Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Mokesčiai

Pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu(įsigaliojo 2009-01-01, Žin., 2008, Nr. 47-1748) pakeistos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos, susijusios su dividendų apmokestinimu.

Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių pelnas yra apmokestintas pelno mokesčiu arba jam tapačiu mokesčiu, akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą visi gaunami dividendai būtų neapmokestinami.

***

Pelno mokesčio įstatymo 2, 12, 13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31, 38(1), 47, 50 straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymu(įsigaliojo 2008-04-24 su išimtimis, žr. Žin., 2008, Nr. 47-1749) pakeista nemažai Pelno mokesčio įstatymo nuostatų.

Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų būtų galima atskaityti tokias vienetų išlaidas – iš pelno mokamas premijas darbuotojams, metines išmokas (tantjemas) vienetų valdybos ir stebėtojų tarybos nariams bei komandiruočių sąnaudas. Pagal iki šiol galiojusias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų negalėjo būti atskaitomos iš pelno mokamos premijos darbuotojams, metinės išmokos (tantjemos) vienetų valdybos ir stebėtojų tarybos nariams bei teisės aktuose nustatytus dydžius viršijančios komandiruočių sąnaudos.

Įstatymo pakeitimu supaprastinta sumų, kurias vienetai sumoka uždarbuotojų ar būsimų darbuotojų studijas, pripažinimo sąnaudomis tvarka: tokios sumos, sumokėtos už darbuotojus, atskaitomos iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį yra patiriamos, o už būsimus darbuotojus – kaupiamos ir pradedamos atskaityti iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį gyventojas pradeda dirbti vienete. Pagal iki šiol galiojusias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali būti atskaitomos tik šios, atitinkančios minėtame įstatyme numatytus kriterijus, įmokos darbuotojų naudai – įmokos į dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose, gyvybės draudimo įmokos, draudimo įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą. Pelno mokesčio įstatyme buvo nustatyta, kad sumos, kurias vienetai sumoka uždarbuotojų arba būsimų darbuotojų studijas, gali būti priskiriamos ilgalaikiam nematerialiajam turtui ir į sąnaudas perkeliamos bei iš pajamų atskaitomos dalimis per 4 metus, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį įgyjamas išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija.

Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad ilgalaikio turto, kurio nusidėvėjimo suma apskaičiuotina taikant produkcijos metodą, nusidėvėjimo skaičiavimo pradžios momentą nusistato pats mokesčių mokėtojas. Iki šiol galiojusioje Pelno mokesčio įstatymo redakcijoje buvo nustatyta, kad mokesčio mokėtojo ilgalaikis turtas, kurio nusidėvėjimo suma apskaičiuotina taikant produkcijos metodą, ir kuris įsigytas ir pradėtas naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, pradėdamas nudėvėti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu. Jei mokesčio mokėtojas įsigyja ir pradeda naudoti ilgalaikį turtą, kurio nusidėvėjimo suma apskaičiuotina taikant produkcijos metodą, po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai tokį ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti mokestiniu laikotarpiu, einančiu po mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas įsigytas ir pradėtas naudoti.

Įstatymo pakeitimu nustatyta palankesnė suteiktos paramos atskaitymo iš pajamų tvarka – leista apskaičiuoti galimą atskaityti paramos sumą prieš tai iš pajamų neatimant ankstesnių metų mokestinių nuostolių. Pagal iki šiol galiojusias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas vienetams iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, kurios skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą.

Įstatymo pakeitimu nuo100 tūkstančių iki 1 milijono Lt padidinta pajamų riba, kurios neviršijant vienetams neatsiranda prievolės mokėti avansinio pelno mokesčio bei siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Pelno mokesčio įstatymo 12 str. 15 p. nuostatas, nustatant kad turto vertės padidėjimo pajamos už tam tikrų akcijų perleidimą priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms tik tuo atveju, kai tokios akcijos perleidžiamos kitam vienetui (išskyrus atvejus, kai akcijos perleidžiamos jas išleidusiam vienetui) arba fiziniam asmeniui.

***

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 17, 24, 27, 30, 31, 32, 33, 36 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymu(įsigaliojo 2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 47-1750) pakeista nemažai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų.

Įstatymo pakeitimu pakeista Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 5 d., nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektui priskiriant tokių gyventojų – valdybos ir stebėtojų tarybos narių – iš šaltinio Lietuvoje gaunamas metines išmokas (tantjemas). Tokiu būdu suvienodintos nuolatinių ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, gaunančių panašių pajamų iš šaltinio Lietuvoje, apmokestinimo sąlygos. Iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. nuostatas nenuolatinio Lietuvos gyventojo – valdybos ar stebėtojų tarybos nario – gautos metinės išmokos (tantjemos), kurių šaltinis yra Lietuvoje, nėra pajamų mokesčio objektu Lietuvoje, o nuolatinių Lietuvos gyventojų gaunamos metinės išmokos (tantjemos) apmokestinamos.

Taip pat įstatymo pakeitimo pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 2 d. 13 p. nustatant, kad 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinamos ne tik paties gyventojo, bet ir kitų asmenų sumokėtos grąžinamos pensijų įmokos, sumokėtos į pensijų fondą, įsteigtą pagal atitinkamų pensijų kaupimą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kai įvykdytos kitos įstatyme nustatytos sąlygos. Tokiu būdu užtikrinta, kad pagal dvi kaupimo sistemas (pensijų kaupimo ir gyvybės draudimo) įmokėtos grąžinamos įmokos bus apmokestinamos vienodomis sąlygomis. Iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinamos grąžinamos pensijų įmokos, sumokėtos tik paties gyventojo į pensijų fondą, įsteigtą pagal atitinkamų pensijų kaupimą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, įvykdžius tam tikras sąlygas. O pagal to paties straipsnio 2 d. 15 p. panašios nuostatos taikomos grąžinamoms gyvybės draudimo įmokoms, kurios buvo sumokėtos ne tik paties gyventojo, bet ir kitų asmenų.

Siekiant gyventojams sudaryti vienodai palankias apmokestinimo sąlygas nepriklausomai nuo to, kokį kaupimo instrumentą jie pasirenka (pensijų kaupimą ar gyvybės draudimą), įstatymo projekte buvo siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 53 p., jame nustatant, kad iš pensijų fondo, įsteigto pagal atitinkamus pensijų kaupimo sistemos teisės aktus, nutraukus pensijų kaupimo sutartį gyventojui išmokėtos sumos yra neapmokestinamos, jeigu pensijų įmokas pagal tokias sutartis mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Iki šiol galiojusioje Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcijoje nebuvo nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčiu būtų neapmokestinamos gyventojams išmokamos sumos nutraukus pensijų kaupimo sutartį, jeigu pensijų įmokas pagal sutartį mokėjo tik pats gyventojas ir, jeigu jis nepasinaudojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. nustatyta lengvata. O išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis tokia lengvata yra nustatyta.

Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad mokesčio lengvata netaikoma visais atvejais, kai akcijos yra parduodamos ar kitaip perleidžiamos nuosavybėn jas išleidusiam juridiniam asmeniui. Tokiu būdu užtikrinta, kad pajamos, gautos iš akcijų perleidimo būtų traktuojamos vienodai, nepriklausomai nuo to, ar tas akcijas išleidęs juridinis asmuo jas platina viešai, ar ne. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 23 p. nustatyta, kad pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999-01-01, jeigu vertybiniai popieriai parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos, yra neapmokestinamos.

Įsigaliojus įstatymo pakeitimui, premijos, gyventojų gautos už nuopelnus Lietuvos kultūros, visuomenės ir meno srityse, priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms. Siekiant užtikrinti, kad minėta lengvata nebūtų piktnaudžiaujama, įtvirtinta nuostata, kad tokios premijos gavėjas būtų nustatomas konkurso tvarka, o premijai nominuoti darbai turi būti vertinami komisijos, sudarytos iš ne mažiau kaip 10 narių, kurių dauguma būtų mokslo ir kultūros institucijų atstovai.

Įstatymo projektu taip pat nustatyta, kad gyventojų, vykdančių žemės ūkio veiklą, pajamos už parduotą ilgalaikį turtą, kuris buvo naudojamas žemės ūkio veikloje, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, kaip ir kitos pajamos iš žemės ūkio veiklos.

***

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymu(įsigaliojo 2008-04-19, Žin., 2008, Nr. 45-1681) nustatyta, kad šiuo mokesčiu neapmokestinamas ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas. Įstatymo pakeitimas taikomas apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį nuo 2009-01-01.

Advokatė Reda Aleksynaitė

"Vežėjų žinios"
Birželis Nr. 11 (167)

"Linava" informuoja

Naujienos

Rinkos naujienos

Naujienos

Rytų rinkoje

Naujienos

Vž informacija

Dar daugiau „žvaigždučių“ ant autobusų

Nauji teisės aktai

Bendrasis pagalbos centras

Darbo santykiai

Ekspertizė

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Keleivinis transportas

Mokesčiai

Muitinė

Sodra

Vyriausybė

Muitinėje

Naujienos

Susisiekimo ministerijoje

Susitikimas su Ukrainos, Vokietijos ir Švedijos transporto ministrais

Vilniuje atidarytas Geležinio Vilko gatvės tęsinys iki Molėtų plento