mėnesius įvyko 275 eismo įvykiai (9,7 proc. visų eismo įvykių) – neblaivūs vairuotojai padarė 174 įvykiais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiuose įvykiuose žuvo 22 žmonės (26 mažiau), 401 žmogus buvo sužeistas (281 mažiau).

Neturintys teisės vairuoti asmenys šiemet tapo 240 eismo įvykių kaltininkais (179 įvykiais mažiau), tai sudaro 8,4 proc. visų eismo įvykių. Juose žuvo 38 žmonės (26 mažiau) ir 324 buvo sužeisti (316 mažiau). Tarp šių vairuotojų 96 buvo neblaivūs (68 mažiau).

Anot S. Skvernelio, policininkų galvos skausmas – pėstieji ir dviratininkai. Šie eismo dalyviai sudaro 40 proc. visų žuvusiųjų. Į mirtinas avarijas jie dažniausiai patenka tamsiu paros metu, mat paprastai eina, važiuoja be atšvaitų.

Dėl pėsčiųjų kaltės šiemet įvyko 403 eismo įvykiai (74 įvykiais mažiau), arba 14,2 proc. visų užregistruotų eismo įvykių. Šiuose įvykiuose žuvo 52 žmonės (18 mažiau) ir 362 buvo sužeisti (56 mažiau). Dėl dviratininkų kaltės – 206 eismo įvykiai (42 įvykiais mažiau), arba 7,2 proc. visų užregistruotų eismo įvykių. Šiuose įvykiuose žuvo 12 žmonių (19 mažiau) ir 210 buvo sužeisti (35 mažiau).

Nuo rugsėjo pradžios šalies policija organizuoja plataus masto akciją, per kurią daug dėmesio bus skiriama pėstiesiems, dviratininkams, motorolerių vairuotojams, bus dalijami atšvaitai, kitos apsaugos kelyje priemonės. Jeigu pėstieji ir dviratininkai ir toliau nesupras, kad kelyje privalo apsisaugoti patys, žadama juos bausti.

Galima priminti, kad nuo šių metų pradžios Lietuvoje atsakomybė už kai kuriuos KET pažeidimus yra viena griežčiausių iš visų ES valstybių. Tačiau to negalima pasakyti apie pinigines baudas – kai kuriose ES šalyse jos dešimteriopai didesnės už mūsiškes.

Dabar administracines bylas, iškeltas dėl KET pažeidimų, nagrinėja šalies miestų ir rajonų apylinkių teismai. Per pirmąjį šių metų pusmetį išnagrinėta beveik 14 919 KET pažeidėjų administracinių bylų. 1354 atvejais pažeidėjams buvo taikytas administracinis areštas, 264 – konfiskuotos transporto priemonės (192 transporto priemones vairavo ne transporto priemonės savininkas).

Kaip teigė Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojas Renatas Požėla, nuo spalio pradžios dešimtyje šalies apskričių policijos komisariatuose atkuriami kelių policijos padaliniai, kurie sustiprins eismo priežiūros pajėgas magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose, miestų gatvėse. O nuo rugsėjo 1-osios įsigaliojo Kelių eismo taisyklių papildymai bei pakeitimai – atsirado naujų sąvokų, pakito kai kurių punktų nuostatos.Vairuotojai bei už eismo saugumą atsakingi darbuotojai turėtų apie juos žinoti.

Svarbesni Kelių eismo taisyklių papildymai ir pakeitimai (įsigaliojo nuo 2008-09-01)

KET iki pakeitimų

KET pakeitimai, įsigalioję nuo

2008-09-01

Šios apibrėžimo sąvokos nėra

Eismo įvykio deklaracijaeismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.

Eismo įvykis– kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Eismo įvykisįvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Greitkelis– motorinių transporto priemonių eismui skirtas kelias su skiriamąja juosta, į kurį galima įvažiuoti tik skirtingo lygio ar reguliuojamose sankryžose ir kuris pažymėtas ženklu "Automobiliams skirtas kelias“.

Greitkelis– motorinių transporto priemonių eismui skirtas kelio ženklu „Automobilių kelias“ pažymėtas kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio ar reguliuojamas sankryžas ir kurio važiuojamojoje dalyje (važiuojamosiose dalyse) draudžiama sustoti ir stovėti.

Šios apibrėžimo sąvokų nėra

Keturratis motociklas keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius motociklus, kurios didžiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis cilindro tūris didesnis kaip 50 cm3, eksploatacinė masė ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos eksploatacinė masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW.

Mopedas– dviratė arba triratė transporto priemonė, kurios variklio cilindro darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h

Mopedas– dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis konstrukcinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis cilindro tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji tolygioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis konstrukcinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis cilindro tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji išėjimo galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji tolygioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Šios apibrėžimo sąvokos nėra

Privalomoji techninė apžiūra Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių ir priekabų privalomas techninės būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės ir priekabos tapatumo nustatymą ir jų techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą.

Šios nuostatos nėra

Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus.

Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui

Eismo dalyviai negali savavališkaiperkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.

Draudžiama vairuoti transporto priemonę, neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę.Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Tamsiu paros metu kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, priverstinai sustojęs motorinės transporto priemonės vairuotojas, išlipdamas iš motorinės transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs prie drabužių atšvaitą.

Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio arba sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kerta Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, ar mopedu, – užsisegę saugos šalmus.

Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, keturračiu motociklu, lengvuoju keturračiu motociklu ar mopedu, užsidėję ir (ar) užsisegę motociklininko šalmus.

Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:

lengvaisiais automobiliais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, – ištisus metus ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.

Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:

lengvaisiais automobiliais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, –automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

Lenkti draudžiama:sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje;

Lenkti draudžiama:šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“ bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Šios nuostatos nėra

Palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo gerai matomoje motorinės transporto priemonės vietoje palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką.

Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka.

Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą.

Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.

Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės.

Keliuose, pažymėtuose ženklais „Automagistralė“ ar "Automobiliams skirtas kelias“, draudžiama:

eiti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus ir automobilius su priekabomis, taip pat važiuoti automobiliais ar automobiliais su priekabomis, kurių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 60 km/h;

Keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama:

eiti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais, keturračiais motociklais, lengvaisiais keturračiais motociklais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus ir automobilius su priekabomis, taip pat važiuoti automobiliais ar automobiliais su priekabomis, kurių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 60 km/h; vilkti lanksčia vilktimi.

Kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui“, „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią juostą.

Kelyje, pažymėtame kelio ženkluEismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši eismo juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią eismo juostą. Maršrutiniam transportui važiuoti skirta eismo juosta, pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, leidžiama važiuoti lengviesiems automobiliams taksi.

Draudžiama:

vežti motociklais (išskyrus priekaboje) vaikus iki 12 metų;

Draudžiama:

vežti mopedais, keturračiais motociklais, lengvaisiais keturračiais motociklais, motociklais (išskyrus priekaboje) vaikus iki 12 metų; mokant vairuoti vežti vaikus iki 14 metų.

Šios nuostatos nėra

Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus šiose taisyklėse numatytus atvejus. Trumpalaikis (vienos dienos) dalyvavimas viešajame eisme nustatyta tvarka leidžiamas laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Draudžiama eksploatuoti automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir kurių vairas įtaisytas dešinėje pusėje (išskyrus įregistruotus Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba pagal konstrukciją bei įrangą skirtus specialioms darbo funkcijoms atlikti). Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusiems užsieniečiams, neturintiems leidimų laikinai apsigyventi arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.

Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priskirtos antikvarinių daiktų kategorijai.

Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Nuo 2011 m. balandžio 10 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.

Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.

Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus motociklą be priekabos) turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys.

Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos, keturratį motociklą ir lengvąjį keturratį motociklą), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys,. Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje,traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.

Transporto priemonėje draudžiama įrengti (turėti) greitį matuoti trukdančias arba greičio matavimo prietaisus fiksuojančias priemones ir daiktus.

Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones bei vairuoti transporto priemonę su įrengtais antiradarais ar kitokiomis trukdančiomis matuoti greitį arba užfiksuojančiomis matavimo prietaisus techninėmis priemonėmis.

Šios nuostatos nėra

Motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai jos negali judėti sava eiga, Susisiekimo ministerijosnustatyta tvarka uždraudžiama dalyvauti viešajame eisme. Po atstatomojo motorinės transporto priemonės, priekabos remonto, kurio metu visiškai atkuriamos kėbulo (rėmo), važiuoklės konstrukcijos ir jų stiprumas bei gamintojo įrengta saugos įranga, jos vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijosnustatyta tvarka atlikus techninę ekspertizę ekspertizių įmonėse ir panaikinus tokį draudimą.

Ši nuostata įsigalioja nuo 2009-07-01

Šio transporto priemonės skiriamojo ženklo nėra

Vairuotojams, neturintiems 2 metų vairavimo stažo, privaloma automobilio priekinės ir galinės dalies turėti kvadratinį žalią klevo lapo formos skiriamąjį ženklą. Kvadrato kraštinės ilgis – nuo 150 mm iki 200 mm.

Automobilių, kuriuos vairuoja vairuotojai, neturintys 2 metų vairavimo stažo, transporto priemonių, vežančių pavojingus ar sunkius krovinius, transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą šiose taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, turi būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas – spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas leidžiamas greitis. Ženklo skersmuo – 160–250 mm (nelygu transporto priemonės rūšis), apvado plotis – 1/10 ženklo skersmens.

Transporto priemonių, vežančių pavojingus ar sunkius krovinius, transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą šiose taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, turi būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas – spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas leidžiamas greitis. Ženklo skersmuo – 160–250 mm (nelygu transporto priemonės rūšis), apvado plotis – 1/10 ženklo skersmens.

Šio kelio ženklo nėra

Kelio ženklas Nr. 338 "Transporto priemonių, vežančių daugiau negu nustatytas kiekis sprogmenų ar lengvai užsiliepsnojančių medžiagų, eismas draudžiamas“

Draudžiama vežti didesnį kiekį sprogmenų,liepsniųjų dujų ir liepsniųjų skysčių, negu nustatyta Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR).

Šio kelio ženklo nėra

Kelio ženklas Nr. 339 "Transporto priemonių, vežančių daugiau negu nustatytas kiekis medžiagų, galinčių užteršti vandenį, eismas draudžiamas“

Draudžiama vežti didesnį kiekį medžiagų, galinčių užteršti vandenį, negu nustatyta Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR)

Šio kelio ženklo nėra

Kelio ženklas Nr. 557 "Iškili saugumo salelė“

Kelyje įrengta iškili saugumo salelė

Kelio ženklas Nr. 643 "Automatinė greičio kontrolė“

Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.

Ne gyvenvietėse 643 ženklas statomas 150–300 m, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus šis ženklas gali būti pastatytas kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas 801lentelėje

Šio kelio ženklo nėra

Viktoras Tamošiūnas

"Transporto pasaulis"
Rugsėjis Nr.9 (93)

"Linava" informuoja

Kronika

Naujienos

Nekrologas - Rimantas Budrevičius 1966-01-12–2008-09-06

Eismas

Atsakomybė gelbsti gyvybes

Svarbiausia - išmokyti galvoti

Ekologija

Transporto paslaugų verslas ir aplinkosauga: kaip sumažinti oro taršą

Geriausieji

Rinkos lyderių rinkimai Vokietijoje

Priekabų ūkis

"Krone" naujovės - IAA parodoje

Tendencijos

Pokyčiai antrinėje krovininių automobilių rinkoje

Tradicijos

Dvyliktosios: pro skausmo ašaras...

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Rudeninė logistikos šventė

Žinotina

Geriausios poilsio aikštelės prie Vokietijos automagistralių

Perspektyvos

Vandenilio energetikos plėtra turėtų paspartėti

Keleivinis transportas

Pirmasis pusmetis keleivių vežėjams – prieštaringas

SOR - ekonomiškas darbštuolis

Technika

EGR ir Euro 5: kaip tai padarė MAN

Teisė

Transporto priemonių konfiskavimas

Muziejus

Nieko ypatingo - tai automatas