Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Bendrovė „VILNIAUS TROLEIBUSAI“ - jauniausia asociacijos narė

šiais metais asociacijos „Linava“ Keleivinio

transporto sekcijа papildė šešiasdešimt

penktasis narys - kandidatu į asociacijos narius

tapo UAB „Vilniaus troleibusai“. Dviejuose

didžiuosiuose Lietuvos miestuose

esantys troleibusų parkai šalia savų

specifinių, sprendžia ir tas pačias problemas

kaip visos šalies keleivinio transporto įmonės.

Kuo gyvena naujausia ir bene didžiausia

asociacijai priklausanti sostinės keleivino

transporto bendrovė, patenkanti ir į didžiausių Lietuvos įmonių dvidešimtukа, kalbamės su „Vilniaus troleibusų“ generaliniu direktoriumi Jonu BAGDONAVIčIUMI.

- Lietuvoje troleibusai važinėja tik Vilniuje ir Kaune. Kaip ir kada sostinėje atsirado šios transporto priemonės?

- Pirmieji troleibusai maršrutu Stotis - Antakalnis į Vilniaus gatves išriedėjo 1956-ųjų lapkričio 6-аjа. Nutiesus pirmаjа troleibusų linijа, sostinei nupirktos aštuonios naujos čekiškos transporto priemonės. Antakalnio mikrorajone, žolyno gatvėje, pastatytas dabartinis I troleibusų parkas.

Plečiantis sostinei, daugėjant gyventojų, troleibusų linijų bei transporto priemonių, 1985-aisiais pastatytas ir II troleibusų parkas Ozo gatvėje. Skirtingose sostinės vietose įsikūrusiuose parkuose aptarnaujama bei laisvalaikiu „ilsisi“ maždaug po lygiai transporto priemonių. Iš viso įmonė šiuo metu turi 302 troleibusus. Jie keleivius veža 18 maršrutų. Linijų ilgis - 418 kilometrų. Beveik visi troleibusai yra pagaminti čekijoje, keleivius vežioja tik vienas lenkų gamybos „Jelzc“ troleibusas. Vidutinis parke eksploatuojamų transporto priemonių amžius - 14 metų.

Per dienа visi troleibusai nuvažiuoja 48 375 km ir perveža apie 363 000 keleivių.

- „Vilniaus troleibusai“ - ne tik didžiausia keleivių vežėjų bendrovė, pagal darbuotojų skaičių ji yra viena iš didžiausių įmonių Lietuvoje. Kiek darbuotojų aptarnauja troleibusus, kokius darbus, šalia keleivių vežimo, dirbate, ar užsiimate papildoma veikla?

- įmonėje iš viso dirba apie 1400 darbuotojų, iš jų 606 vairuoja troleibusus. Kai prireikia naujų vairuotojų, juos rengiame savo įmonės mokymo bazėje - niekur kitur išmokti vairuoti troleibusа nėra galimybių. Vežti keleivius troleibusu gali ne jaunesnis nei 21-erių metų žmogus, gavęs T kategorijos vairuotojo pažymėjimа, neduodantį teisės vairuoti jokios kitos transporto priemonės.

Apie 150 darbuotojų dirba remonto dirbtuvėse. Prižiūrėti troleibusų parkа - tai prižiūrėti ne vien tik transporto priemones. Kasdienės priežiūros reikia kontaktiniams elektros tinklams, pastotėms, įrengimams. Patys mokome ir troleibusų techninę įrangа remontuojančius specialistus.

Jau keletа metų parkas negauna naujų transporto priemonių. Kaip žinia, keleivinio transporto priemonės gerokai brangesnės už krovinines, o troleibusas - dar 30-40 proc. brangesnis už autobusа. Paskutiniai nauji troleibusai į Vilnių atvyko prieš 3,5 metų. Transporto priemonių parkas sparčiai sensta, tad prieš porа metų I parke įrengėme troleibusų remonto linijа. čia jau seniai savo amžių nugyvenusi transporto priemonė yra visiškai atnaujinama. Nuo kėbulo nuimamos senos prarūdijusios skardos, sutvirtinamos konstrukcijos, karkasas padengiamas nauja cinkuota, polimerais dengta skarda. Metalinės skardos ne suvirinamos, kaip senuosiuose originialiuose troleibusų modeliuose, bet suklijuojamos. Tai - pažangi technologija, naudojama gaminant naujus troleibusus, tad taip suremontuotas kėbulas yra tvirtesnis nei buvo naujas. Troleibusas nudažomas, sudedamos iš specialios faneros pagamintos grindys, jos padengiamos drėgmei atsparia danga. Sumontuojamos atnaujintos sėdynės. Taip kapitaliai suremontuotos transporto priemonės turėtų tarnauti dar apie dešimtį metų. Visai neseniai į miesto gatves išriedėjo visiškai atnaujintas1981-aisiais pagamintas troleibusas, kurį remontuodami pasistengėme išlaikyti kuo autentiškesnę išorės bei vidaus įrangа.

Per mėnesį remonto dirbtuvėse sutvarkomi maždaug šeši troleibusai, vieno atnaujinimas kainuoja apie 80-100 tūkst. litų. Remontui atitenka ir iš reklamos ant troleibusų gaunamos lėšos - per metus už šios paslaugos teikimа surenkame maždaug 0,5 mln. litų. Nuomojame savo transporto priemones norintiems originaliai švęsti vestuves, gimtadienį ar kitа išskirtinę šventę.

- Kodėl būtent dabar nutarėte tapti asociacijos „Linava“ narę?

- Stojimas į asociacijа mums tebuvo formalumas. Jau seniai dalyvavome beveik visuose „Linavos“ Keleivinio transporto sekcijos renginiuose, išvykose, kelionėse į parodas bei seminarus. Tiesiog buvo toks laikotarpis, kai reikėjo taupyti kiekvienа centа, o pradinis įnašas bei nario mokestis atrodė nemaži pinigai.

šiuo metu tik asociacija „Linava“ rūpinasi keleivinio transporto būkle Lietuvoje. Keleivinio transporto sekcija atstovauja vežėjams įvairiose valdžios institucijose. Labai dažnai nerandame supratimo Susisiekimo ministerijoje, kuri, atrodo, turėtų būti didžiausia mūsų pagalbininkė, o asociacija „Linava“ mus visada remia ir palaiko.

- Visuomeninis transportas Lietuvoje dirba nuostolingai. Didieji sostinės keleivių vežėjai yra ir didžiausi valstybės skolininkai. Kokia šiuo metu troleibusų parko finansinė būklė?

- Lyg ir turėtume dirbti pelningai, kadangi vežame daug keleivių, visi maršrutai, skirtingai nei autobusų, važiuojančių ir į atkampiausias vietoves, driekiasi per centrа bei tais rajonais, kur gyvena daugiausia miestiečių. Tačiau ir šiais metais planuojame apie 7-8 mln. litų nuostolių. Iš viso įmonė šiuo metu įvairioms institucijoms skolinga apie 28 mln. litų. Savo ruožtu valstybė už pervežtus lengvatomis besinaudojančius keleivius mums skolinga apie 60 mln. litų, deja, šios skolos pripažinti nenori. Pastaraisiais metais mūsų skolos šiek tiek sumažėjo - mokesčių inspekcija nurašė delspinigius, savivaldybė perėmė skolas UAB „Vilniaus energija“, atsiskaitėme už elektros, šilumos tiekimа. šiais metais priimtas kompensavimo už vežėjų patiriamus nuostolius aptarnaujant nepelningus maršrutus įstatymas, tačiau neaišku, ar gausime kompensacijas, kadangi sostinės biudžete pinigų tam nenumatyta. Nuostoliai galėtų būti mažesni, jei troleibusams į pirmаjį reisа nereikėtų išvažiuoti labai anksti ir į parkа sugrįžti labai vėlai, kai tevažiuoja vienas kitas keleivis. štai tokiu paros metu labiausiai ir praverstų privatininkai su nedideliais mikroautobusais, deja, jie pradeda važinėti kur kas vėliau ir baigia darbа daug anksčiau nei visuomeninis transportas.

Troleibusai šiuo metu veža maždaug 65 proc. visų besinaudojančių visuomeniniu transportu vilniečių. Tačiau visos surinktos už bilietus lėšos keliauja į bendrа „katilа“ su „Vilniaus autobusais“, vėliau paskirstomos abiems įmonėms po lygiai. Jei gautume savo uždirbtаjа dalį, manau, dirbtume pelningai.

- Artėjant stojimo į Europos Sаjungа datai, vis dažniau kalbama ir apie keleivinio transporto įmonių privatizavimа. Ar manote, kad tai būtų geriausia išeitis miestui bei jo gyventojams?

- Prakalbus apie visuomeninio transporto įmonių privatizavimа, visada prisimenu posakį: ne tada panelė išteka, kai panori, o tada, kai susiranda jaunikį. Keleivinio transporto bendrovės bus privatizuotos tik tada, kai joms atsiras pirkėjas. Mūsų įmonė su visa žeme, pastatais bei transporto priemonėmis kainuotų apie 200-300 mln. litų. žinoma, būtų gaila, jei sostinės keleivinio transporto įmonės atitektų konkursа laimėjusiam užsienio vežėjui - tokiu atveju visos visuomeniniam transportui iš Lietuvos biudžeto mokamos dotacijos bei kompensacijos iškeliautų į kitа šalį. Jeigu būtų sureguliuoti šiuo metu mūsų verslа reglamentuojantys įstatymai ir gautume visus mums priklausančius pinigus iš valstybės bei savivaldybių biudžetų, manau, galėtume atnaujinti transporto priemonių parkа ir dirbti pelningai.

- Tradicinis klausimas: kokiа matote visuomeninio transporto ateitį Lietuvos sostinėje?

- Nors troleibusų maršrutai apraizgę bemaž visа Vilnių ir sostinės gyventojai šiа transporto priemonę mėgsta, šiuo metu mūsų teikiama paslauga dar nepatenkina miestiečių poreikių. Piko valandomis troleibusai dažnai važinėja perpildyti, senos transporto priemonės lūžta bei genda. Mano nuomone, visuomeninio transporto situacija Vilniuje iš esmės turėtų pagerėti nutiesus mieste moderniojo greitaeigio tramvajaus linijas. šiuo metu visuomeninio transporto parkai, įsigiję naujų transporto priemonių, dar sugebėtų patenkinti miesto gyventojų poreikius, tačiau ateityje, sostinei plečiantis, nei autobusai, nei troleibusai nebeįstengs vežti visų keleivių. Tik tokia talpi transporto priemonė kaip tramvajus piko valandomis galėtų vežti didelius keleivių srautus. Atsiradus tramvajaus linijoms, kitų transporto priemonių paskirtis būtų atvežti keleivius iki tramvajaus bėgių. Ten, kur yra nutiestos kontaktinės linijos, važiuotų troleibusas, tolimesniais maršrutais - autobusas, o ten, kur nedaug keleivių - užtektų ir mikroautobuso. Ar tai bus įgyvendinta - parodys ateitis. šiam projektui reikia didžiulių investicijų ir kol kas neaišku, ar Vilniaus miestui pavyks jas gauti iš Europos Sаjungos fondų.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Lina JAKUBAUSKIENė

Vidmanto KLIUKO nuotraukos

"Transporto pasaulis"
Liepa Nr. 7 (31)

"Linava" informuoja

Bulgarija

Bulgarija

Lenkija

LINAVA

LINAVA

Turkija

Vengrija

Vokietija

Vokietija

Aktualijos

VKTI kontroliuoja sunkiasvores

Gaisrai

AUTOMOBILIAI DEGA, BET LIEPSNOS PALIEKA PėDSAKų

Idėjos

Tikrai praktinis mokymas

Keliai

Naujoji kelių mokesčių sistema Vokietijoje: paprasta ir praktiška

šalies keliai bus kokybiškesni

Nauji modeliai

STRALIS, jo broliai ir pusbroliai

Psichologija

KALBA - žMOGAUS SIELOS VEIDRODIS

Specialioji technika

Nauji kranai iš moderniausios pasaulyje gamyklos

Užsienyje

Chaosas, problemos ir pavojus poilsio aikštelėse

Lietuvoje ir pasaulyje

ADAC - 100 metų jubiliejus

Darbdavių konfederacija siūlo supaprastinti užsakomųjų reisų organizavimo ir vykdymo tvarkа

KraZ - statybų rinkai

Lenkijos ir Lietuvos kelių transporto bendros komisijos posėdiS

NEVAžIUOK NEUžSISEGęS SAUGOS DIRžO!

Pašalinta paskutinė kliūtis lietuviškos kiaulienos

Pasiektas kompromisas

PATIKSLINIMAS

Varžėsi autobusų vairuotojai

Transporto politika

Auga transporto tinklų paklausa

Lietuvos pozicija išdėstyta Liuksemburge

Schmitz Cargobull puspriekabes renkasi vis daugiau vežėjų. Kodėl?

Sėkmingai bendradarbiauja Lietuva ir Norvegija

Žinotina

TRANSPORTO ACQUIS. KAS TAI? (2)

Keleivinis transportas

Bendrovė „VILNIAUS TROLEIBUSAI“ - jauniausia asociacijos narė

Technika

Iš jūros jachtos į - miškavežį

Teisė

Atostogos pagal naujаjį darbo kodeksа

Sveikata

AVARIJOS PRIEžASTIS - AKINIAI

Muziejus

Tikrieji „Volvo“ prasidėjo nuo „titanų“ ir „vikingų“