Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Naujienos

Finalinės „Šviesoforo“ varžybos vyko Panevėžyje

Panevėžyje pasibaigė Lietuvos mokinių konkurso „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ finalinės „Šviesoforo“ varžybos. Jose dalyvavo II–IV klasių moksleiviai, geriausiai pasirodę rajoniniuose ir zoniniuose turuose.

Varžybas organizavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras, Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnyba, Panevėžio moksleivių namai, Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius.

Stipriausios „Šviesoforo“ varžybų komandos atvyko iš Druskininkų „Saulės“ pagrindinės, Jurbarko Naujamiesčio vidurinės mokyklų, Kalvarijos gimnazijos, Kauno r. Garliavos Jonučių vidurinės, Kelmės r. Karklėnų pagrindinės, Kretingos Marijono Daujoto vidurinės, Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės, Panevėžio „Ąžuolo“ vidurinės, Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklų, Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos, Šilutės pradinės mokyklos, Vilniaus r. Pagirių gimnazijos.

Pirmąją varžybų dieną Panevėžio „Vilties“ vidurinės mokyklos aktų salėje įvyko iškilmingas „Šviesoforo“ varžybų atidarymas ir komandų prisistatymas. Tuoj po to moksleiviai sprendė teorines užduotis: specialiai parengtuose maketuose nagrinėjo situacijas gatvių ir kelių sankryžose, atsakinėjo į viktorinos klausimus, komisijos nariams atsakinėjo į klausimus apie kelių ženklus.

Antrąją varžybų dieną iš pat ryto komandos ir jų vadovai būriavosi centrinėse Panevėžio gatvėse prie sankryžų. Ten teisėjai jau buvo parengę praktines užduotis: kiekvienas komandos dalyvis savarankiškai turėjo įveikti šviesoforu reguliuojamą ir nereguliuojamą pėsčiųjų perėjas. Šio praktinio egzamino klaidas atidžiai fiksavo budri policijos pareigūnų akis.

Tą dieną pradinukai dar apsilankė Panevėžio lėlių vežimo teatre, kur jiems buvo surengta edukacinė pamokėlė. Jau vėlyvą popietę komandos susirinko į Panevėžio muzikos mokyklos salę, kur įvyko finalinių „Šviesoforo“ varžybų uždarymas ir nugalėtojų apdovanojimas.

Pirmąją vietą užėmė Panevėžio „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos pradinukų komanda, antrąją – Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos atstovai, trečiąją – Kauno r. Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos moksleiviai.

Visiems dalyviams ir komandų vadovams įteiktos Lietuvos automobilių kelių direkcijos dovanos, pirmosios vietos laimėtojai apdovanoti dviračiais. Prizininkams įteiktos taurės ir diplomai.

Išblaškę lėšas, kelių kokybės nepagerinsime

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos įvyko Nuolatinės Kelių priežiūros ir plėtros programos komisijos posėdis, kurio pagrindinė tema buvo tolesni kelių finansavimo klausimai.

Posėdyje konstatuota, kad tik 20 proc. valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvos reikalavimus, pagal kuriuos mūsų krašto keliais galėtų važinėti krovininės transporto priemonės su 11,5 t varančiąja ašies apkrova. O vien tik valstybinės reikšmės keliams tenka 80 proc. viso transporto eismo srauto.

Palyginti su 1992 m., magistraliniai ir krašto keliai nusidėvėjo 11 proc. Iš 14,62 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, jungiančių miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais ar rajonų centrais, net 8,1 tūkst. km vis dar yra su nusidėvėjusia žvyro danga.

Nuo 2009 m. sausio 1 d., kai įsigalios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pataisa, numatanti 15 proc. programos lėšų skirti žvyrkeliams asfaltuoti, visiems kitiems valstybinės reikšmės keliams (magistraliniams, krašto, rajoninės reikšmės) liks tik 25 proc. šios programos lėšų (bendra Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšų dalis finansuojamiems projektams įgyvendinti, keliams ir tiltams rekonstruoti, tiesti, statyti, remontuoti ir kt.).

Iki šiol valstybė savivaldybėms jų funkcijoms vykdyti kasmet papildomai skiria net 24 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – 20 proc. iš vietinės reikšmės keliams numatytų lėšų ir 4 proc. iš valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti lėšų. Praktika rodo, kad geresnė situacija tose savivaldybėse, kurios ir pačios numato savo biudžetuose lėšų kelių priežiūrai, taisymui bei kitiems darbams atlikti (Molėtų, Skuodo, Vilniaus ir kt.).

Apsvarstytos Lietuvos Respublikos Seimui teikiamos įstatymo projekto Nr. XP–2496 pataisos, kuriomis savivaldybėms skiriamos lėšos būtų padidintos 5 proc. Tačiau daugelio Nuolatinės Kelių priežiūros ir plėtros programos komisijos narių nuomone, šio siūlymo įgyvendinimas situaciją tik komplikuotų ir pablogintų. Tokia įstatymo pataisa tik nedaug prisidėtų prie vietinės reikšmės kaimo kelių tobulinimo – žvyro dangos greideriuojamo sluoksnio atstatymo. O žala būtų gerokai didesnė: 5 proc. sumažinus investicijų dalį į valstybinės reikšmės kelius, nebus galimybių vykdyti jau parengtų Žvyrkelių asfaltavimo programų. Dar blogiau: tektų atidėti numatytus 2007–2013 m. jau parengtus ir patvirtintus projektus, kurie bendrai finansuojami Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšomis.

Priimant sprendimus, reikia įvertinti ir kitus veiksnius. Š. m. balandžio mėn. Pasaulio banko duomenimis, Lietuva pagal vienam kilometrui tenkantį valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai skirtų lėšų kiekį yra priešpaskutinėje vietoje. Esame autsaideriai pagal surinktus mokesčius, tenkančius vienai transporto priemonei. Be to, Lietuva Europoje kol kas užima liūdną pirmąją vietą pagal įskaitinių avarijų, jose sužeistų ir žuvusių asmenų skaičių.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

"Vežėjų žinios"
Gegužė Nr.10 (166)

"Linava" informuoja

Naujienos

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Naujienos

Rytų rinkoje

Naujienos

Nauji teisės aktai

Administraciniai ginčai

Finansinė atskaitomybė

Mokesčiai

Muitinė

Nekilnojamojo turto registras

Policija

Sodra

Statiniai

Transportas

Muitinėje

Naujienos