Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Maršrutai į Rytus: problemiški, bet perspektyvūs

Lietuvai tapus Šengeno nare, patikra ties rytinėmis šalies sienomis tapo griežtesnė. Pasikeitė ir keleivinio transporto įmonių, vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais į Rytus, darbo sąlygos.

Permainos – ne esminės

„Didžiausias pokytis, su kuriuo susidūrėme Lietuvai tapus Šengeno nare – pabrangusios vizos Rytų šalių gyventojams. Dėl šios priežasties keleivių į Rusiją, Baltarusiją bei Ukrainą šiek tiek sumažėjo. Tarkim, metinė Baltarusijos viza pabrango 60-čia eurų – savaime aišku, kad pakito ir keleivių srautai“, – kalbėjo UAB TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius. Griežtesnė tapo patikra – pasieniečiai bei muitininkai turi daugiau įsipareigojimų saugodami išorinę Šengeno erdvės sieną, todėl autobusas bei jo keleiviai pasienio postuose dažnai užtrunka ilgiau. Tačiau keleivių vežėjų verslo pokyčiai nebuvo esminiai – tarptautiniai maršrutai Rytų kryptimi vis dar išlieka perspektyviausi.

„Galime pasidžiaugti, kad griežtinant keleivių bei vizų patikrą, didesnė atsakomybė nebuvo užkrauta vežėjams. Visi dar pamename nevykusį įstatymo projektą, pagal kurį už keleivių dokumentų patikrą turėjo būti atsakingas autobuso ekipažas. Jei keleivis į šalį būtų įvežtas su netvarkingais dokumentais, vežėjui grasinta griežčiausiomis bausmėmis. Be 19 tūkst. litų baudos, dar būtume privalėję savo lėšomis grąžinti keleivį į jo išvykimo vietą. Džiugu, kad absurdiškas įstatymas nebuvo priimtas, ir pasus, vizas bei kitus dokumentus tikrina tie, kurie šį darbą išmano – muitininkai bei pasieniečiai“, – sakė A. Indrašius.

Maršrutų – mažiau

Tačiau ne pabrangusios vizos ar sugriežtinta apsauga pasienyje privertė TOKS vadovus sumažinti maršrutų į Rytus skaičių. Pasak A. Indrašiaus, dėl drakoniškų Baltarusijos įstatymų važiuoti per šią šalį tapo pernelyg rizikinga. Neseniai Baltarusijoje buvo areštuotas 300 tūkst. litųvertės autobusas: bendrovės vairuotojas bandė išvežti iš Baltarusijos Respublikos draudžiamas prekes. Baltarusijos įstatymuose numatyta: jei nelegaliai vežama daiktų iki tūkstančio litų, vežėjas gali būti baudžiamas bauda ar transporto priemonės konfiskacija. Jei suma didesnė, taikoma tik viena nuobauda – konfiskuojama transporto priemonė. „Atrodo, darome viską, kad užkirstume kelią pažeidimams: nuolat primename vairuotojams, kokios baudos gresia už kontrabandinių prekių įvežimą, tikriname kiekvieną iš parko išvažiuojantį autobusą, ar jame nėra sumontuota slėptuvių kontrabandai gabenti. Tačiau vis dar pasitaiko mėgstančių riziką vairuotojų – dėl jų kaltės kenčia ne tik įmonės finansinė būklė, bet ir prestižas“, – kalbėjo A. Indrašius.

Kol Baltarusijoje vyksta teismų maratonas, apynaujė „Setra“ tebestovi areštuota. Vilniečiai nepuoselėja didelių vilčių atgauti autobusą. „Kol kas visus teismus pralošėme. Rasti teisybei beliko paskutinė instancija – Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas. Jei ir jis nepagelbės, teks į teismą paduoti kaimyninę valstybę“, – nelinksmai juokavo A. Indrašius.

Šioje situacijoje vairuotojo kaltė buvo įrodyta, tačiau, pasak A. Indrašiaus, vežėjas gali nukentėti dėl bet kurio nesąžiningo keleivio – jei šis neprisipažins vežąs kontrabandinių prekių, atsakyti teks įmonei. „Apynaujo autobuso konfiskavimas išsekino mūsų kantrybę bei norą kovoti su kaimyninės šalies įstatymais: atsisakėme maršrutų į Brestą, Lydą bei Girias. Rizika vežti keleivius į Baltarusiją tapo pernelyg didelė“, – sakė A. Indrašius.

Pasak įmonės vadovo, problemų su neadekvačiai griežtais Baltarusijos įstatymais kyla ne tik mūsų šalies vežėjams: neseniai nubausta ukrainiečių įmonė, kurios autobuse muitininkai aptiko devyniais alkoholinių gerimų buteliais daugiau nei leista vežti. „Ieškome būdų aplenkti Baltarusijos teritoriją. Atidarėme maršrutą į Lvovą per Lenkiją. Gerus autobusus pakeitėme senesniais bei prastesniais. Suprantame, kad taip nubaudėme ir savo keleivius, tačiau vieną kartą nudegus, antrąsyk rizikuoti nebesinori“, – apie rinkos pokyčius kalbėjo A. Indrašius.

Esami ir būsimi maršrutai

Šiuo metu UAB TOKS ne Šengeno kryptimi veža keleivius penkiais tarptautiniais maršrutais: į Minską, Pinską, Kijevą, Lvovą bei Kaliningradą. Į Baltarusijos sostinę išvykstama du kartus per dieną, į Kijevą – kasdien.

Vasarą vilniečiai, bendradarbiaudami su kolegomis iš „Ukrainskije liniji“, ketina pasiūlyti keleiviams dar vieną maršrutą į Rytus – per Kijevą į Pietų Ukrainos kurortą Odesą.

Be to, netrukus autobusu bus galima nukakti ir į Sankt Peterburgą – jau baigiami derinti dokumentai naujajam maršrutui. Tikimasi, kad šios kelionės patiks tiek Lietuvos, tiek kaimyninių šalių gyventojams.

Plėsti maršrutų Vakarų kryptimi jau neketinama. „Anksčiau su Kauno UAB „Kautra“ buvome konkurentai, dabar bendradarbiaujame aptarnaudami tuos pačius tarptautinius maršrutus. Kooperuotis verčia rinkos sąlygos. Teigiamų permainų tikėtis sunku – koją kiša pigių skrydžių bendrovės, su kuriomis konkuruoti vežėjai autobusais nepajėgūs“, – sakė A. Indrašius.

Į Kijevą – kasdien

„Transporto pasaulio“ žurnalistams bendrovės vadovas pasiūlė savo kailiu išbandyti maršrutų į Rytus ypatumus. Pasirinkome kelionę į Kijevą – nuvažiuoti iki šio miesto ir grįžti atgal tetrunka pusantros paros.

Maršrutą vilniečiai aptarnauja drauge su „Ukrainskije liniji“: tuo pačiu metu (22 val.) autobusai išvyksta iš Vilniaus ir iš Kijevo, kitą dieną (19.40 val.) vilniečiai jau veža keleivius iš Ukrainos sostinės, o ukrainiečiai – iš Vilniaus.

Pirmieji vilniečių autobusai į Kijevą išvažiavo dar 2001-aisiais. Greitai maršrutas tapo populiarus tiek tarp Lietuvos, tiek tarp Ukrainos gyventojų. „Kol Rytų šalių gyventojams vizos į Šengeno erdvę nebuvo pabrangusios, į Kijevą bei iš jo kasdien veždavome pilnutėlius autobusus. Būdavo, kad keleiviai užimdavo visas sėdimas vietas, ir mums – palydovei bei antrajam vairuotojui – tekdavo sėdėti ant grindų. Dabar keleivių šiek tiek sumažėjo, tačiau paprastai jų būna ne mažiau kaip trisdešimt“, – pasakojo UAB TOKS vyresnioji palydovė Sandra Ramanauskaitė.

Per daugiau nei septynis šimtus kilometrų besidriekiantį ir maždaug dvylika valandų trunkantį maršrutą autobusui tenka kirsti dviejų valstybių sienas, keleiviams – pereiti per keturis muitinės postus. Ar autobusas bei jo keleiviai bus iškrėsti iki paskutinio siūlelio – priklauso nuo muitininkų geranoriškumo. Šįsyk mums pasisekė – nors išlipti muitinės postuose patikrinimui į nakties ar ankstyvo ryto vėsą su manta nebuvo pernelyg malonu, tačiau visų šalių muitininkai tikrino tik dokumentus, nenaršydami po asmeninius daiktus ar autobuso saloną.

„Daugiausia problemų paprastai kyla ties Baltarusijos ir Ukrainos siena: dėl nedeklaruotų didelių pinigų sumų, gabenamos buitinės technikos ar muzikos instrumentų. Visi keleiviai, vykdami per Baltarusijos teritoriją, privalo būti apsidraudę – neturintys draudimo poliso į šalį neįleidžiami. Painiavos dažnai kyla ir dėl to, kad per Baltarusijos sieną galima įvežti du litrus stiprių alkoholinių gėrimų, o į Lietuvą – vos litrą. Už didesnį kiekį keleivis gali būti griežtai baudžiamas“, – problemas vardijo S. Ramanauskaitė.

Kartais keleiviams važiuojant per sieną koją pakiša ir pasibaigusios ar dar nepradėjusios galioti vizos. „Jei iki vizos įsigaliojimo likę mažai laiko, keleivio muitinės poste nepaliekame, bet jei laukti prireikia keletą valandų, negalime gaišinti visų autobuso keleivių. Tačiau galiu užtikrinti, kad nė vienas mūsų keleivis nebuvo paleistas į naktį: pastogę tinkamai dokumentų nesusitvarkiusiems suteikia pasieniečiai, jie paprastai pasirūpina ir saugiu žmogaus grįžimu iki namų“, – kalbėjo S. Ramanauskaitė.

Maršrutą Vilnius–Kijevas labiau pamėgo Ukrainos gyventojai. Anksčiau lietuviai važiuodavo darbuotis į Vakarų Europą, o dabar – atvirkščiai: vis daugiau ukrainiečių bei baltarusių ieškosi darbo Baltijos šalyse, lietuviai į Ukrainos sostinę dažniausiai vyksta verslo reikalais.

Kelionė į Kijevą nėra brangi – bilietas į abi puses kainuoja 536 hrivnas arba 232 litų, be to, bendrovė TOKS taiko įvarias nuolaidas: jaunimui, žmonėms su negale, vyresnio amžiaus keleiviams, vaikams. Į bilieto kainą neįeina mokesčiai už vizas bei Baltarusijos draudimą. Vizomis bei draudimu keleiviai privalo pasirūpinti patys, nors TOKS darbuotojai gali suteikti ir šias paslaugas.

Nuvažiavę į Kijevą bei tuo pačiu autobusu grįžę atgal, įsitikinome: nors patikros muitinėse šiek tiek išvargina, kelionė nėra ilga, o per vieną dieną mieste galima ne tik sutvarkyti verslo reikalus, bet ir susipažinti su Ukrainos sostine.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Birželis Nr. 6 (90)

"Linava" informuoja

Kronika

Naujienos

Aktualijos

Asociacijos “Lineka” XV kongresas: veiklos ataskaita, verslo situacija ir perspektyva

Jubiliejus

„Setra“ atstovybei Baltijos šalyse – 10

Keliai Keleliai

Finalinės motociklininkų varžybos Vilniuje

Mūsų kalba

Skolinių vartosena transportininkų interneto tinklalapiuose

Nauji modeliai

Nauji „Mercedes-Benz“ dyzeliniai varikliai

Mažojo verslo didelis transportas

Pagaminta Lietuvoje

Tentinių puspriekabių gamyba Lietuvoje – daugiau galimybių mūsų šalies vežėjams

Patirtis

Skubėk lėtai – ir sutaupysi

Užsienyje

IVECO "Magirus”

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

Kur gimsta Europos teisė

Žinotina

Mokymai vairuotojams: delsti neverta

Perspektyvos

Biodyzelinas: antroji medalio pusė

Keleivinis transportas

Maršrutai į Rytus: problemiški, bet perspektyvūs

Teisė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vežėjų bylos

Muziejus

Kabantis policininkas