Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Švediškoji racionalizacija

Švediškoji racionalizacija

Birželio viduryje “Volvo Trucks” Geteborge pristatė naujausius savo gaminius. Sąmoningai nevardiju nei sunkvežimių, nei variklių modelių, nes žodis “naujas” šiais laikais vartojamas gana dviprasmiškai: netgi “Metų sunkvežimio”, “Metų autobuso” arba “Metų transporterio” komisijai dabar pirmiausia tenka išsiaiškinti, ką gamintojas pristato – iš tikrųjų naują gaminį ar daugiau ar mažiau modernizuotą senąjį...

Kęstutis Bruzgelevičius

“Volvo” lieka “Volvo”

Klausimas, ką pristatys “Volvo”, nedavė ramybės dar namuose, nes spaudoje tai šen, tai ten šmėkšteldavo informacija, kad ši bendrovė kuria naujus rudenį Hanoverio parodoje IAA debiutuosiančius modelius, tačiau labai neaiškiai buvo šnekama, kuo jie bus nauji. Iš patirties žinau, kad žodis “naujas” šioje pramonės šakoje dažnai vartojamas ir suvokiamas toli gražu ne vienodai: pristatomas gaminys gali būti iš esmės naujas modelis arba senesniojo evoliucija. Išsiaiškinti, kas ir kaip, tradiciškai vykstu į šių sunkvežimių gimtinę – Geteborgo miestą Švedijoje.

Tačiau ir po pristatymo su bandomuoju važiavimu vienareikšmį atsakymą pateikti nėra lengva. Iš esmės dizainą vertinčiau kaip vežėjų ir vairuotojų šiandienos ir rytojaus poreikius atitinkančią evoliuciją. Visų sunkvežimių profilis liko tas pats. Ryškesni išorės pokyčiai matomi FH16 ir FH modeliuose: įkrypi priekinių žibintų blokai dabar padalinti į dvi dalis: vienoje – pagrindiniai su stilingu V formos šviečiančiu gabaritinių žibintų apvadu, kitoje – rūko žibintai bei posūkio kampu pasukami žibintai, atnaujintas priekinių grotelių dizainas, naujas “Globetrotter” ženklas. Visiškai naujas interjeras, ko gero, bus tik tiems, kas nesėdėjo “Volvo” vilkikuose: jo puikios dizaino tradicijos ir ergonomika skrupulingai išlaikyta, tad tie, kam tai prie širdies, ne tik kad nenusivils, bet ir maloniai nustebs atradę daugybę dalykų, apie kuriuos anksčiau buvo galima tik pasvajoti. Tad galima drąsiai tvirtinti: tikrosios naujienos – tai nauji jėgos agregatai, pagalbinės sistemos ir “Volvo”paslaugos”. Kai kas iš šių naujienų sunkvežimiuose pradėta montuoti pirmą kartą pasaulyje (pvz., vairuotojų budrumo stebėjimo sistema arba ESP sunkvežimiams su priekaba). Vežėjai ir vairuotojai įvertins naują “I-Synk” automatizuotą transmisiją modeliui FL, naują D11 variklį ir didesnę LXL kabiną FM modeliui, lietaus jutiklį, pagalbinę važiuojamosios dalies juostos keitimo sistemą, saugos tarnybos paslaugas, mokymus vairuotojams ir kitas svarbias naujienas. Tačiau susipažinus su visomis šiuose sunkvežimiuose pateiktomis naujovėmis, galima nuraminti “senųjų” “Volvo” gerbėjus: šios markės sunkvežimiai liko ne tik tokie pat puikūs ir techniniu požiūriu patikimi, tačiau ir praturtėjo naujų sistemų bei mechanizmų, kurie juos daro dar labiau funkcionalesnius, erdvesnius ir komfortiškesnius. Tačiau apie viską – iš eilės.

Modernizuoti vienus iš geriausių pasaulio sunkvežimių – nelengvas uždavinys, juolab kad techninės naujovės net tokiose galingose kompanijose kaip “Volvo” nedygsta tarsi grybai po lietaus. Tačiau visada yra agregatų bei mechanizmų, kuriuos ir galima, ir reikia tobulinti, sistemų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių anksčiau nebuvo įdiegtos. Pagaliau nuolat keičiasi mūsų supratimas apie žmogų, jo darbą, komforto sąlygas, o tai irgi reikalauja tam tikrų permainų. Kaip teigė gamintojai, būtent jos ir nulėmė naujovių atsiradimą. Šį kartą didžiausias dėmesys buvo skirtas FM ir FH serijos mašinų kabinos interjerui, distribucinio sunkvežimio FL naujai automatizuotai pavarų dėžei “I-Sync” bei naujam 10,8 l varikliui D11. Permainų poreikis - akivaizdus. Viena iš priežasčių – sunkvežimių vairuotojų trūkumas tampa vis didesne problema Europoje. Kasmet vien Švedijai reikia 7000 naujų vairuotojų – tai daugiau nei 6 procentai visos šalies darbo jėgos. IRU tyrimai rodo, kad kai kuriose šalyse šis rodiklis yra net 15 procentų. Atsižvelgdama į tai, „Volvo“ vis didesnį dėmesį kreipia į sunkvežimių vairuotojo profesijos populiarinimą. Geresnė kabina, naujos efektyvumo bei saugumo technologijos ir yra svarbiausios naujienos, kurias „Volvo Trucks“ pristatė kartu su naujais techniniais, dizaino bei ergonomikos sprendimais atnaujintais sunkvežimiais. O naujo variklio prireikė todėl, kad “Volvo” motorų rikiuotėje jau kuris laikas tarp “mažylių” 7 bei 9 l variklių ir 13 bei 16 l “dičkių” žiojėjo spraga. Ją FM modeliuose nesunkiai užpildydavo ir D13-asis su silpnesniais 360, 400 ir 440 AG varikliais, tačiau kam montuoti didelį ir sunkų 13 l variklį ten, kur visiškai pakaktų ir mažesnio bei lengvesnio 11 l? Tad kaip švedams pavyko įgyvendinti tai, kas pamažėle brendo nuo kiekvieno modelio vos ne premjeros laikų?

Pradėkime nuo populiariausio Lietuvoje modelio FH: daugybė mūsų vairuotojų leidžia juose dienas ir naktis, tad daug kam rūpės, kas juose siūloma nauja.

Nauja viltis – ergonomika

Iš karto reikėtų pasakyti, kad kone visos naujovės susijusios su racionalizacija. Neišsigąskite šio žodžio – su tarybinių laikų racionalizacija, gaminio savikainą atpigindavusia, tačiau ir kokybę gerokai suprastindavusia, švediškoji racionalizacija neturi nieko bendro. Pirmiausia todėl, kad šios uždavinys – padaryti viską, kas šiuo metu įmanoma, kad vairuotojui būtų lengviau ir saugiau dirbti bei jaukiau ir patogiau ilsėtis. Tokios racionalizacijos kertinis akmuo – ergonomika, tad šiuo požiūriu buvo peržiūrėta ir perdaryta daugelis tiek sunkvežimio valdymo elementų, tiek komforto įrangos. Vienus iš jų pastebi vos tik įlipęs į kabiną, kiti – paslėpti kas kur, tad apie vienų veiklą sužinai atskiriems prietaisams ar sistemoms įsijungus, o apie kitų egzistavimą net neįtari, nes jie, kaip, pavyzdžiui, ESP, veikia nepriklausomai nuo vairuotojo valios. Tad konkrečią kalbą apie konkrečias naujoves ir pradėkime nuo to, kas pastebima iš karto.

Pirmiausia į akis krinta nauji dizaino elementai, turintys didelės praktinės svarbos. Pavyzdžiui nauja daiktadėžių konstrukcija. Esmė ne jų tūris, o išdėstymas ir funkcionalumas. Štai, pavyzdžiui, ankstesnių laidų vilkikuose FH12 žmogus, kildamas iš keleivio sėdynės, beveik visada turėdavo gražią progą atsitrenkti galva į kabinos palubėje įtaisytą daiktadėžę – išbandžiau tai ne kartą savo kailiu. Dabar, kai pakeista daiktadėžių konstrukcija ir ankstesnė jų atidarymo kryptis (iš horizontalios pakeista į vertikalią), toks pavojus gerokai sumažėjo, kaip ir galimybė ant grindų iškristi nelabai tvarkingai ten sumestiems daiktams. Labai praktiški ir daiktadėžių virš apatinės miegamosios vietos dangčiai su specialiai tam reikalui suformuotais skyreliais smulkesniems daiktams susidėti. Patirtis parodė, kad jei tik kuris nors kelionėje būtinas daiktas neturi tinkamos “registracijos” vietos, jo paieška paprastai tiesiog proporcinga reikalingumui tuo metu, todėl absoliučiai teisūs tie gamintojai, kurie tokiems daiktams (netgi, atrodytų, elementariems, pvz. tušinukas, prožektorius, rankinio stiklo valytuvo kotas) numato fiksuotas jų vietas. Žinoma, galima pasakyti, jog visa tai – smulkmenos, tačiau iš jų nemaža dalimi susideda mūsų gyvenimas, ir smulkmenos jį arba palengvina, arba apkartina. Todėl visi kelionėje būtini daiktai dabartinėse “Volvo” kabinose turi savo vietas ir yra lengvai pasiekiami.

O štai apie naujuosius gultus net ir labai skeptiškai nusiteikęs nepasakysi, kad jie – smulkmena: vieną kitą naktį dorai nepailsėjęs, ilgai keiksi jų konstruktorius. Gultų nauja konstrukcija, ties viduriu jie išplatėja, kad reikalui esant ant jų būtų patogu ir atsisėsti, o už keleivio krėslo esanti dalis gali būti atlenkta norimu kampu - patogiau pailsėti neatsigulus. Panašiai sukonstruotas ir keleivio krėslas: jis gali pasisukti 90 laipsnių kampu į kabinos vidų, o atlošas atsilenkia 15 laipsnių kampu – taip patogiausia žiūrėti į virš kairiųjų kabinos durų įmontuoto plokščio televizoriaus ekraną. Šalia keleivio krėslo centrinėje konsolėje atsirado stalčiukas dokumentams ir kitiems plokštesniems daiktams bei nedidukė tinkleliu aptverta kišenė, tad viskas bus po ranka ir nesimėtys kur pakliuvo. Prie ergonomikos laimėjimų galima priskirti ir kabinos apšvietimo valdymą: baltos ir raudonos šviesos intensyvumas salone dabar gali būti reguliuojamos iš pultelių ir ant centrinės konsolės, ir ant galinės sienutės šalia apatinio gulto.

Tačiau šį kartą kur kas reikšmingesni dalykai esti ten, kur jų nesimato. Juolab kad vieni iš jų atsiranda pirmą kartą sunkvežimių kūrimo istorijoje, kiti dar tik ateina į rinką. Iš pastarųjų sprendimų – žibintai, apšviečiantys kelią posūkio kryptimi, tokius kol kas turi tik MAN ir “Volvo” didieji sunkvežimiai. O štai “Vairuotojo budrumo stebėjimo” bei “Važiuojamosios kelio juostos keitimo” pagalbines sistemas švedai pasiūlė pirmieji pasaulyje. Pirmosios priedermė – išstudijuoti įprastą konkretaus vairuotojo darbo manierą ir ją nuolat lyginti su elgesiu realiuoju laiku. Kadangi žmogaus elgesys kinta priklausomai nuo nuovargio stiprumo, sistema, aptikusi reikšmingus pokyčius, gali vairuotojui pasiūlyti pailsėti. Kol kas jos siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir suformuluoti klausiamaja forma – “Ar ne metas pailsėti?”. Ar jai bus suteikta didesnių “juridinių galių”, matyt, paaiškės po to, kai bus pamatyta, kiek ji efektyvi. Užtat važiuojamosios kelio juostos keitimo sistema taps vairuotojo didžiausia pagalbininke mieste, nes virš keleivio durelių sumontuoti veidrodžiai neapima visos “aklosios zonos” ir dėl sferinio paviršiaus menkai informuoja apie atstumus tarp transporto priemonių. Miniatiūrinis radaras ne tik pastebi kairėje sunkvežimio pusėje važiuojantį automobilį, bet garsu ir LED lemputės signalu vairuotoją informuoja apie jį, tad galima tikėtis, jog šoninių susidūrimų tarp mašinų ateityje ženkliai sumažės. Dar viena naujiena: iki šiol ESP, neleidžiančią autotraukiniui apsiversti ar susiskersuoti, buvo galima įrengti tik 4x2 vilkikuose, o dabar pirmą kartą pasaulyje tai galima daryti ir ratų formulės 6x2 sunkvežimiuose su priekaba. Kol kas abiejų šių sistemų išbandyti nepavyko: bandomieji važiavimai buvo gan trumpi ir vyko uždaroje teritorijoje, tad teks pasitikėti konstruktorių pažadais.

Mažesniam – mažesnis

Švedų motoristų “naujagimis” D11, skirtas FM serijos sunkvežimiams, pasaulį išvydo, kai didžiojo septyneto kiemas jau buvo pilnas panašaus amžiaus “vaikų”: IVECO turi – 10,3 litro, MAN – 10,5 , “Scania” – 10,6 , “Renault” kiek didėlesnį 11,1 darbo tūrio variklius, puikiai pasiteisinusius regioniniuose vežimuose. Mažesni ir lengvesni (D11 už D13 lengvesnis 140 kg) tokie varikliai galingumu ir sukimo momentu ne kažin kiek atsilieka nuo didesnio litražo broliukų, o krovinį savo svorio sąskaita gali vežti didesnį ir kuro naudoja mažiau. Savaime suprantama, toks variklis turėjo atsirasti ir “Volvo” šeimynoje. Tam, kad artimiau susipažintume su juo, prašyte prašosi paralelė su silpnesniaisiais 13 l šios modifikacijos varikliais.

D13 Galingumas (AG) Sukimo momentas (Nm) Apsukos (aps./min.)

12,8 l 360 1800 950 - 1400

400 2000 1050-1400

440 2200 1050-1400

D11 390 1880 1000-1400

10,8 l 430 2100 1100-1300

Kaip matome, varikliai galios parametrais skiriasi nežymiai, o “I-Shift” pavarų dėžė daro juos beveik nepastebimus. Galbūt vienintelis ryškesnis skirtumas – garsiojo variklinio stabdžio VEB+ galios nuostoliai: D13 sugeba pasiekti 375 kW esant 2300 aps./min., o D11 įstengia tik 290 kW ir dar esant 100 aps./min. didesnėms apsukoms. Vadinasi, intensyviau stabdant “I-Shift” turės labiau pažeminti pavaras laipsniu ar netgi keliais, o tai neišvengiamai turės įtakos sunkvežimio dinamikai.

Taigi dabar vežėjai, dirbantys vietinių bei regioninių gabenimų rinkoje, atsižvelgdami į savo poreikius, turi kur kas didesnę galimybę rinktis sunkvežimį pagal variklio litražą bei sukimo momentą. D11-ojo kūrimui “Volvo” motoristai panaudojo tą pačią platformą, kaip ir D9, D13 ir D16, todėl šis variklis yra su tiesiogiu kuro įpurškimui bei SCR išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Alyvos keitimo intervalas naujuosiuose varikliuose – 100 tūkst. km. Kelyje vilkikai su naujaisiais motorais važiavo nė kiek ne prasčiau negu su D13, tačiau skirtumas tarp 390 ir 430 AG variklių vis dėlto jautėsi, ypač kylant į kalną. Užtat lygumoje toks junginys atrodė greitesnis ir manevringesnis, tačiau kol kas tai įspūdžiai iš važinėjimo tik uždaroje Democentro teritorijoje. Beje, naują “Globetrotter LXL” kabiną dabar turės ir FM serijos sunkvežimiai. Ji bus 150 mm aukštesnė negu kituose FM modeliuose ir tokia pat patogi, kaip ir vyresniųjų “brolių” FH.

Nauja atmaina

“I-Shift” automatizuotosios pavarų perjungimo sistemos sėkmė (Vakarų Europoje apie 60 proc. “Volvo” vilkikų perkami su jomis) konstruktorius paragino greičiau tokią kurti ir “Volvo” “mažyliams” – distribuciniams sunkvežimiams FL. Tiesą sakant, labai nustebau jos neradęs miestui skirto sunkvežimio premjeros dieną, juk čia ji kur kas labiau reikalingesnė, negu greitkeliais lakstančiuose vilkikuose. Priežastis, ko gero, paprasta: kadangi naujiems FL serijos sunkvežimiams buvo panaudotas vokiškas “Deutz” 7 l variklis, suderinti jį su “I-Shift” pasirodė nelengva, tad teko kurti naują automatą. Iš principo “I-Synk” – toks naujojo automato vardas – tokia pati kaip ir “I-Shift” automatizuota mechaninė šešių laipsnių pavarų dėžė, kurioje pavaras junginėja programinė įranga. Vienintelis akivaizdus skirtumas – neliko įprastos svirtelės šalia vairuotojo krėslo. Jos funkcijas perėmė miniatiūrinė svirtelė po vairu, turinti tik dvi pozicijas N ir D, o važiavimui atgalios dar būtina pasukti toje svirtelėje įmontuotą žiedą. Valdymas labai patogus ir paprastas, o apie važiavimo kokybę kol kas sunku spręsti, reikėtų bent valandėlę pasisukinėti po miestą. Gamintojai tvirtina, kad ši automatizuota pavarų dėžė gana greit atsipirks mažesnių kuro sąnaudų bei išlaidų sankabos techninės priežiūros bei remontui dėka.

Suprasdamas, kad nuolatinis technikos atnaujinimas yra labai svarbu, tačiau to vis dėlto nepakanka efektyviam vežėjų darbui, “Volvo” koncernas sukūrė plačią mokymų programą sunkvežimių vairuotojams, paremtą realiomis darbo situacijomis ir eismo sąlygomis. Iki šiol “Volvo” klientams siūlė ekonomiško vairavimo kursus, apie kuriuos plačiau rašėme praeitame žurnalo numeryje, o dabar bus siūloma visa mokymo programa, apimsianti praktiškai visus sunkvežimių vairuotojo darbo aspektus – nuo ekonomiško vairavimo iki saugumo priemonių kelyje ir poilsio aikštelėje. Juk kasmet kriminalinės veiklos dėka vežėjai patiria apie 8 milijardus eurų nuostolių. Tačiau visa tai – jau atskiro pokalbio tema.

Kęstutis BRUZGELEVIČIUS

"Transporto pasaulis"
Liepa Nr. 7 (91)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Vežėjų akcija “STOP degalų kainų augimui” – naujų galimybių siekio pradžia

Egzotika

Į trasą išvažiuoja... robotai

Inovacijos

Cargo.LT– transporto ir krovinių birža

Jubiliejus

Valstybinė kelių transporto inspekcija paminėjo 15 metų sukaktį

Keliai Keleliai

„Unimog“ – vasaros kelių priežiūrai

Nauji modeliai

Švediškoji racionalizacija

Švediškoji racionalizacija

Patirtis

Metro pelningumą teks įrodyti

Perspektyvos

Miunchenas: milijoninis miestas be megapoliui būdingų problemų

Servisas

Naujos technologijos – nauji ir gedimai

Tendencijos

“Volkswagen” su MAN ir “Scania” – darnios plėtros kursu

Užsienyje

BMW – Bavarijos pasididžiavimo simbolis

Lietuvoje ir pasaulyje

Transporto priemonių, atvežtų iš JAV, registravimas

Transporto politika

Tikėtis malonių iš ES neverta

Technika

„Rainbow Ultima“ – moderniausia automobilių plovimo technologija

Muziejus

Degalų trūkumas ir kūrėjų fantazijos