Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Miunchenas: milijoninis miestas be megapoliui būdingų problemų

Ar gali mieste, kur gyvena per milijoną žmonių ir važinėja beveik tiek pat nuosavų automobilių, nebūti milžiniškų transporto spūsčių? Pasirodo, gali. Tuo turėjo progos įsitikinti Lietuvos keleivių vežėjai, apsilankę Miunchene, Celės Žemutinės Saksonijos akademijos ir asociacijos „Linava“ mokymo centro surengtame keleivinio transporto įmonių vadovams skirtame seminare.

Neišradinėja dviračio

Racionalūs bavarai eismo problemas savo sostinėje sprendžia kompleksiškai, tačiau neišradinėdami dviračio ir neieškodami netradicinių būdų. Kone idealią tvarką mieste užtikrina centralizuotas eismo valdymas bei puikiai išplėtota visuomeninio transporto sistema.

Miunchene keleivius veža metro, tramvajai, priemiesčio traukiniai bei autobusai. Visos transporto priemonės integruotos į gerai sustyguotą vieningą sistemą, kur keleivis nesukdamas galvos tuo pačiu bilietu gali važiuoti bet kuria transporto priemone. Ne veltui apie 50 proc. miestiečių nuolat naudojasi visuomeniniu transportu – taip važiuoti ne tik pigiau, greičiau bei paprasčiau, bet ir neteršiamas miestas, neapkraunamos gatvės. Gal todėl Bavarijos sostinė tampa tokia miela, jauki ir sava jau po pirmojo apsilankymo...

Valdoma centralizuotai

Milijoniniame mieste, kur yra per 800 tūkst. darbo vietų, 2300 kilometrų kelių, iš kurių dvylika kilometrų driekiasi tuneliais, reguliuoti eismą padedaMiuncheno eismo valdymo centras. Pagrindinis jo darbuotojų uždavinys – organizuoti saugų, patogų bei ekologišką eismą mieste, suderinti Miuncheno bei aplinkinių regionų eismo sistemas, stebėti situaciją gatvėse bei keliuose, o susidarius spūstims ar nenumatytoms situacijoms, nukreipti automobilius laisvomis gatvėmis.

Svarbiausias eismo reguliavimo prietaisas gatvėje yra šviesoforas, jų Miunchene – 1100, iš jų 210 skirti pėsčiųjų apsaugai. Šviesoforai Bavarijos sostinėje nežybsi chaotiškai – jie suderinti ir veikia „žaliosios bangos“ principu. Miuncheno eismo valdymo centro vadovų teigimu, nors šią sistemą sudėtinga įdiegti (atstumai tarp šviesoforų nėra optimalūs), tačiau „žalioji banga“ suteikia galimybę taupyti laiką bei pinigus. Iš eismo valdymo centro reguliuojami beveik visi miesto šviesoforai, o artimiausiu metu taip bus valdomas visas tinklas. Miuncheno eismo valdymo centras taip pat reguliuoja tunelių apsaugos bei nukreipimo, stovėjimo vietų aikštelėse informavimo sistemas, informacinius stendus. Aktualūs pranešimai perduodami radijo stotims bei televizijai. Optimizuoti eismo srautą padeda ir internetas – į specialų tinklapį dedama informacija apie tai, kur remontuojami keliai, kur yra grėsmė susidaryti transporto spūstims.

Eismo situacija mieste stebima ištisą parą – dispečerinėje įrengta apie šimtą vaizdus iš įvairių miesto vietų perduodančių ekranų. Iš viso Miunchene yra apie 2 tūkst. eismo stebėjimo taškų, 1400 detektorių, 600 iš jų – greikeliuose. Pasak centro darbuotojų, jų tikslas – ne tik analizuoti padėtį mieste, bet ir ją kontroliuoti bei prognozuoti, užkirsti kelią ekstremalioms situacijoms dar prieš joms atsirandant. Nutikus nenumatytam įvykiui, priemonių jam likviduoti imamasi išsyk, visi darbai stebimi bei kontroliuojami. Miuncheno eismo reguliavimo centro darbuotojai kaupia duomenis apie eismą mieste, dažniausiai pasitaikančius sutrikimus, svarbią informaciją apie vykstančius renginius – visa tai saugoma duomenų banke.

Dar vienas labai svarbus Miuncheno eismo valdymo centro tikslas – užtikrinti prioritetą visuomeniniam transportui. Įrengtos vadinamosios pagreitintos juostos autobusams bei tramvajams, kur vairuotojas iš transporto priemonės gali įjungti žalią šviesoforo signalą. Šiuo metu keturi šimtai šviesoforų valdomi radijo ryšiu iš visuomeninio transporto priemonių. Miuncheno eismo valdymo centro darbuotojų teigimu, pagreitinti maršrutą yra labai brangu – vienam maršrutui parengti visus šviesoforus kainuoja apie 2–3 mln. eurų. Tokios išlaidos apsimoka tik ten, kur autobusai važiuoja labai dažnai. Šiuo metu Miunchene yra penkios greitosios autobusų linijos.

ES direktyvos – neprivalomos

Neapkrauti miesto gatvių lengvaisiais automobiliais padeda ir puikiai sutvarkyta Bavarijos sostinės visuomenino transporto sistema. Tokios miuncheniečiams galėtų pavydėti ne vienas turtingas Europos miestas. Daug ko čia pasimokyti galėtų ir mūsų sostinės „galvos“, metų metais neapsisprendžiančios, kuri panacėja – tramvajus, metro ar anekdotinės oro gondolos – galėtų išgelbėti Vilnių nuo rytinių ir vakarinių spūsčių. Besvarstant vis naujas, brangesnes ir fantastiškesnes, idėjas, situacija sostinės gatvėse nuolat prastėja, patyliukais prasiskolinę ir nedotuojami merdėja autobusų bei troleibusų parkai. Ir ką čia bepridursi: statyti oro pilis, ko gero, lengviau ir paprasčiau, nei vienąsyk imtis realių problemos sprendimo būdų...

Tačiau grįžkime į Vokietiją; visi Miuncheno miesto bei regiono vežėjai integruoti į vieningą sistemą, bet patekimo į rinką sąlygos skirtingos. Bavarijos sostinėje, kaip ir daugelyje kitų Vokietijos miestų, savivaldybei priklausančios visuomeninio transporto įmonės dirba pagal tiesiogiai pasirašytas sutartis su miestu. Miuncheno maršrutams aptarnauti iki šiol nerengiami konkursai, nors, kaip žinia, Europos Sąjungos reglamentas 1191 reikalauja, kad paslaugos, subsidijuojamos iš visuomeninių lėšų, būtų užsakomos viešųjų pirkimų būdu, o daugiau nei 200 tūkst. eurų kainuojančioms paslaugoms pirkti privalu skelbti tarptautinius konkursus.

Vokiečiai neskubėjo vykdyti jiems nepriimtinų ES reikalavimų ir įsileisti į savo rinką užsienio vežėjų: prieš keletą metų jie kreipėsi į ES Teisingumo Teismą dėl reglamento išaiškinimo. 2003-iaisiais gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kokių teisinių ES sаlygų būtina laikytis ir kurios nėra privalomos, pritaikius tam tikras nacionalinėje teisėje numatytas išimtis (Apie tai plačiau rašėme 2005 m. „Transporto pasaulio“ 3-jame numeryje). Remiantis išaiškinimu, kai kuriais atvejais visuomeninio transporto paslaugos gali būti užsakomos tiesiogiai iš savivaldybių įmonių. Tiesa, tai darant privalu laikytis itin griežtų ES Teisingumo teismo išaiškinime nustatytų sаlygų. Jų išvardijama nemažai: užsakymas turi būti aiškus ir skaidrus; iš anksto numatyti aiškūs išlaidų kompensavimo mechanizmai; teisingai nustatytas išlaidų ir kompensacijų santykis; savivaldybės gali kompensuoti tokius nuostolius, kokių patirtų vidutinė gerai organizuota įmonė. Miuncheniečiai, pasinaudodami nurodytomis išimtimis, miesto visuomeninio transporto rinkos iš savo rankų nepaleido. Miesto savivaldybės įmonei priklausančių bendrovių vežėjams išlaidos kompensuojamos iš valstybės bei miesto biudžeto, o priemokos įvairiuose maršrutuose sudaro nuo 20 iki 100 proc. išlaidų. Miuncheno miesto savivaldybė su trylika partnerių turi bendras licencijas maršrutams, sutartyse numatytos kiekvienai įmonei dirbti skirtos valandos ir kilometrai, o maršrutų visuma dalijama tarp kooperacijos partnerių.

Situacija skirtinga

Miuncheno regione situacija kitokia: norėdamos patekti į regioninių vežimų rinką, įmonės privalo dalyvauti konkursuose. Tiesa, konkursai tradiciškai skelbiami tokioms mažoms maršrutų dalims, kad didelėms užsienio kompanijoms juose dalyvauti neapsimoka, todėl konkursus pavadinti tarptautiniais vargu ar derėtų. Taip vokiečiai vienu šūviu nušauna du zuikius: nuo užsieniečių invazijos apsaugo regiono rinkas, be to, tokiu būdu nediskriminuojamos mažosios ir vidutinės privačios keleivių vežėjų įmonės, kurių apsauga – vienas iš prioritetinių konkurso sąlygų reikalavimų.

Vežėjams pateikiamose viešųjų pirkimų sąlygose numatoma, kokios kokybės paslaugos iš jų tikimasi, kokius tarifus privalu nustatyti vienos ar kitos grupės keleiviams, nurodomi reikalavimai transporto priemonėms, personalo kvalifikacijai ir pan. Taip pat apibrėžiama, kokiu tankumu vienu ar kitu maršrutu vežėjui teks važiuoti, numatomi kokybės standartai autobusams ir stotelėms, keleivių informavimo priemonėms, aplinkosaugos, socialiniai standartai. Konkursą skelbianti savivaldybės įmonė savo ruožtu įsipareigoja didžiausią dėmesį skirti objektyvumui, skaidrumui ir nediskriminavimui – gal todėl nuo 1997-ųjų apskųstas tebuvo vienas konkursas, tačiau ir šiuo atveju skundas pasirodė nepagrįstas. Pagrindinis veiksnys, nulemiantis konkurso nugalėtoją, nėra paslaugos pigumas – daugiau dėmesio skiriama kainos bei kokybės santykiui.

Iš viso nuo 1997-ųjų Miuncheno regione skelbta konkursų 10,5 mln. autobusų kilometrų, įvyko apie šešias dešimtis viešųjų pirkimų. Pasak miesto vadovų, rinkos liberalizavimas atvėrė daugiau galimybių nei rizikos, konkursai pasiteisino: dabar už mažesnę kainą keleiviai gauna geresnę paslaugą. Sutaupyta keletas milijonų eurų, geriau išnaudojami įmonių rezervai. Sukurtas kokybės standartas stotelėms, autobusams, vairuotojams. Nuvažiuotų kilometrų skaičius gerokai išaugo, rinkoje atsirado naujų įmonių. Išlaidos vienam keleiviui per šį laikotarpį sumažėjo, mažėjo ir vežėjų priemokos, gaunamos iš savivaldybių.

Privačių įmonių vadovai apie konkursų organizavimą kalbėjo ne taip optimistiškai. Pasak jų, laimėjusi įmonė vežti keleivius pagal nurodytas sąlygas įsipareigoja aštuonerius metus – per šį laikotarpį situacija versle gali kardinaliai pasikeisti. Net jei pateikiant paraišką konkursui pasiūlyta kaina per maža, vežėjas privalo dirbti. Paradoksas: dažnai viešųjų pirkimų konkursams pateikiamos būsimo maršruto kalkuliacijos, kur nėra numatyta nei pelno, nei rizikos procento – vien išlaidos degalams bei užmokestis darbuotojams. Tai verčia privačių įmonių vadovus nuolatos ieškoti naujovių, maksimaliai išnaudoti vidinius išteklius, balansuoti ties išgyvenimo riba. Konkurencija tarp privačių vežėjų labai aštri, iš visuomeninio transporto įmonių reikalaujama aukštų kokybės standartų, o už padarytus nusižengimus griežtai baudžiama. Negana to: Miuncheno mieste dirbančios savivaldybės įmonei priklausančios bendrovės pagal ES teisę neturėtų dalyvauti regioniniuose konkursuose, tačiau šio reikalavimo nepaisoma, jos regionuose įsikūrusioms privačioms įmonėms sudaro papildomą konkurenciją. Tiesa, siūlomos vežimų kainos, kurios pradėjus skelbti konkursus keletą pirmųjų metų buvo itin mažos, šiuo metu stabilizavosi, tačiau, pasak vežėjų, konkurencija tebevyksta labai žemų kainų lygmenyje.

Viskas – keleivių patogumui

Miunchenas – klestintis miestas, čia veikia penkios galingos įmonės, iš kurių didžiausia – BMW. Bavarijos sostinė nuolat plečiasi, dauguma gyventojų susitelkę priemiestyje (Miuncheno regione gyvena apie milijoną žmonių), dirbti jie važiuoja į miestą. Išvengti spūsčių padeda gerai sureguliuota visuomeninio transporto sistema: tiek priemiestinių traukinių, tiek metro, tiek tramvajaus bei autobusų maršrutai suderinti tarpusavyje, visose transporto priemonėse galioja tas pats bilietas.

Visuomeninio transporto sistemą Miunchene bei regione organizuoja bei tvarko Miuncheno transporto ir tarifų susivienijimas „Münchner Verkehrs-und Tarifverbund“ (MVV). Įmonė, įkurta prieš 1972-ųjų Miuncheno olimpiadą, visiškai pasiteisino; dabar Vokietijoje veikia jau daugiau kaip 50 analogiškų bendrovių. MVV priklauso Miuncehno komunalinio transporto įmonei ir „Deutshe Bahn“. Ji yra tarpininkas tarp užsakovo ir vykdančiųjų bendrovių, atsakinga už tarifų sudarymą, rinkodarą, sutartis su vežėjais ir pan.

MVV dirba 70 darbuotojų, bendrovės partneriai – per 50 miesto bei regiono keleivinio transporto įmonių. Anksčiau dirbusios kiekviena sau, įmonės sujungtos į vieningą sistemą, turėjusios savo įvaizdį, dabar važinėja vienoda spalva nudažytais autobusais, pagal tą patį standartą tvarko visuomeninio transporto stoteles.

Tarifų politika

MVV specialistų pareiga – teikti visuomenėje ne itin populiarius sprendimus didinti važiavimo kainas. Tarifai peržiūrimi kartą per metus. Vokietijoje galioja vadinamasis transporto indeksas, kuriuo remiamasi didinant važiavimo visuomeniniu transportu tarifus. Tačiau, pasak MVV vadovų, bilietai paprastai branginami mažiau, nei didėja transporto indeksas. Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio važiavimo kainas ketinama kelti 3,8 proc., o indeksas per pastarąjį laikotarpį išaugo 6–8 proc. Didinant tarifus, atsižvelgiama ir į infliaciją, bedarbių skaičių, regiono ekonominę plėtrą.

Šiuo metu Miuncheno mieste bei regione 70 proc. pajamų surenkama iš keleivių už parduodamus bilietus, 30 proc. skiria miesto bei regionų savivaldybės ir Bavarijos bei Vokietijos valdžia. Įmonėms sumokama 100 proc. jų patirtų išlaidų – jei savivaldybė numato lengvatas ar nutaria nedidinti tarifų, ji už tai vežėjams sumoka iš savo biudžeto. Vokiečių vežėjai, ko gero, net blogiausiame sapne negalėtų susapnuoti mūsuose susiklosčiusios situacijos – valdžios atstovai geraširdiškai apdalija lengvatomis vis naujas visuomenės grupes, net nesivargindami nuspręsti, iš kokių lėšų už jų teikimą bus kompensuojama vežėjams...

Miuncheno regionas padalytas į keturias tarifų zonas, šios savo ruožtu – dar į keletą. Bilietai įvairiausių rūšių: vienkartiniai vienam važiavimui, vienai ar keletui dienų, savaitei, nuolatiniai su specialiais pasiūlymais tiems, kurie važiuoja dažnai. Vienkartinio bilieto kaina neišvažiuojant iš vienos zonos – 2,2 euro, vienas važiavimas per tris zonas – 6,90 euro. Yra ir vadinamieji juostiniai bilietai, kurių kiekvieną dalį atskirai keleivis pasižymi važiuodamas vis nauju maršrutu. Nuolaidos taikomos moksleiviams bei studentams, už jas priemokas vežėjai gauna iš valstybės. Žmonės su negale važiuoja nemokamai, jie suskaičiuojami rengiant keleivių apklausas. Už jų vežimą keleivinio transporto įmonėms taip pat sumokama iš biudžeto.

Nuolaidos taikomos ir pagyvenusiems žmonėms, tačiau jos galioja tik nuo 9 val. ryto – pasibaigus rytiniam pikui. Nuo šio laiko galima įsigyti ir pigesnį vienkartinį važiavimo bilietą visiems kitiems keleiviams.

Pigiausias nuolatinis bilietas Miuncheno mieste važiuoti ne visą dieną kainuoja 57,70 euro, brangiausias – 165 eurai mėnesiui. Yra pasiūlymų paketai: futbolo bilietas drauge su visuomeninio transporto bilietu, kai į renginio bilietą integruota ir transporto priemonės kaina. Vis daugiau keleivių įsigyja metinį bilietą, jis pigesnis, nes sumokama tik už 10 mėn. važiavimą: taip kompensuojamas atostogų laikotarpis, be to, keleivis skatinamas naudotis visuomeniniu transportu. Ateityje planuojama įdiegti semestro bilietą studentams, specialų tarifą mažas pajamas gaunantiems asmenims. Visi bilietai popieriniai – apie elektroninio diegimą miuncheniečiai kol kas negalvoja.

Per dieną miesto maršrutuose už bilietus surenkama 1,6 mln. eurų: 58,6 proc. sudaro lėšos už nuolatinius, ir 41,4 proc. – už vienkartinius bilietus. Pasak MVV vadovų, paskirstyti pinigus beveik 60-čiai partnerių yra tikras galvos skausmas – kiekviena iš įmonių nori gauti kuo didesnę dalį. Norint pinigus padalinti kuo teisingiau, skaičiuojami atskirų transporto rūšių keleiviai. Tam transporto priemonėse sumontuoti infraraudonųjų spindulių davikliai, reaguojantys į įlipančiojo veido šilumą. Jų prie kiekvienų durų yra po du: vienas nukreiptas į salono vidų, kitas – į išorę. (vienam autobusui su ketveriomis durimis tokia įranga kainuoja apie 8 tūkst. eurų). Gauti rezultatai derinami su parduotų bilietų skaičiumi: kokią atkarpą kuria transporto rūšimi keleivis važiavo, bilieto kaina dalijama iš atstumo, taip kiekvienai transporto rūšiai skiriama atskira pinigų dalis. Tuomet pinigai paskirstomi vežėjų įmonėms.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Liepa Nr. 7 (91)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Vežėjų akcija “STOP degalų kainų augimui” – naujų galimybių siekio pradžia

Egzotika

Į trasą išvažiuoja... robotai

Inovacijos

Cargo.LT– transporto ir krovinių birža

Jubiliejus

Valstybinė kelių transporto inspekcija paminėjo 15 metų sukaktį

Keliai Keleliai

„Unimog“ – vasaros kelių priežiūrai

Nauji modeliai

Švediškoji racionalizacija

Švediškoji racionalizacija

Patirtis

Metro pelningumą teks įrodyti

Perspektyvos

Miunchenas: milijoninis miestas be megapoliui būdingų problemų

Servisas

Naujos technologijos – nauji ir gedimai

Tendencijos

“Volkswagen” su MAN ir “Scania” – darnios plėtros kursu

Užsienyje

BMW – Bavarijos pasididžiavimo simbolis

Lietuvoje ir pasaulyje

Transporto priemonių, atvežtų iš JAV, registravimas

Transporto politika

Tikėtis malonių iš ES neverta

Technika

„Rainbow Ultima“ – moderniausia automobilių plovimo technologija

Muziejus

Degalų trūkumas ir kūrėjų fantazijos