Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

KALBA - žMOGAUS SIELOS VEIDRODIS

Kalbėti reikia gražiai

Jau seniai žinoma: kalbos socialinis uždavinys - įtikinti, paskatinti veikti ir suteikti malonumа klausovui. Taigi kalbėtojui, ypač jeigu jis vadovas (lyderis, politikas), maža perteikti informacijа, jis dar turi suteikti klausytojui pasitenkinimа, kad sužinota kažkas naujo, kad į problemа, apie kuriа kalbama, galima pažiūrėti kitaip, kad kažkuo praturtėta…

Taigi kalba turi būti ne tik logiška, bet ir graži. Ji skirta ne tik protui, bet ir jausmams, žadina ne tik mintis, bet ir emocijas. Mūsų filosofas Jokūbas Minkevičius yra pasakęs: ҐGraži kalba išaukština, bjauri - žemina kalbėtojа ir užgauna girdintįjį“.

Kokiа kalbа galime laikyti gražia?

Tа, kuri turtinga žodžių. Norint, kad kalba būtų raiški ir turtinga, reikia plėsti savo žodyninį fondа. Jis priklauso nuo išsilavinimo, perskaitytų knygų, atminties.

Kalbos turtingumas pasireiškia ne tik žodžių gausumu, bet ir jų aktyviu bei pasyviu žodynu, stilistiniu lankstumu. Filologų teigimu, šių dienų kultūringo žmogaus žodyninis aktyvusis fondas (vartojami žodžiai) sudaro 3-5 tūkst. žodžių, o pasyvusis (t.y. žodžiai, kuriuos išgirdę suprantame) - 15-18 tūkst. žodžių. (Kristijono Donelaičio „Metuose“ pavartota 3100 žodžių, Salomėjos Neries poezijoje 7200 žodžių, šekspyro žodynas - 15000 žodžių, Puškino žodynas - 21197 žodžiai. Turtingiausiu laikomas šotos Rustavelio poemos „Karžygys tigro kailyje“ žodynas - 43 400 žodžių).

Kiek žodžių savo kalbose pavartoja mūsų vadovai, firmų, departamentų direktoriai, pagaliau ir valstybės lyderiai? Atidžiau paklausius, nesunku įsitikinti, kad jų žodynas neviršija 50-70 žodžių, o ir tie patys apšepę, vargani, susivėlę... Kartа vienoje ministerijoje vesdamas seminarа apie vadovo etiketа šių eilučių autorius paprašė skyrių viršininkų ir departamentų direktorių apibūdinti upelį. štai mūsų elito žodynas: „Upelis - tai ravas, kuriuo teka vanduo“.

Atidžiau pasiklausykime mūsų lyderių kalbų. Neišgirsite nė vieno priežodžio, nė vieno aforizmo, kur ten apie mūsų senolių išmintį… Vietoje jų - žargonas, barbarizmai, vertalai… Kalbos nepuošia kanceliarizmai. Jeigu vadovas kalba trafaretais, laikraštiniais štampais, jeigu po 2-3 jo sakinių kalbа galėtų pratęsti bet kas, tokia kalba nepatraukia žmonių, ji neatlieka pagrindinio vaidmens - neįtikina. Kanceliarinis stilius - miręs stilius, dvelkia popieriumi, štampuotomis frazėmis, be gyvybės.

Pasidairykime ir pasiklausykime atidžiau, ar ne mūsų šefas, ar ne mūsų Seimo narys kalba taip: „Privesiu sekančius davinius…“, „Mūsų keliai apsnigę bet pravažiavimas jais eina…“, „Dabar vyriausybėje vyksta nesаžiningumas…“, „Vykdant žemės ūkio reformа , pridarėme daug sprendimų...“, „įstatymai šiandienа turi didelį pavėlavimа…“, „Sprendžiant šiа problemа, įvestas visiškas aiškumas…“.

Kažkoks išminčius yra pasakęs: „Nuo vieno žodžio gali užgesti saulė“. O čia ištisi sakiniai! Ištisi Seimo posėdžiai! Ištisos televizijos laidos!

Kalbos grožiui kenkia ir kalbėtojo maivymasis, noras pasirodyti „moksliškiau“. Todėl, užuot pasakę paprastai ir aiškiai, kai kurie kalbėtojai bando pamėgdžioti kažkа matyto ar girdėto, kalba prikaišiota tarptautinių žodelių. Užuot pasakęs paprastai ir aiškiai, jog šiandienа niekas nenuvalė sniego, tūlas departamento direktorius sako: „šiandienа dar neišspręsta sniego valymo užtikrinimo problema“, arba „Niekas nekovoja sniego valymo klausimu“.

Kalbа labai menkina šiukšlės ir parazitai: taip sakant… tiesa… reiškia… žinote… kaip čia pasakius… supranti… sakykim. Neretai jie užima trečdalį visos kalbos. Dėl tokių žodelių sunku klausytis, kartu tai rodo, kad ribota žodžių atsarga, kad nepakankamai pasirengta kalbai, kad negerbiami pašnekovai ar auditorija. Kalbėtojas, dažnai vartodamas šiuos ir panašius žodžius, tampa pajuokos objektu. Vadovams patartina stebėti savo kalbа ir žinoti, kad, be „reiškia“, „taip sakant“ ir „sakysim“, ji turi turėti ir kitokių posakių.

Ypač nemalonų įspūdį daro pareigūno kalba, pilna mykimų, baubimo, įvairių garsinių pauzių: mmm… hm…hmm… Dabar dar mums parvežė ėė…ėėė… Tai vienas iš ryškiausių mažaraštingumo požymių.

Justinas Marcinkevičius viename eilėraštyje rašo: „(…) ačiū, kartoju, ačiū už žodžio skonį burnoj“.Taigi reziumuojant galima teigti, kad žodis turi jėgа, prasmę, vertę ir skonį.

Kalbėti reikia trumpai

Kai kurie vadovai (pareigūnai) turi įprotį kiekviena proga skaityti plačius moralizuojančius pamokymus pavaldiniams. Netgi tuo atveju, jei tokie pamokymai teisingi ir sakomi turint kilnių jausmų, jie dažniausiai klausovui sukelia priešiškа reakcijа, kadangi toks „auklėjimas“ peržengia saikа. Todėl teigiama vadovo kalbos savybė - jos trumpumas, lakoniškumas. Kalbant su pavaldiniais, juo labiau su lankytojais, patariama vengti mokomo tono ir mažiau kalbėti apie save.

Prieš keletа metų Vilniuje vyko tarptautinė mugė. Joje autoriui teko stebėti vieno verslininko pokalbį su užsienio firmos prezidentu bendros įmonės steigimo klausimu. štai to verslininko kalbos dažniausi sakiniai: „Aš su jumis nesutinku“, „Jūs siaurai mаstote“ , „Aš jums įrodysiu“, „Jūs neteisus“, „Jūs už mane du kartus jaunesnis“ (vadinasi , ir kvailesnis), „Išklausykite mane iki galo“, „Jūs ne taip galvojate“, „Jūs klystate“, „Siūlau jums pagalvoti“ …

Suprantama, po tokio pokalbio kontraktas nebuvo pasirašytas.

Sutaupyti žodžiai - tai pirmiausia sutaupytas laikas ir energija. Tačiau rūpi pabrėžti, kad trumpa kalba - tai ne tiek laiko atžvilgiu trumpa, kiek švari kalba, kuri neturi visokių nereikalingų vingių, ekskursų, kitaip tariant - triukšmo.

Daugiažodžiavimas - daugelio mūsų vadybininkų kalbos trūkumas. Nereikalingi žodžiai ir frazės teršia kalbа, ji tampa negyva, nenatūrali. Klausytojas dažnai pameta kalbėtojo minčių gijа, kuri sunkiai skverbiasi per žodžių tankmę. Neatidžios formuluotės, nereikalingi pasikartojimai ir nukrypimai atitraukia dėmesį ir vargina klausytojа. Be to, daugiažodžiavimas dažniausiai rodo ne tik kalbos nedrausmingumа, bet ir tai, kad kalbėtojas neturi gero supratimo, apie kа kalba.

štai keletas mūsų senolių išminties krislų apie trumpos kalbos reikšmę:

Daugiažodžiavimas - lazda, kuria remiasi raišas protas.

Jeigu klausimа, kuriam pakanka minutės, žmogus dėsto penkias, vadinasi, jis linkęs ir į sunkesnį nusikaltimа.

Gudrus patylės ten, kur galima kalbėti, kvailas plepės, kur reikia tylėti.

Ilgos kalbos rėčiu gaudomos, trumpas žodis širdin dedamas.

žodžių jūroje skęsta išmintis. Kuo daugiau žmogus kalba, tuo sunkiau su juo susikalbėti. O reikia!

Romualdas Razauskas

"Transporto pasaulis"
Liepa Nr. 7 (31)

"Linava" informuoja

Bulgarija

Bulgarija

Lenkija

LINAVA

LINAVA

Turkija

Vengrija

Vokietija

Vokietija

Aktualijos

VKTI kontroliuoja sunkiasvores

Gaisrai

AUTOMOBILIAI DEGA, BET LIEPSNOS PALIEKA PėDSAKų

Idėjos

Tikrai praktinis mokymas

Keliai

Naujoji kelių mokesčių sistema Vokietijoje: paprasta ir praktiška

šalies keliai bus kokybiškesni

Nauji modeliai

STRALIS, jo broliai ir pusbroliai

Psichologija

KALBA - žMOGAUS SIELOS VEIDRODIS

Specialioji technika

Nauji kranai iš moderniausios pasaulyje gamyklos

Užsienyje

Chaosas, problemos ir pavojus poilsio aikštelėse

Lietuvoje ir pasaulyje

ADAC - 100 metų jubiliejus

Darbdavių konfederacija siūlo supaprastinti užsakomųjų reisų organizavimo ir vykdymo tvarkа

KraZ - statybų rinkai

Lenkijos ir Lietuvos kelių transporto bendros komisijos posėdiS

NEVAžIUOK NEUžSISEGęS SAUGOS DIRžO!

Pašalinta paskutinė kliūtis lietuviškos kiaulienos

Pasiektas kompromisas

PATIKSLINIMAS

Varžėsi autobusų vairuotojai

Transporto politika

Auga transporto tinklų paklausa

Lietuvos pozicija išdėstyta Liuksemburge

Schmitz Cargobull puspriekabes renkasi vis daugiau vežėjų. Kodėl?

Sėkmingai bendradarbiauja Lietuva ir Norvegija

Žinotina

TRANSPORTO ACQUIS. KAS TAI? (2)

Keleivinis transportas

Bendrovė „VILNIAUS TROLEIBUSAI“ - jauniausia asociacijos narė

Technika

Iš jūros jachtos į - miškavežį

Teisė

Atostogos pagal naujаjį darbo kodeksа

Sveikata

AVARIJOS PRIEžASTIS - AKINIAI

Muziejus

Tikrieji „Volvo“ prasidėjo nuo „titanų“ ir „vikingų“