Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Pristatytos Vokietijos uostų galimybės

Gegužės 7-ąją šalies vežėjams bei logistikos įmonių atstovams pristatytos Brėmeno ir Brėmenhafeno uostų galimybės. Šiek tiek anksčiau panašūs pristatymai surengti ir Estijos bei Latvijos verslininkams.

Vokietija – tarp lyderių

Šiuo metu Vokietija yra viena iš sėkmingiausiai laivininkystę plėtojančių šalių. Prekybinis laivynas, kurį sudaro 3105 laivai, yra trečiasis pagal dydį pasaulyje.

Maždaug 90 proc. Europos Sąjungos užsienio prekybos ir 20 proc. Vokietijos užsienio prekybos vyksta jūrų keliu. Per 2006-uosius Vokietijos Baltijos jūros uostuose iškrauta 56,8 mln. tonų krovinių. Vieni iš pirmaujančių pasaulyje yra ir Brėmeno regione įsikūrę uostų logistikos centrai.

Brėmenas – pati mažiausia Vokietijos Federalinė žemė, ją sudaro vos du miestai – Brėmenas bei nuo jo 65 kilometrus nutolęs Bremenhafeno uostas. Kas trečias darbingo amžiaus Brėmeno ir Brėmenhafeno gyventojas vienaip ar kitaip susijęs su uosto veikla.

Istoriškai susiklostė, kad Brėmeno ir Brėmenhafeno uostai nuo senų senovės buvo vienas iš svarbiausių regiono gyvybingumą užtikrinančių veiksnių. Vėzerio upės žiotyse įsikūrę uostai vietos gyventojams užtikrino pelningas bei modernias darbo vietas, sudarė prielaidas ekonominiam krašto klestėjimui. Šiuo metu Bremeno ir Bremenhafeno uostai – vieni iš didžiausių pasaulyje terminalų, paskirstantys krovinius į visas pasaulio šalis.

Galimybės

Įsikūrę strategiškai patogioje vietoje, Brėmeno regiono uostai sparčiai plėtojasi. Jų infrastruktūra nuolat tobulinama, atsižvelgiant į rinkos poreikius. Šiuo metu uostuose gali prisišvartuoti didžiausi pasaulyje jūriniai konteineriniai laivai. Brėmenas išsidėstęs 133 km atstumu nuo Šiaurės jūros, uostai bei terminalai sujungti geležinkelio bei kelių tinklais su svarbiausiomis Vokietijos bei kitų Europos šalių ekonominėmis sritimis.

1983-iaisiais Bremenhafeno uoste įrengtas tuomet didžiausias pasaulyje konteinerių paskirstymo terminalas. Brėmengafeno uosto terminalo krantinė – 3237 m ilgio, jau dabar ji yra ilgiausia pasaulyje. Šiuo metu statomas ketvirtasis konteinerių terminalas, kuris užims 90 ha plotą bei pailgins krantinę dar 1681 metru. Tuomet jos ilgis sieks beveik penkis kilometrus. Į šiuos darbus investuota 500 milijonų eurų.

Pasak įmonės „Bremenports GmbH&Co”, atsakingos už uostų plėtrą, vadybą bei reklamą, Berlyno biuro vadovo p. Pioch, 2008-uosius galima laikyti Brėmeno regiono uostų klestėjimo laikotarpiu. Daugelis veiklos rezultatų pasiekė planuotus 2010-iesiems. Pernai per šiuos uostus gabenta per 2 mln. transporto priemonių, 9 mln. tonų generalinių krovinių, beveik 5 mln. konteinerinių vienetų. Nuo 2004 iki 2006 m konteinerių transportavimas per Brėmeno regiono uostus augo 66,2 proc.

Bremenhafeno uoste įrengti vieni galingiausių pasaulyje šaldymo įrengimų – tai suteikia galimybę paskirstyti greitai gendančius produktus. Uosto terminalas dažnai vadinamas didžiausiu Europos šaldikliu.

Įmonės

P. Pioch pristatė „Bremenport“ sudėtyje dirbančias įmones, jų specializaciją bei galimybes.

Bendrovės „Aquila Transport GmbH“, kurios būstinė Bremene, darbuotojai specializuojasi ekspedijavimo srityje. Turi penkis nuosavus didelių gabaritų laivus. Verčiasi nestandartinių krovinių gabenimu, taip pat dirba ir konteinerių gabenimo srityje.

„Beluga Shipping GmbH“, įsikūrusi Bremene, teikia laivininkystės, frachtavimo paslaugas. Nors įmonė dar jauna, bet jau spėjo tapti viena iš pirmaujančiųjų savo srityje pasaulyje. Specializuojasi sunkiųjų krovinių gabenimo srityje, turi 54 savus sunkiesiems kroviniams gabenti pritaikytus laivus.

„EXU-Line (Germany) GmbH“ teikia konteinerių operatoriaus paslaugas. Savo laivų bendrovė neturi, tačiau siūlo distribucijos paslaugas bei krovinių gabenimą, apimantį visas transporto grandines. Dirba su moderniomis informacijos sistemomis, teikia muitinės paslaugas, turi 134 biurus įvairiose pasaulio šalyse, tame tarpe ir filialą Klaipėdoje.

„Eurogate GmbH&Co” teikia uosto krovos paslaugas. Dirba nuo 1999-ųjų, yra devynių konteinerių terminalų operatorė. Teikia tarptautines logistikos, sandėliavimo, prekių paskirstymo, intermodalinio transporto paslaugas.

„Heuer Logistics GmbH&Co” teikia ekspedijavim paslaugas, yra terminalų operatorius. Verčiasi gendančių produktų perkrovimo bei transportavimo darbais. Turi du 115 tūkst. kv. m ploto terminalus, per metus gabena per 400 tūkst. tonų vaisių.

Įtaka Lietuvai ir Baltijos regiono šalims

Lietuva per Brėmeno regiono jūrų uostus pernai gabeno 295 429 tonas krovinių. Pasak vokiečių verslininkų, Baltijos šalių įtaka Vokietijos uostams nuolat didėja.

Daugėja ir laivų, plaukiančių Baltijos Šiaurės jūrų kanalu: 2006-aisiais juo praplaukė 32 071 prekybinis laivas – daugiau, nei Panamos ir Sueco kanalais kartu sudėjus. Tai liudija, kad jūrinis prekių gabenimo transportas auga, Baltijos bei Šiaurės jūrų jungtis įgauna vis svarbesnį vaidmenį Europos Sąjungos šalių ekonominiame gyvenime.

„Brėmeno regiono uostai ir susisiekimo paslaugų sektorius įžvelgė Baltijos jūros regiono potencialą ir aktyviai mezga kontaktus Baltijos šalyse. Visose trijose Baltijos šalių sostinėse vykę renginiai turėtų dar labiau sustiprinti esamus ekonominius ryšius“, -sveikinime pristatymų dalyviams pabrėžė Bundestago narys, „Baltic sea forum“ valdybos pirmininkas, Europos Komisijos jūros reikalų ambasadorius Kurt‘as Bodewig‘as. Pasak jo, Baltijos jūros regionas turi didžiulį augimo potencialą, plėsis ir krovinių gabenimas iš Vakarų į Baltijos šalis: Lietuvą, Latviją, Estiją bei iš jų į Vokietijos kryptimi.

Lietuvos vežėjų interesai

Lietuvos vežėjai bei logistikos įmonių atstovai aktyviai domėjosi Vokietijos Brėmeno regiono uostų patirtimi bei juose dirbančiomis bendrovėmis. „Verslo tendencijos paprastai pas mus ateina iš Vakarų Europos, todėl visada įdomu jas išgirsti“, – apie vokiečių prisistatymo naudą kalbėjo UAB „Arijus“ pardavimo departamento direktorius Martynas Šmitas. Klaipėdoje įsikūrusi viena iš didžiausių šalies transporto įmonių turi savo filialus Maskvoje, Minske bei Rygoje, teikia klientams visas krovinių vežimo paslaugas – keliais, geležinkeliais, oru, jūromis. Tačiau didžioji dalis krovinių gabenama jūrų transportu, kraunant juos į jūrinius konteinerius. „Galime paiūlyti klientams bendrą logistikos sprendimą, optimaliausią variantą bet kokio dydžio ar apimties kroviniui nugabenti į bet kurią pasaulio vietą “, – sakė M. Šmitas.

Kol kas Brėmeno regione „Arijus“ nuolatinio atstovo neturi, todėl susipažinti su Brėmeno regiono uostų terminaluose dirbančių įmonių atstovais bendrovės vadovams buvo naudinga. „Jei prireiks partnerio šiame regione, žinosime, į ką kreiptis. Išsiaiškinome, kuri įmonė specializuojasi vienoje ar kitoje srityje. Buvo įdomu išgirsti apie Vokietijos jūrų transporto plėtrą, tendencijas. Galima tikėtis: jei krova auga ten, augs ir pas mus“, – kalbėjo M. Šmitas.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

"Transporto pasaulis"
Gegužė Nr. 5 (89)

"Linava" informuoja

Kronika

Aktualijos

Asociacijos “Linava” XVIII kongresas: kelių transportas – darnios plėtros pagrindas

Ekologija

Taupo pinigus, saugo gamtą

Įkurtuvės

Lietuvos centre – nauja autobusų stotis

Jubiliejus

Kauno vežėjų klubui – 10 metų!

Keliai Keleliai

Geri keliai – brangūs keliai

Mūsų kalba

Skolinti transporto vadybos ir ekonomikos žodžiai

Servisas

Vežėjai palankiai įvertino UAB "Linavos" servisas platinamas degalų korteles

Stambiu planu

Po TGX ženklu...

Užsienyje

Kelių transporto verslas ir tendencijos Vokietijoje

Lietuvoje ir pasaulyje

FIAT transporterių sėkmė

UAB “Guminta” įteiktas kokybės vadybos sertifikatas

Transporto politika

Kelių transportas: realijos ir perspektyvos

Žinotina

„Kautroje“ – kvalifikuotos tachografų patikros paslaugos

Perspektyvos

Pristatytos Vokietijos uostų galimybės

Technika

Biokuras: ant permainų slenksčio?

Kronika

NUO KONGRESO IKI KONGRESOASOCIACIJOS „LINAVA“ VEIKLOS KRONIKA 2007 m. gegužės 18–2008 m. gegužės 9 d.

Teisė

LAT praktika vežėjų bylose

Muziejus

Automobilizmas Japonijoje – gerai išmokta pamoka